Rail Baltica

Ekonomistas: "Rail Baltica" niekada neveiks kaip įprastas geležinkelis

(atnaujinta 14:36 2020.10.29)
Vienas pagrindinių projekto tikslų — išpešti iš Europos Sąjungos pinigų Baltijos tranzito pramonei remti, išvykus Rusijos krovinių srautams, mano ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. "Rail Baltica" statyba neturi nieko bendro su ekonomine Baltijos regiono nauda, ​​valdžia siekia tik politinių interesų, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis paskelbė geležinkelio "Rail Baltica" — projekto, kuris buvo vienas iš ES prioritetų 2007 metais, — statybų Latvijoje pradžią.

Kaip rašo Sputnik Latvija, Ryga prisijungė prie šio projekto, kai rizika prarasti Europos finansavimą tapo per didelė. Latvijos geležinkelis šiais metais prarado didelę dalį Rusijos krovinių, taip pat kilo Baltarusijos tranzito praradimo grėsmė.

Ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Baltijos šalims niekada nepakako krovinių ir keleivių srautų, kad būtų sukurtas toks geležinkelio projektas.

"Rail Baltica" neturi nieko bendro su krovinių gabenimu su visais ekonominiais dividendais, gaunamais iš tranzito, nes Baltijos šalių krovinių maršrutai eina iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus. "Rail Baltica" statoma iš šiaurės į pietus — iš Skandinavijos į Vidurio Europą per Baltijos šalis. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje niekada nebuvo pakankamo krovinių gabenimo srauto, kad egzistuotų tokia tranzito šaka. Ir keleivių srauto nėra. Jei žmonėms reikia keliauti iš Estijos į Latviją ar iš Latvijos į Lietuvą, jie keliauja autobusais ar automobiliais — tai greičiau ir pigiau", — paaiškino ekonomistas.

Nosovičiaus teigimu, kai bus užbaigtas "Rail Baltica" projektas, šiuo geležinkeliu nevažiuos nei žmonės, nei kroviniai, todėl šia prasme projektas visiškai nėra ekonomiškai naudingas.

"Tai yra grynai politinis projektas, kuriuo siekiama dviejų pagrindinių tikslų — išpešti pinigų iš Europos Sąjungos, kurie padės išlaikyti Baltijos šalių tranzito šakos egzistavimą tokiomis sąlygomis, kai Rusijos krovinių srautas juos paliks, o ateityje Baltarusijos kroviniai išvyks ir joks kitas jų nepakeis, nes visos pagrindinės kryptys yra susijusios su rytais, ir tranzitas, nors iš Kazachstano, nors iš Kinijos, eis per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją. ES finansavimas — tai vienintelė galimybė kažkaip paremti transporto ir logistikos infrastruktūros egzistavimą. Antra priežastis — sukurti infrastruktūrą, skirtą greitesniam didelių NATO karių grupių transportavimui, jei Baltijos regione kiltų karinis konfliktas tarp NATO ir Rusijos. Šiuo atžvilgiu "Rail Baltica" statyba turi prasmę, bet vėlgi, tai neturi nieko bendro su ekonomika. Kaip ekonominis projektas, kaip geležinkelis, šis projektas niekada neveiks", — pasakė politikos analitikas.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Temos:
"Rail Baltica" statyba (79)
Dar šia tema
Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"
Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo
Kauno intermodalinis terminalas prijungtas prie Europos geležinkelių tinklo
Nord Stream-2

"Nabu" ekoaktyvistai siekia "Nord Stream-2" aplinkos atkūrimo

(atnaujinta 16:14 2021.05.05)
"Nord Stream-2" anksčiau pasiūlė apie 2 milijonų eurų finansinę kompensaciją, tačiau Vokietijos gamtos apsaugos įstatymai ir atsakinga agentūra "BfN" reikalauja vadinamosios realios kompensacijos

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Vokietijos organizacijos "Nabu" ekoaktyvistai, kurie anksčiau kreipėsi į teismą dėl "Nord Stream-2" statybų, kalbėdami apie kompensaciją, reiškia ne piniginę kompensaciją, o natūralios aplinkos atkūrimą, organizacijos atstovas Kim Cornelius Detloff paaiškino RIA Novosti.

"Nord Stream-2" anksčiau pasiūlė apie 2 milijonų eurų finansinę kompensaciją, tačiau Vokietijos gamtos apsaugos įstatymai ir atsakinga agentūra "BfN" (Federalinė gamtos apsaugos agentūra) reikalauja vadinamosios realios kompensacijos, t.y., pažeistų buveinių, tokių kaip rifai, atkūrimo. Dėl to mes ginčijamės daugelį metų", — sakė jis.

Anksčiau "Nabu" pateikė ieškinį dėl Federalinės jūrų ir hidrografijos agentūros (BSH) leidimo statyti dujotiekį "Nord Stream-2".

Ieškinys susijęs su vis dar nebaigta dujotiekio dalimi išskirtinėje ekonominėje Vokietijos zonoje. "Nabu" pranešime sakoma, kad projektas "tiesiogiai sunaikina jūros dugno buveines daugiau nei 16 futbolo aikščių teritorijoje, o bendras įtakos plotas yra daugiau nei dešimt kartų didesnis".

Ryšium su skundu darbai buvo sustabdyti iki gegužės pabaigos, dėl to "Nabu" nusprendė, kad vamzdžių klojimo klausimas laikotarpiu nuo sausio iki gegužės ornitologinio draustinio zonos teritorijoje bus išspręstas.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat pereis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

JAV siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas Europai ir bando užkirsti kelią Rusijos dujotiekio užbaigimui. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms, dėl kurių Šveicarijos "Allseas" nedelsdama nutraukė savo veiklą. Klojimas buvo atnaujintas po metų: 2020 metų gruodžio mėnesį "Nord Stream 2 AG", pasinaudodama "Fortuna" barža, Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 km vamzdžių.

Dabar statybos pasiekė paskutinį etapą. "Gazprom" direktorių tarybos vadovas Viktoras Zubkovas sakė, kad projektas bus baigtas šiais metais.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Vandenilio gamybos valdymo kambarys

Ne tik dujos: Rusija rado naują būdą užsidirbti pinigų Europai

(atnaujinta 12:42 2021.05.05)
"Nord Stream-2", nepaisant visų kliūčių, yra ties užbaigimo riba. Tačiau Europai netrukus reikės kitų energijos išteklių. Iki šimto milijardų dolerių per metus Rusija galės uždirbti iš vandenilio eksporto, įskaitant į Senąjį pasaulį

Uždaviniai yra ambicingi — iki 2030 metų kontroliuoti 20 proc. pasaulio rinkos ir kaip rezultatas tapti lyderiu. Ir Europos Sąjungos planai pasiekti visišką anglies neutralumą čia labai laiku, rašoma RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Į rinkos lyderius

Iki 2050 metų vandenilis atneš Rusijai nuo 23,6 iki 100,2 mlrd. dolerių per metus. Eksportas į pasaulio rinką svyruos nuo 7,9 iki 33,4 milijono tonų, teigiama Vandenilio energetikos plėtros iki 2024 metų koncepcijos projekte. Projektas buvo derinamas su įmonėmis, specializuotais departamentais ir išsiųstas vyriausybei.

Prognozių skirtumas paaiškinamas tuo, kad dar nėra labai aišku, pagal kokį būtent scenarijų vystysis vandenilio energijos nešiotojų rinka, kurios dar nėra. Galimi didelio masto gabenimai iš gamybos centrų į vartojimo centrus pagal analogiją su nafta ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD). Arba, pavyzdžiui, gamyba ir vartojimas konkrečiose šalyse ir regionuose.

Rusija, kaip potencialiai didelė tiekėja, suinteresuota šia rinka. 2020 metais Vandenilio energetikos sektorius pirmą kartą buvo įtrauktas į energetikos strategiją. Buvo nustatyti tikslai: iki 2024 metų eksportuoti 0,2 mln. tonų, iki 2035 m. — dešimt kartų daugiau.

Ketinama tai pasiekti investicijomis ir vandenilio gamybos gamtinių dujų pagrindu didinimu, ypač su atsinaujinančių šaltinių ir branduolinės energijos panaudojimu. Plius — tėvyninių mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų elementui numeris vienas gauti plėtra: pirolizė, metano elektrolizė ir kiti metodai. Įskaitant lokalizuojant užsienio šalių praktinę patirtį.

Eksportas į Aziją

Rusija turi didelį šios srities komercializavimo potencialą. Taigi "Rusatom Oversis" ir Japonijos gamtos išteklių ir energetikos agentūra 2019 metų rugsėjį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl bandomojo vandenilio projekto.

Vasarį "Rosatom" pranešė, kad tiria perspektyvą pradėti gamybą Sachaline tolesniam vandenilio eksportui į Japoniją. Iki 2030 metų valstybinė korporacija galės patenkinti iki 40% salos valstybės poreikių.

O kovą "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Olegas Aksiutinas palietė šią temą ryšium su tiekimais į Kiniją, Pietų Korėją ir Japoniją. "Visų pirma, ypatingą interesą kelia vandenilio gamybos galimybė Tolimuosiuose Rytuose, naudojant metano garų reformingą, užtikrinant anglies dioksido surinkimą ir laikymą bei vėlesnį eksportą", — pažymėjo jis.

Europos žaliasis kursas

Europa taip pat neliks nuošalyje — daugiausia dėl posūkio ekologiškos energetikos link.

Vokietija jau pareiškė esanti pasirengusi palaikyti pasaulinės vandenilio rinkos plėtrą ir bendrauti su potencialiais tiekėjais — Saudo Arabija ir Rusija (kaip tik balandžio mėnesį Rusijos energetikos ministerija susitarė su kolegomis iš Vokietijos dėl bendradarbiavimo gamybos srityje). Berlyno doktrinoje daroma prielaida, kad iki 2050 metų beveik visa šalies ekonomika, įskaitant sunkiąją pramonę, pereis prie vandenilio.

Vandenilio eksporto skatinimo priemone gali tapti "Žalioji sutartis" — 2019 metais Europos Sąjungos patvirtinta strategija. Šis dokumentas numato, kad iki 2050 metų bus visiškai neutralus anglies dioksidas, ir gerokai sumažės daug anglies naudojančių produktų — naftos ir dujų — importas. Iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą planuojama sumažinti mažiausiai 55%.

Taigi iki 2030 metų "Žalioji sutartis" ypač paveiks anglies, o po to naftos ir dujų importą. Tai padidins kitų energijos išteklių, pirmiausia vandenilio, paklausą.

Kritikai teigia, kad Rusija čia apskritai neturi ko pagauti: reikalingos tik jos gamtinės dujos, žaliavos vandeniliui išgauti. Tačiau tai nėra tiesa. Europos Sąjungoje tiesiog nepakanka pajėgumų gaminti elementą numeris vienas. Kad sukurtų šiuos pajėgumus, reikia milžiniškų investicijų, nurodo nepriklausomas pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas.

"Vandenilio galima gauti elektrolizuojant vandenį arba apdorojant gamtines dujas. Tačiau Europoje tuomet teks pastatyti daug vėjo ir saulės jėgainių (ten atominės ir anglies elektrinės yra draudžiamos), tam reikės vietos jų įrengimui (net jūroje ne visur galima įrengti vėjo jėgaines). Arba daryti įrenginius vandenilio sintezei iš mėlynojo kuro. Bet kokiu atveju reikės įspūdingų kapitalo investicijų, o toli ne visos Vakarų kompanijos tam pasirengusios", — aiškina RIA Novosti pašnekovas.

Todėl vandenilio eksporto iš Rusijos sąlygos yra daugiau nei tinkamos: vieta tarp dviejų pagrindinių pardavimo rinkų — Europos ir Azijos — plius didžiulės gamtinių dujų atsargos. Be to, yra galinga tyrimų ir gamybos bazė.

Tegai:
Europa, dujos, ekonomika, Rusija
Johnson & Johnson vakcina

Lenkija nori išpirkti Danijos "J&J" vakcinas

(atnaujinta 16:57 2021.05.05)
Šiuo metu Lenkijoje naudojamos keturių gamintojų vakcinos — "Pfizer", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson"

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Lenkija nori išpirkti "Johnson & Johnson" vakcinas iš Danijos, Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis rašė Danijos premjerei Mette Frederiksen, pranešė "Polsat" televizijos kanalas.

Anksčiau Danija dėl galimų trombozės atvejų atsisakė naudoti "Johnson & Johnson" ir "AstraZeneca" vakcinas.

"Lenkai teigiamai vertina vakcinavimą, ir vis daugiau mano tautiečių naudojasi vakcinų suteikiama apsauga. Pastarosiomis dienomis gavau informacijos, kad Danija nusprendė atsisakyti "Johnson & Johnson" vakcinos vidaus rinkoje. Jei Danija nuspręs perparduoti dalį savo atsargų, Lenkija yra pasirengusi išpirkti šias vakcinas", — rašoma Moravieckio laiške, kurį cituoja televizijos kanalas.

Šiuo metu Lenkijoje naudojamos keturių gamintojų vakcinos — "Pfizer", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Šalis jau gavo iš viso daugiau nei 12 milijonų vakcinų dozių.

Tegai:
Danija, vakcina, koronavirusas, Lenkija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Jau netrukus šalies gyventojai vaistinėse galės skiepytis nuo COVID-19
COVID-19 Lietuvoje: per parą virš 1200 naujų atvejų ir 15 mirčių