Elektros tinklai

Rusija beveik perpus sumažino elektros energijos eksportą į Lietuvą

(atnaujinta 09:39 2020.10.30)
Elektros energijos importas į Lietuvą, priešingai, padidėjo 21,4 proc. — iki 0,053 mlrd. kilovatvalandžių  

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Per devynis šių metų mėnesius Rusijos įmonių grupė "Inter RAO" elektros eksportą į Lietuvą sumažino 44,9 proc. Apie tai pranešė įmonės spaudos tarnyba.

Per devynis 2020 metų mėnesius "Inter RAO" eksportavo 8,445 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, tai yra 38,7 proc. mažiau nei pernai.

Į Lietuvą buvo eksportuota 2,405 milijardai kilovatvalandžių. Pernai šis skaičius siekė 4,360 milijardo kilovatvalandžių.

Labiausiai eksportas sumažėjo Suomijos kryptimi. Per devynis šių metų mėnesius Rusijos įmonių grupė į Suomiją eksportavo 1,812 mlrd. kilovatvalandžių, tai yra 65,4 proc. mažiau nei pernai.

Tuo tarpu eksportas į Kiniją augo 0,9 proc. (iš viso eksportuota 2,398 mlrd. kilovatvalandžių), o eksportas į Gruziją padidėjo 2,3 karto (iki 0,462 mlrd. kilovatvalandžių).

Elektros energijos importas iš Lietuvos, priešingai, padidėjo 21,4 proc. — iki 0,053 mlrd. kilovatvalandžių.

Eksporto-importo dinamiką lėmė keli veiksniai, įskaitant kainų kritimą "NordPool" rinkoje 2020 metais. Dėl pandemijos įtakos pasaulio ekonomikai, taip pat šiltas žiemas ir didelį vandens kiekį.

Tegai:
elektra, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Austrijos "OMV" pareiškė, kad pritaria "Nord Stream-2" projektui
Pirmą kartą po penkerių metų. Prasidėjo Vilniaus TE-3 elektrinės bandymai
Klaipėdos uostas

Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių Baltarusijos praradimas

(atnaujinta 09:49 2020.11.24)
Minsko vadovybė turėtų įgauti sveiko proto ir logikos, kad respublika suaktyvintų bendradarbiavimą su Maskva, mano ekspertė Natalja Jeremina

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Jei Baltarusija persiorientuos krovinius į Rusiją, tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė, politikos mokslų daktarė Natalja Jeremina.

Baltarusija yra suinteresuota įvairinti importo ir eksporto tiekimą per Lietuvą ir Lenkiją, tačiau Minskas imsis "atitinkamų žingsnių", jei matys kaimynų nepatikimumą. Apie tai pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus.

Diplomatas pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija ne tik daro pareiškimus, bet ir imamasi veiksmų, susijusių su kišimusi į šalies vidaus reikalus.

Tuo tarpu Makėjus tvirtina, kad Minskas norėtų turėti patikimą tranzitą per šias šalis, tačiau dėl jų pozicijos bus imtasi "atitinkamų žingsnių". Jis pažymėjo, kad šiandien svarstomas konkretus Baltarusijos produktų tiekimo per Rusijos uostą priemonių įgyvendinimas.

Ekspertė Natalja Jeremina mano, kad Baltarusija zonduoja dirvą ir vietoj atviro dialogo naudoja grėsmių principą.

"Mes (Baltarusijos valdžia — Sputnik) dabar kol kas duodame tranzitą, mus domina tranzito srautai per šias šalis, tačiau mes galime pakeisti šiuos srautus į Rusiją. Tuo pačiu metu šie pareiškimai — tai žaidimas šiems žmonėms iš Lietuvos, ir, atitinkamai, jie gali būti orientuoti ir į Rusiją. Baltarusijos prezidentas sako, kad žiūrėkite, aš vis dar esu ant žirgo, vis dar tęsiu derybas, toliau kontroliuoju situaciją, bent jau tokiu būdu galiu valdyti partnerius iš vakarų pusės ir iš rytų pusės",  — pasakė ekspertė.

Jeremina pabrėžia, kad Baltijos šalyse politiniai sprendimai turi pirmenybę prieš ekonominį pragmatizmą. Jos nuomone, kai kurie valdininkai yra pasirengę netgi sunaikinti savo ekonomiką, kad tik patenkintų savo politines ambicijas.

"Tai reiškia, kad [Baltarusija] pagerins savo ekonominės plėtros energetinį pagrindą, o Lietuva nebegali pasigirti energetine nepriklausomybe ir yra priversta pirkti elektrą. Čia kyla labai didelės problemos. Manau, kad taip, pirma, viskas pakibs. Antra, iš tikrųjų tik Lietuvai bus blogiau dėl visos šios situacijos. Tikiuosi, kad Baltarusijos vadovybė įgaus sveiko proto ir logikos, ir ji suaktyvins bendradarbiavimą su Rusija to paties tranzito srityje ir perorientuos krovinius. Tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis" — pridūrė ji.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų Baltarusijos padėties fone po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Lukašenka.

Anksčiau Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka pareiškė, kad šiuo metu vyksta komercinis klausimo dėl krovinių perorientavimo iš Lietuvos į Rusijos uostus svarstymas.
Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, respublikos ekonomika smarkiai nukentės.

Tuo tarpu Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, kad prieš pradedant ką nors, Rusijai reikia garantijų, kad Minskas yra tikrai pasirengęs perorientuoti savo krovinių srautus.

Tegai:
krovinių vežimas, Rusija, Baltarusija, Lietuva
Vilnius

EBPO įvertino ekonominę situaciją Lietuvoje

(atnaujinta 09:26 2020.11.24)
Tai pirmoji ataskaita apie padėtį respublikoje po to, kai Lietuva tapo pilnateise organizacijos nare

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka dalyvavo dalyvavo nuotoliniu būdu vykusiame EBPO atliktos Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatyme. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaita parengta šaliai būnant pilnateise EBPO nare.

EBPO ataskaitoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei palanki verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu į respubliką daugiau žmonių atvyksta nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į Vilniaus pasisiekimus kovojant su COVID-19. Jie buvo vieni sėkmingiausių  Europoje dėl gerai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos, efektyvių krizių valdymo priemonių ir gana trumpo karantino. Tačiau susirgimų padidėjimas kelia nerimą ir kelia didelę riziką sveikatai ir ekonomikai.

"Vis dėlto gerovė yra netolygiai paskirstyta tarp žmonių ir vietovių. Papildomos reformos galėtų padėti pagerinti ligšiolinius pasiekimus. Tinkamos paramos teikimas tiems, kuriems labiausiai reikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aukštos kokybės socialinės paslaugos, kartu gerinant integraciją į darbo rinką, padėtų sumažinti skurdą. Stipresnės vietinės ir regioninės institucijos, geresnis švietimas ir įgūdžiai, ypač kaimo teritorijose, ir lankstesnė būsto rinka galėtų padėti subalansuoti regioninį vystymąsi", — sakoma ataskaitoje.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Tuo tarpu tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Be to, ataskaitoje sakoma, kad paramos namų ūkiams ir verslui apimtis Lietuvoje siekė apie dešimt procentų BVP. Kad užtikrintų tvarų atsigavimą po pandemijos, ekspertai pataria keturis procentus BVP investuoti į švietimą, inovacijas, skaitmeninę transformaciją ir į kovos su klimato kaita priemones.

Šiais metais respublikos eksportas ir importas sumažės atitinkamai 4,7 ir 6,9 proc., o 2021 m. augs 3,7 ir 5,5 proc., rodo EBPO ataskaita.

Organizacijos duomenimis, vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje bus 1,2 proc., o kitais metais ji augs iki 1,5 proc. Nedarbo lygis bus atitinkamai 8,8 ir 8,1 procento.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė EBPO pranešimą su organizacijos generaliniu sekretoriumi Jose Gurria. Jo nuomone, tyrimas buvo pateiktas labai tinkamu metu, kai respublika išgyvena valdžių pasikeitimo procesą kovoja su pandemijos plitimu, ir tyrimo įžvalgos gali puikiai pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą.

Be to, Lietuvos vadovas pareiškė, jog nori matyti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą, kurioje būtų efektyviai kovojama su socialine atskirtimi, pajamų nelygybe, ydinga mokesčių sistema ir švietimo sistemos sunkumais.

"EBPO tyrimas patvirtina, kad Lietuvai būtina ekonominė ir socialinė pertvarka, pokyčius pradedant nuo švietimo sistemos. Dėmesys švietimui yra mano gerovės valstybės ašis, o jos įgyvendinimą pradėjau pasiūlęs Lygaus starto įstatymų paketą, užtikrinantį lygias galimybes ankstyvajame vaikų ugdyme", — pasakė Nausėda.

Tuo tarpu prezidentas pareiškė, kad visiškai sutinka su EBPO išvadomis, kad patikimų plėtros bankų ar strateginių fondų kūrimas yra naudingas ekonomikai.

Lietuva tapo oficialia EBPO nare 2018 metų vasarą. Vilniaus prisijungimo prie EBPO procesas truko trejus metus. Iš Baltijos šalių Lietuva prie organizacijos prisijungė paskutinė: Latvija tapo organizacijos nare 2016 m., Estija — 2010 m.

Tegai:
ekonomika, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuva
Dar šia tema
Spalį Lietuvoje elektra pigo penkiais procentais
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Generalinė prokuratūra

Generalinė prokuratūra nori panaikinti Seimo nario Gapšio teisinę neliečiamybę

(atnaujinta 12:35 2020.11.24)
Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Į naujosios kadencijos Seimą jis buvo išrinktas nuo Darbo partijos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Lietuvos Seimą, prašydamas sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį Darbo partijos pirmininką, deputatą Vytautą Gapšį, kuris kaltinamas prekybą poveikiu ir kyšininkavimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Tyrimas pradėtas 2016 metais. Tardymo organai tvirtina, kad koncernas bandė paveikti valdininkų sprendimus siūlydamas jiems kyšius.

Be Gapšio, byloje tyriami buvęs "MG Baltic" viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir Seimo deputatas Gintaras Steponavičius, taip pat koncernas "MG Baltic", partija "Liberalų sąjūdis" ir Darbo partija. Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų ir 1,9 mln. eurų bauda.

Prokuratūra pažymėjo, kad Gapšys buvo išrinktas į naujosios kadencijos (2020–2024 m.) Seimą ir įgijo Seimo nario asmens neliečiamybę. Pagal Lietuvos Konstituciją Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Tik šalies generalinis prokuroras gali kreiptis dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei jo laisvės suvaržymo. Ryšium su tuo Pašilis kreipėsi į parlamentą su prašymu panaikinti Gapšio Seimo nario asmens neliečiamybę.

Skandalas aplink "MG Baltic"

2018 metų gegužę Valstybės saugumo departamentas pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaitą apie verslo poveikį valstybinėms ir teisėsaugos struktūroms. Visų pirma, pranešime buvo teigiama, kad koncernas "MG Baltic" esą bandė paveikti valdininkus, kad gautų sau naudą, o jo atstovai užsiėmė šantažu.

Birželį "MG Baltic" ketino pateikti ieškinį Valstybės saugumo departamentui, taip pat tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Bendrovė planavo reikalauti atlyginti padarytą žalą, tame tarpe asmeniškai Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio.

"MG Baltic" ir "Liberalų sąjūdis" dalyvauja byloje dėl politinės korupcijos. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas didelio kyšio iš įmonės gavimu, taip pat ​​prekyba poveikiu.

Tegai:
MG Baltic, Lietuva, Seimas, Generalinė prokuratūra