Vilnius, archyvinė nuotrauka

LB ekonomistas papasakojo, kaip antroji COVID-19 banga gali paveikti ekonomiką

(atnaujinta 14:13 2020.11.01)
Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos ekonomijoje jau pastebimi nerimą keliantys ženklai, kurie kyla dėl suaktyvėjusių COVID-19 protrūkių Lietuvoje ir ES

VILNIUS, lapkričio 1 — Sputnik. Kuo ilgiau truks antroji pandemijos banga, tuo didesnė rizika, kad pasaulio ekonominė padėtis reikšmingai pablogės, kas bus juntama ir Lietuvos ekonomikos raidoje, pranešė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.

Paskelbti trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomikos raida buvo palanki. Mažas susirgimų skaičius ir greitas atsigavimas po pirmosios pandemijos bangos leido gyventojams grįžti prie iki pandemijos buvusių įpročių, o kai kurių ekonominių veiklų rezultatai buvo vieni geriausių Europos Sąjungoje (ES).

Atlaisvinus apribojimus, gyventojai plačiau atvėrė pinigines, o verslas pajuto atsigaunančią paklausą tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse eksporto rinkose. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2020 metų trečiąjį ketvirtį BVP buvo 3,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį. Tiesa, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, vis dar buvo 1,7 proc. mažesnis.

Vis dėlto vasariškas nuotaikas aptemdė blogėjanti epidemiologinė padėtis. Pastarosiomis savaitėmis naujų susirgimų COVID-19 atvejai bene kasdien muša naujus rekordus. Panašios tendencijos yra ir kitose valstybėse.

Imbrasas pažymi, kad nors kol kas mirtingumo atvejai nepasiekė pirmosios bangos lygio, tolesnis COVID-19 plitimas gali gana greitai išsekinti turimus sveikatos apsaugos sistemų išteklius, o tai neigiamai galėtų paveikti kovos su virusu kokybę ir mirtingumo rodiklius.

Pasak ekonomisto, daug nežinomybės dėl ateities ekonomikos raidos įneša tai, kad šiuo metu sunku įvertinti antrosios viruso bangos stiprumą ir jos trukmę, taip pat tai, kokias atsako ir kovos su virusu priemones pasirinks valstybės.

"Jei vasaros ekonominė raida maloniai nustebino, tai žiemą galime sulaukti nemalonių siurprizų. Kuo ilgiau truks antroji pandemijos banga, tuo didesnė rizika, kad pasaulio ekonominė padėtis reikšmingai pablogės, suprastės namų ūkių ir įmonių lūkesčiai, vis daugiau problemų kels augančios valstybių ir įmonių skolos bei didėjanti bankrotų rizika. Visa tai bus juntama ir Lietuvos ekonomikos raidoje", — sako Lietuvos banko ekonomistas.

Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, Lietuvos BVP 2020 m. III ketv. mažėjo 0,1 proc., o per sausį–rugsėjį — 0,8 proc. Finansų ministerija skelbia, kad rugsėjį ekonomikos aktyvumui toliau augant, spalį jau stebimi nerimą keliantys ženklai, kurie iš esmės kyla dėl suaktyvėjusių COVID-19 protrūkių Lietuvoje ir ES. Ypač sparčiai pradėjęs augti per dieną fiksuojamų susirgimų COVID-19 liga skaičius Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse ir pradėtos taikyti griežtesnės viruso plitimo suvaldymo priemonės indikuoja, kad ekonomikos aktyvumas ketvirtąjį šių metų ketvirtį mažės.

Pastaruoju metu Lietuvoje labai padaugėjo COVID-19 atvejų. Reaguodamas į prastėjančią situaciją Lietuvoje šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį nusprendė steigti ir Sveikatos ekspertų tarybą, kuri padės valdyti koronavirusą.

Valdžia įvedė vietinį karantiną tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinė padėtis yra ypač sunki. Dabar didžiuosiuose Lietuvos miestuose galioja apribojimai.

Tegai:
ekonomika, COVID-19, Lietuvos bankas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (703)
Dar šia tema
TVF prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai Europoje
"Raudonojoje" zonoje: Vilnius po naujo karantino įvedimo
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Nepriklausomybės aikštė Minske

Lavrovas pakomentavo grasinimus Baltarusiją atjungti nuo SWIFT

(atnaujinta 19:56 2020.12.01)
Jis pažymėjo, kad Vakarai įrodė savo kaip partnerio nepatikimumą, ir pasikliauti daugiašaliais instrumentais, kuriuos visiškai kontroliuoja Vakarų šalys, nelabai patikima

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Reikia sukurti savo mokėjimo mechanizmus, nepriklausomus nuo Vakarų, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas grasinimus atjungti Baltarusiją nuo SWIFT, rašo RIA Novosti.

"Kalbant apie SWIFT, tai yra viena iš temų, kuria tie, kurie norėtų užkirsti kelią padėčiai išlyginti ir norėtų ją dar labiau pabloginti, toliau eskaluoja savo ultimatumus, didina grasinimus. Toks dėmesys pirmiausia skiriamas todėl, kad ši sistema, kuri buvo sukurta amerikiečių ir jų sąjungininkų, tarnauja finansiniams srautams, skirtiems užtikrinti normalią prekybą, investicijas ir praktiškai visus kitus ekonominio gyvenimo aspektus. Išvada labai paprasta: sukurti savo mechanizmus, kurie nelaikytų mūsų šalių priklausomų nuo Vakarų", — sakė Lavrovas spaudos konferencijos metu.

Jis pažymėjo, kad Vakarai įrodė savo kaip partnerio nepatikimumą, ir pasikliauti daugiašaliais instrumentais, kuriuos visiškai kontroliuoja Vakarų šalys, nelabai patikima.

Anksčiau buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paskelbė sieksianti, kad būtų įvestos papildomos sankcijos Minskui, visų pirma, kad respublikos bankai būtų atjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.

Tegai:
bankai, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvoje pareikšta, kad sankcijų sąrašai Minskui nėra baigtiniai
Baltijos šalys pažadėjo sustiprinti sankcijas Minskui, pareiškė Tichanovskaja
Tichanovskaja teigia, kad ES išplės sankcijas Minskui
BelAE

Lietuva kreipėsi į Baltarusiją dėl "incidento" BelAE

(atnaujinta 16:29 2020.12.01)
Tuo tarpu Radiacinės saugos centras neužfiksavo radiacinio fono pokyčių Lietuvos teritorijoje

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Lietuva kreipėsi į Baltarusiją su prašymu pateikti oficialią informaciją apie "incidentą" BelAE, praneša "TASS".

BelAE
© Фото : пресс-служба Госкорпорации "Росатом"

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija kreipėsi į Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją su prašymu pateikti išsamią informaciją apie Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos "Ekodom", kuri rūpinasi aplinkosaugos ir ekologijos klausimais, minėtus gedimus BelAE pirmojo reaktoriaus vėsinimo sistemoje.

Anksčiau nevyriausybinės organizacijos "Ecodom" tinklalapyje "Baltarusijos antiatominės kampanijos" judėjimo vardu buvo išplatinta žinutė, kad visuomenės veikėjai gavo informacijos, nurodančios "galimą avariją ir su ja susijusį Baltarusijos AE pirmojo energijos bloko reaktoriaus vėsinimo sistemos veikimo sutrikimą".

Tuo tarpu Lietuvos valdžia neužfiksavo radiacinio fono pokyčių šalyje.

Oficialūs Baltarusijos šaltiniai kol kas nekomentuoja "incidento".

Pirmadienį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka savo nurodymu patvirtino abiejų Baltarusijos AE energijos blokų eksploatavimo pradžios terminus. Pirmasis bus pradėtas eksploatuoti 2021 metais, o antrasis — 2022 metų pirmoje pusėje.

Dabar pirmojo energijos bloko reaktorius pasiekė 40 procentų nominalios galios, sistemos ir įranga bandoma toliau. Pagal BelAE statybos grafiką, bandomąją pirmojo energinio bloko veiklą planuojama pradėti gruodžio mėnesį.

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energijos blokas buvo įtrauktas į bendrą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Įvardyta sąlyga, dėl kurios BelAE energija tikrai nepasieks Lietuvos
Ekspertas: Lietuva ne tiek bijo BelAE, kiek nori apie tai pašnekėti
Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos iš BelAE boikoto
ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Atsistatydina sekso vakarėlyje užkluptas Vengrijos europarlamentaras

(atnaujinta 20:42 2020.12.01)
Prokuratūros duomenimis, į vakarėlį susirinko 25 žmonės. Kai pasirodė policija, vakarėlyje dalyvavęs EP deputatas bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas ir apklaustas

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Vengrijos europarlamentaras Józsefas Szájeris, sulaikytas draudžiamame sekso vakarėlyje Briuselyje, atsiprašė kolegų ir paskelbė apie atsistatydinimą, praneša Euronews.

Anksčiau buvo pranešta, kad lapkričio 27 dieną policija Belgijos sostinėje nutraukė sekso vakarėlį, organizuotą vieno baro rūsyje, pažeidžiant šalyje taikomas izoliacijos dėl koronaviruso priemones. Prokuratūros duomenimis, į vakarėlį susirinko 25 žmonės. Kai pasirodė policija, vakarėlyje dalyvavęs EP deputatas bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas ir apklaustas.

Szájeris prisipažino dalyvavęs susibūrime. "Atsiprašau, kad pažeidžiau taisykles, tai buvo neatsakinga iš mano pusės. Esu pasirengęs būti nubaustas už tai", — sakoma 59 metų europarlamentaro pranešime. Jis neigia vartojęs ar laikęs narkotikus.

Szájeris, išrinktas į EP iš Vengrijos valdančiosios "Fidesz" partijos, lapkričio 29 dieną išsiuntė pirmininkui Davidui Sassoliui prašymą, kuriame atsisako parlamentaro mandato.

Tegai:
vakarėlis, seksas, europarlamentaras