Klaipėdos uostas

Klaipėdos uostui gilinti bus skirta 17,3 mln. eurų

(atnaujinta 10:12 2020.11.04)
Bendra projekto vertė siekia apie 30 mln. eurų, iš jų apie 17,3 mln. eurų sudaro ES Sanglaudos fondo lėšos

VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, bus baigtas gilinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalas, rašo Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministro Jaroslav Narkevič įsakymu tam skirta 17,3 mln. eurų iš ES Sanglaudos fondo.

"Investicijos į Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimą sukurs apčiuopiamą naudą tiek transporto sektoriui, tiek šalies ekonomikai — mūsų uostas išlaikys konkurencingumą regione, be to, bus saugesnis laivybai ir draugiškesnis aplinkai", — sakė Narkevič.

Įgyvendinus projektą, visas Klaipėdos uosto vidinis kanalas bus baigtas gilinti iki 15 m. Nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos padidinus laivybos kanalo gylį bei leistiną laivų grimzlę iki 13,8 m, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, o tai sumažins laivybos intensyvumą — trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša. 

Bendra projekto vertė siekia apie 30 mln. eurų, iš jų apie 17,3 mln. eurų sudaro ES Sanglaudos fondo lėšos. Darbus planuojama baigti 2022 m. pavasarį.

Tegai:
Jaroslavas Narkevičius, Susisiekimo ministerija, Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Ekspertas: Rusijos įmonės galės galutinai palikti Lietuvos uostus
Laivybos kompanija MSC ketina atnaujinti konteinerių paskirstymą Klaipėdoje
Baltarusija svarsto tranzito perkėlimo iš Lietuvos į Rusijos uostus klausimą
SGD tanklaivis Arctic Aurora, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo naują SGD partiją JAV

Ankstesnis JAV dujų pristatymas į vietinį SGD terminalą buvo kovo pabaigoje. Dabar atkeliavo 138 tūkstančiai kubinių metrų dujų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Iš JAV į Lietuvą atkeliavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) partija.

"Marinetraffic" duomenimis, su Maltos vėliava plaukęs laivas "Arctic Aurora" balandžio pradžioje paliko JAV Savanos uostą. Tanklaivis penktadienio vakarą įplaukė į Klaipėdos uostą. SGD vežėjas šiuo metu yra prišvartuotas prie vietinio SGD terminalo.

Pagal bendrovės — terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" — pristatymo grafiką laivas į Lietuvą pristatė 138 tūkst. kubinių metrų dujų. Ankstesnis tanklaivis iš JAV Klaipėdoje buvo kovo pabaigoje.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą kasmet sumoka Norvegijai 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko penktasis SGD krovinys Lenkijos įmonei "PGNiG"
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Jau ketvirtas: Lietuva iš Rusijos gavo naują SGD krovinį 
Elektros tinklai, archyvinė nuotrauka

Gyvenimas be BRELL: paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?

(atnaujinta 18:46 2021.04.16)
Demonstratyvi nesėkmė. Ką aiškiai parodė bandomasis Baltijos šalių atsisakymas naudotis Rusijos elektra? Kaip vyko abejotinos Baltijos šalių "pratybos" pasitraukiant iš BRELL — Sputnik straipsnyje

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik, Nikita Čikunovas. Praėjusią savaitę Latvija ir Lietuva bandymų metu pirmą kartą atsisakė importuoti elektrą iš Rusijos. Tačiau dviejų dienų elektros tiekimo nutraukimo pasekmės pasirodė dviprasmiškos — elektros kainos Baltijos šalyse smarkiai kilo, o šalys nesugebėjo visiškai atsisakyti Rusijos elektros.

Išsamesnė informacija apie abejotinas Baltijos šalių "pratybas" dėl pasitraukimo iš BRELL — Sputnik straipsnyje.

Netikėta treniruotė

Planuojami Baltarusijos elektros sistemos bandymai su tarpvalstybinių perdavimo linijų atjungimu pasienyje su Lietuva, kurie vyko balandžio 8 ir 11 dienomis, tapo reikšmingu įvykiu, bet ne dėl jų rezultatų.

Šiomis dienomis, anot informuoto Rusijos laikraščio "Kommersant" šaltinio, Latvija be jokio pagrindo nutraukė komercinį elektros energijos importą iš Rusijos. Į "Sputnik" klausimą, ar šis žingsnis įvyko dėl techninės būtinybės, Latvijos sistemos operatoriaus (AST) atstovai atsisakė atsakyti.

Nutraukus elektros energijos srautus, elektros kaina Rusijos Europos dalyje ir Urale balandžio 8 dieną sumažėjo vienu procentu ir siekė 1,37 tūkst. rublių už megavatvalandę. Savo ruožtu elektros kaina Baltijos šalyse gerokai išaugo: Lietuvoje, priverstoje didinti pirkimus iš Lenkijos ir Švedijos, kaina padidėjo keturiais eurais — iki 51 euro, sakė "Kommersant".

Tuo pačiu nėra visiškai teisinga kalbėti apie visišką Baltijos šalių rusiškos elektros energijos atsisakyma. Kaip "Sputnik" buvo pranešta Rusijos elektros eksporto operatoriaus "Inter RAO" spaudos tarnyboje, balandžio 8 ir 11 dienomis tiekimas į Lietuvą iš Kaliningrado srities nesustojo — ši šalis tradiciškai ir toliau gaudavo perteklinę produkciją iš regiono.

Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemos (BRELL) nuo sovietinių laikų veikė sinchroniniu režimu, todėl dabar tarp jų yra laisvi srautai.

Iki 2025 metų Baltijos šalys ketina palikti BRELL energijos žiedą ir sinchronizuotis su Europos tinklais, kad "įgytų energetinę nepriklausomybę".

Dėl šios priežasties Rusija ir Baltarusija šiandien bando savo energetinių sistemų stabilumą. 2019 metų Kaliningrado srityje elektros sistema buvo išbandyta izoliuotu režimu, o praėjusią savaitę — bandomuoju perdavimo linijos atjungimu tarp Baltarusijos ir Lietuvos.

Po bandymų Rusijos ir Baltarusijos energetikos ministerijos pranešė, kad visi patikrinimai buvo sėkmingai baigti ir abiejų šalių energetikos sistemos yra stabilios. "Bandymai parodė Baltarusijos energetinės sistemos galimybes veikti be ryšių su lietuviška", — sakoma Baltarusijos energetikos ministerijos pranešime.

Energijos trūkumo regionas

Šiuo metu Baltijos šalys negali visiškai patenkinti savo elektros energijos poreikių ir  perka ją iš kaimyninių šalių.

Lietuva, padengianti daugiau nei pusę savo poreikių importuodama, gauna Rusijos ir Baltarusijos elektros energiją per sieną su Latvija (apie 20 proc. importo) ir per "LitPol Link" energijos jungtį (nominali galia — 500 megavatų) iš Lenkijos (apie penkis procentus). Reikšmingesnis tiekimo į respubliką mastas yra Švedija per "NordBalt" energijos jungtį (nominali galia — 700 megavatų) — iki 45 procentų viso importo, taip pat iš Rusijos (apie 30 procentų).

"Inter RAO" duomenimis, 2019 metais į Lietuvą buvo pristatyta 6,286 mlrd. kilovatvalandžių (3,8 mlrd. kilovatvalandžių iš Smolensko srities tranzitu per Baltarusiją ir 2,6 mlrd. kilovatvalandžių iš Kaliningrado srities). Tai yra šiek tiek mažiau nei pusė šalies suvartojamos elektros energijos 2019 metais.

Pernai Rusijos atsargos sumažėjo perpus — iki 3,143 milijardo kilovatvalandžių. Iš dalies taip yra dėl to, kad Lietuvos operatorius "Litgrid" nustatė nulinį elektros srauto iš Baltarusijos pajėgumą po Baltarusijos AE prijungimo prie BRELL elektros sistemos. Taigi, Lietuva toliau prekiavo tik su Kaliningrado sritimi.

Latvija, kuri taip pat gauna elektros energiją iš Skandinavijos šalių, leido tiesioginius tiekimus iš Rusijos 2020 metų lapkričio mėnesio (2013 metais Baltijos šalių sistemos operatoriai Rusijos tiekimams skyrė tik dvi sekcijas: Kaliningradas–Lietuva ir Baltarusija–Lietuva — Sputnik). Šių metų sausio–vasario mėnesiais "Inter RAO" Latvijai pardavė 418 mln. kilovatvalandžių. Rusijos įmonė šį skaičių pavadino rekordu, susiedama jį su šalta žiema ir staigiu elektros energijos padidėjimu.

Estija padengia elektros energiją tiekimu iš Suomijos per "Estlink 1" ir "Estlink 2" povandeninius kabelius (kurių bendra nominali galia yra 1 000 megavatų). Skandinavijos šalis patenkina apie 60 procentų Estijos importo. Tačiau tiekimo patikimumas kelia abejonių: nuo pat jos įkūrimo 2014 metais "Estlink 2" darbas sutrikdavo du kartus. Rusijos ir Baltarusijos atsargų dalis yra nereikšminga — apie tris procentus, tačiau ji didėja, jei kyla problemų su Suomijos tinklais.

Nepatikimos alternatyvos

BRELL teikia Baltijos šalims patikimas magistrales, garantuojančias elektros energijos tiekimą nenugalimos jėgos atveju, sako Igoris Juškovas, pagrindinis Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas.

Tuo pačiu metu, pasak eksperto, energijos tiltų su Europos valstybėmis efektyvumas kelia abejonių. Per pirmuosius šešis "NordBalt" veikimo visu pajėgumu mėnesius įvyko dešimt nutraukimų. Po to maitinimo jungtis buvo perjungta į mažesnę galią.

"Švedijos tiekimas Lietuvai yra nestabilus, nes pas skandinavus vyrauja hidroenergija. Kai vandens yra daug, hidroelektrinė sukuria daug elektros energijos ir gali ją eksportuoti. Piko metu Švedijos elektra gali konkuruoti su Rusijos elektra. Tačiau žiemą hidroelektrinių gamyba Švedijoje krinta — šalis iš eksportuotojos virsta importuotoja. Praėjusiais metais švedai pirkdavo elektrą iš Lietuvos, o tie iš Rusijos. Mes atliekame pagrindinį vaidmenį — užtikriname tiekimo patikimumą ir saugumą", — tęsia ekspertas.

Atlikti bandymai taip pat aiškiai parodė, kad pasitraukus iš BRELL akimirksniu padidins elektros energijos sąnaudas Baltijos šalyse (vidutinė tūkstančio kilovatvalandžių kaina Rusijos didmeninėje energijos rinkoje yra 20–25 eurai, Skandinavijos energijos rinkoje "NordPool" — daugiau kaip 40 eurų — Sputnik).

Latvija, Lietuva ir Estija tai puikiai žino, tačiau pareiškimais apie artėjantį pasitraukimą iš energetikos žiedo bando gauti ES finansavimą, mano Igoris Juškovas.

"Atidėdami savo išėjimą iš BRELL, baltai gali pritraukti pinigų iš Europos Sąjungos naujos infrastruktūros statybai. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad šis žingsnis pats savaime nereiškia visiško Rusijos elektros importo atmetimo. Tiesiog nebus automatinių srautų — reikės derėtis atskirai. Sąveikos sistema pasikeis, tačiau ne faktas, kad Rusija paliks Baltijos šalių rinką", — pabrėžia šaltinis.

Apskritai pasitraukimas iš BRELL neduos jokios ekonominės naudos Baltijos šalims, sako Sergejus Pikinas, Rusijos energetikos plėtros fondo direktorius.

"Gyvenimas BRELL yra pelningas tiek techniškai, tiek ekonomiškai. Tai patvirtina visi energetikai, o ne politikai. Galima greitai perkelti pagamintą elektros energiją iš vienos šalies į kitą, įvesti ekonomiškesnius elektrinių veikimo būdus. Baltijos šalims tiekiama pigesnė energija, palyginti su europine. Jei šalys panorės, pirks brangiai iš Europos, jei nepanorės, pirks iš Rusijos ir Baltarusijos", — apibendrina jis.

Prisiminsime, kad atsisakymas tiekti elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos paskatino Baltijos šalis labai padidinti elektros kainas, kai tik pernai atėjo šalta žiema. 2021 metų sausio mėnesį didmeninė elektros kaina Estijoje ir Latvijoje šoktelėjo 35 proc. (iki 53,38 euro už megavatvalandę), Lietuvoje — 36 proc. (iki 53,69 euro).

Kaip interviu "Baltnews" anksčiau pastebėjo Rusijos mokslo akademijos Europos studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Vladimiras Olenčenka, BRELL yra naudingas Baltijos šalims, nes tai yra idealus atsarginis energijos šaltinis, kai staiga išauga paklausa Estijoje, Lietuvoje ar Latvijoje.

"Tarkime, įvyko kažkokie gedimai ar stiprus šaltukas. Šiuo atveju energijos tiekimas iš energijos žiedo į Baltijos šalis pradeda tekėti per dešimt sekundžių, — sakė ekspertas. — Be to, šio regiono šalims iš BRELL gaunama energija yra žymiai pigesnė nei tuo atveju, jei reikia tiekimo iš ES, palyginimui: elektros energija, tiekiama Estijai iš magistralinės linijos, į kurią "įeina" Rusija ir Baltarusija, yra 19 procentų pigesnė, nei perkant iš Šiaurės Europos".

Tegai:
Baltarusija, Rusija, elektra, Baltijos šalys, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos elitas sprendimus dėl BelAE priima negalvodamas apie šalies ateitį
Ekspertas: išeidamos iš BRELL Baltijos šalys praras savo pranašumą
"Litgrid" pradeda perdavimo linijos Jurbarkas–Bitėnai rekonstrukciją
Obuolys

Gydytoja išsklaidė penkis populiarius mitus apie valgymą vakare

(atnaujinta 19:48 2021.04.16)
Daugelis žmonių, bandančių numesti svorio, stengiasi į patiekalus nedėti prieskonių ar pradeda bado streiką, jei prieš dieną suvalgė per daug, tačiau tai neteisinga, mano mitybos specialistė

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Amerikiečių dietologė ir mitybos specialistė Račel Pol (Rachel Paul) Instagram papasakojo apie mitus, susijusius su valgymu po penktos valandos vakaro.

Ji pažymėjo, kad daugelis žmonių, bandančių numesti svorio, stengiasi į patiekalus nedėti prieskonių ir padažų. Tačiau, pasak dietologės, tai neteisinga. Pol mano, kad maistu svarbu mėgautis, todėl ji rekomenduoja naudoti nedidelius kiekius įvairių skonio stipriklių.

Be to, mitybos specialistė mano, kad neprivalgyti per vakarienę yra žalinga. Ji ragina į vakarinį racioną įtraukti daug baltymų turinčius maisto produktus, daržoves ir augalinius riebalus.

Kartu ji pabrėžė, kad saldumynai vakaro valandomis nėra draudžiami, tačiau jie turi tilpti į jūsų per dieną suvartojamų kalorijų normą.

Gydytoja taip pat paragino kiekvieną dieną eiti miegoti tuo pačiu metu ir stengtis laikytis režimo. Jos nuomone, bloga savijauta dėl sveiko miego trūkumo ir nuovargio prisideda prie noro suvalgyti ką nors kenksmingo.

Mitybos specialistė padarė išvadą, kad neturėtumėte pradėti bado streiko, jei prieš dieną suvalgėte per daug, nes "tai neveikia".

Tegai:
sveika mityba
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai