Elektros perdavimo linijos

Energetikos operatorius Lietuvoje nustojo pirkti energiją "Inter RAO" "dukters"

(atnaujinta 09:57 2020.11.05)
Nutrūkus dvišaliai sutarčiai su "INTER RAO Lietuva", bendrovė elektros energijos poreikį užsitikrins biržoje

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Lietuvos elektros gamybos operatorius "Ignitis gamyba" nutarė nutraukti sutartį su Lietuvos bendrove "InterRAO Lietuva" po to, kai buvo nutraukta elektros pralaida iš Baltarusijos.

Anksčiau Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, nustatęs nulinį pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos. Tai buvo padaryta po to, kai Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) pirmojo energetinio bloko turbogeneratorius buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos elektros sistemą.

Sutartyje su "INTER RAO Lietuva", laimėjusia konkursą dėl elektros energijos pardavimo, buvo numatyta, kad ši sutartis nutrūksta, jeigu Astravo AE pradedama gamyba. Didžioji dalis elektros, kurią "Ignitis gamyba" įsigijo iš "INTER RAO Lietuva", buvo naudojama Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) užkrovimui.

"Sekdami informaciją apie artėjančią gamybos pradžią Astravo AE, ruošėmės tam ir iš anksto ėmėmės priemonių, todėl jau nuo lapkričio 1 d. elektra iš "INTER RAO Lietuva" nebebuvo perkama", — pasakė "Ignitis gamybos" generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.

Pagal poreikį "Ignitis gamyba" didžiąją dalį elektros perka "Nord Pool" biržoje. Nutrūkus dvišaliai sutarčiai su "INTER RAO Lietuva", bendrovė elektros energijos poreikį užsitikrins biržoje. 

"InterRAO Lietuva" yra dukterinė "Inter RAO" įmonė.

Kaip praneša "TASS", Rusijos kontroliuojančioji bendrovė ketina ir toliau tiekti Rusijos elektrą Baltijos šalims.

"Inter RAO" ir toliau tieks Rusijos elektrą Baltijos šalims, kurios kilmę patvirtins atitinkami sertifikatai, patvirtinti Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų", — sakoma pranešime.

Kontroliuojančiosios bendrovės spaudos tarnyba pranešė, kad Lietuvos operatoriaus sprendimas netapo staigmena, nes jis susijęs su 2017–2018 metais Lietuvos priimtais įstatymais ir norminiais aktais.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, vieta elektrinei, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", ir atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija išsiuntė notą Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai dėl BelAE darbo pradžios. Notoje smerkiami "neatsakingi Baltarusijos veiksmai", kurie sustiprina branduolines ir aplinkos grėsmes "ne tik Baltarusijai ar Lietuvai, bet ir visai Europai".

Antradienį Baltarusijos energetikos ministerija paskelbė, kad pirmojo BelAE energijos bloko turbinos generatorius buvo įtrauktas į vieningą šalies energetikos sistemą. Energijos bloko paleidimą ketinama įvykdyti šių metų lapkritį.

Be to, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda parašė laišką Europos Vadovų Tarybos vadovui Šarliui Mišeliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriame jie raginami nutraukti BelAE darbą.

Tegai:
energetika, Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (468)
Vilnius

Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:39 2020.11.25)
"Luminor" ekonomistas pažymėjo, jog šalis laikosi teisingos krypties, nors pasiektas rezultatas kol kas tai tik lašas jūroje, jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, jog Lietuvos FinTech sektorius jau duoda savo vaisius — Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse.

Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansinių paslaugų eksportas sudarė 96 mln. eurų — beveik tiek pat, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. Neblogas pasiekimas, turint omenyje, kad iki 2018 metų Lietuva šioje kategorijoje buvo aiški autsaiderė", — parašė Mauricas.

Kartu ekonomistas pažymėjo, jog jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais, Lietuvos pasisiekimas — tai vis dar "tebėra lašas jūroje". Pasak Maurico, Liuksemburgas finansinių paslaugų eksportuoja apie 300 kartų daugiau nei Lietuva, Šveicarija — apie100 kartų daugiau, o Airija — apie 70 kartų daugiau.

Nepaisant to, Maurico teigimu, Lietuvos pasirinkta kryptis yra teisinga, nes Lietuva jau lenkia ne tik kaimynines Baltijos šalis, bet ir nemažai Centro ir Rytų Europos (CRE) šalių (Slovakiją, Kroatiją, Slovėniją, Bulgariją).

Tegai:
Fintech, Baltijos šalys, Lietuva
Baltarusijos AE

Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju

(atnaujinta 17:38 2020.11.25)
Respublika jau prisijungė prie Vienos konvencijos ir pasirašė, bet dar neratifikavo protokolo dėl konvencijos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva nori gauti žalos atlyginimą, jei Baltarusijos atominėje elektrinės (BelAE) įvyks avarija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui prisijungti prie Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą, pagal kurią, įvykus avarijai, susitarimo šalys įnešti piniginius įnašus iki maždaug 360 milijonų eurų.

Tai padidins avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui galimybę gauti žalos atlyginimą.

Lietuvai ratifikavus šios tarptautinės sutarties, atsirastų pagrindas pasitelkiant kitas šios Konvencijos valstybes (tarp jų —  JAV, Japonija, Kanada) siekti, kad ir kitos regiono šalys, tarp jų ir Baltarusija, didintų civilinės atsakomybės garantijas dėl branduolinės žalos.

Lietuva  jau yra prisijungusi prie Vienos konvencijos ir pasirašiusi, tačiau iki šiol neratifikavusi Protokolo dėl Vienos konvencijos. Tai reiškia, kad kyla rizika, jog įvykus branduolinei avarijai branduoliniuose objektuose Lietuvos gyventojai galėtų gauti mažesnes kompensacijas.

"Prisijungimas prie tarptautinių susitarimų dėl žalos atlyginimo sustiprins mūsų galimybes reikalauti atlyginti žalą, jeigu įvyktų branduolinė avarija, ir kartu mes įgysime politinį instrumentą dar platesniu tarptautiniu lygiu reikalauti atsakomybės iš Baltarusijos", — pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Galutinai ratifikuoti Vyriausybės pasiūlymą turi Seimas.

Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus turės būti apdrausta VĮ Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė. Ekspertiniu vertinimu, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (468)
Dar šia tema
Lietuva papildomai įrengs 40 modernių sirenų "avarijų BelAE" atvejui
Lietuvos energetikos ministerija įtaria tiekėjus energijos iš BelAE pardavimu
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Džiovinti vaisiai

Mokslininkai papasakojo apie džiovintų vaisių pranašumą prieš šviežius

(atnaujinta 18:41 2020.11.25)
Daugybė tyrimų patvirtina vaisių naudą sveikatai ir rodo, kad šviežių vaisių trūkumas padidina širdies ligų riziką

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Amerikos mokslininkai retrospektyvinio tyrimo metu nustatė, kad džiovinti vaisiai yra ne mažiau naudingi sveikatai nei švieži, o žiemą juos galima sėkmingai pakeisti. Rezultatai yra paskelbti "Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics".

Žinoma, kad vaisiuose yra daug maistinių medžiagų, įskaitant skaidulų, kalio ir širdžiai naudingų bioaktyvių medžiagų. Daugybė tyrimų patvirtina vaisių naudą sveikatai ir rodo, kad šviežių vaisių trūkumas padidina širdies ligų riziką.

Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar šviežius vaisius, kurių nėra visada, galite pakeisti džiovintais vaisiais. Jie išanalizavo 2007–2016 metų Jungtinėse Valstijose atlikto Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo tyrimo (NHANES) duomenis.

Apklausos metu dalyviai pateikė informaciją apie visus per dieną vartojamus maisto produktus. Jie taip pat rinko sveikatos duomenis, įskaitant kūno masės indeksą, juosmens apimtį ir kraujospūdį.

Tarp vyresnių nei 20 metų respondentų autoriai nustatė 25 590 žmonių, kurie kasdien suvalgė ketvirtadalį stiklinės ar daugiau džiovintų vaisių. Mokslininkai naudodamiesi 2015 metų sveikos mitybos indeksu įvertino savo mitybos kokybę, maistinių medžiagų kiekį ir kardiometabolinius rizikos veiksnius ir palygino su panašiais parametrais kontrolinėje žmonių grupėje, nevartojusių džiovintų vaisių.

Išanalizavę duomenis, mokslininkai nustatė, kad vidutiniškai žmonės, pranešę apie džiovintų vaisių vartojimą, turėjo geresnius sveikatos parametrus nei kontrolinė grupė. Jie taip pat turėjo mažesnį kūno masės indeksą, juosmens apimtį ir sistolinį kraujospūdį.

Kur įmanoma, mokslininkai palygino maistinių medžiagų kiekį, kurį tie patys žmonės turėjo skirtingomis dienomis. Paaiškėjo, kad tomis dienomis, kai jie valgė džiovintus vaisius, jų rezultatai paprastai buvo geresni. Tuo pat metu šiomis dienomis jie pastebėjo daugiau angliavandenių, maistinių skaidulų, kalio, polinesočiųjų riebalų ir apskritai kalorijų, todėl mokslininkai perspėja dėl per didelio džiovintų vaisių, kuriuose yra cukraus, vartojimo.

"Džiovinti vaisiai gali būti puikus pasirinkimas kaip maisto papildas, tačiau vartotojai turi būti tikri, kad pasirenka nesaldžius variantus be pridėtinio cukraus", — universiteto pranešime spaudai sakė pirmoji visuomenės sveikatos mokyklos tyrėja Valerie Sullivan. Reikia atsižvelgti ir į patiekalo dydį, nes džiovintų vaisių dalis yra mažesnė nei šviežių vaisių dalis, nes iš jų buvo pašalintas vanduo.

Tyrėjai pažymi, kad palyginti su šviežiais, sausi vaisiai yra kompaktiškesni — juos galite pasiimti su savimi į darbą ir keliones.

"Visos minimaliai apdorotos vaisių formos — šaldyti, konservuoti ir džiovinti — turi tam tikrų pranašumų prieš šviežius", — teigė tyrimo autorė Kristina Petersen, Teksaso technikos universiteto mitybos mokslo daktarė ir Pensilvanijos valstijos universiteto mitybos mokslų daktarė. Jie yra prieinami ištisus metus, yra gana stabilios kokybės ir gali trukti daug ilgiau nei švieži. Daugelis jų taip pat yra pigesni už porciją nei švieži kolegos".

Tegai:
vaisiai, mokslininkai
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Rastas paprastas, nebrangus būdas sustabdyti senėjimą
PSO iškėlė kelių nulinių COVID-19 pacientų teoriją