Karantinas Vilniuje

Lietuva mėgina į šalį pervilioti apie 80 Baltarusijos kompanijų

(atnaujinta 23:07 2020.11.05)
Respublikoje jau veikia apie dešimt mažų kaimyninės šalies įmonių. Be to, dar viena didelė Baltarusijos įmonė pradėjo registracijos procesą

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Lietuva derasi su maždaug 80 Baltarusijos įmonių dėl persikėlimo į Baltijos šalį. Apie tai Vyriausybės valandoje pranešė ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Protestai Minske
© Sputnik / Алексей Майшев

Pasak jo, Lietuvoje jau veikia apie dešimt mažų Baltarusijos įmonių. Be to, šalyje registruojasi dar viena didelė įmonė.

"Gautas pranešimas vakar, kad viena iš įmonių su 600 darbuotojų norėtų persikelti į Lietuvą ir jau pradėjo registracijos procesą", — sakė ministras.

Tačiau Sinkevičius pabrėžė, kad įmonių steigimąsi iš trečiųjų šalių įsitvirtinimą Lietuvoje apsunkina Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos įstatymas, keliantis griežtus reikalavimus dėl sąskaitos atsidarymo.

"O be sąskaitos neįmanomas įmonės teisinis registravimas ir atsikvietimas darbuotojų į Lietuvą", — sakė Sinkevičius.

Seimas jau svarsto pataisas, kuriomis siūloma naujoms Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių įmonėms kaupiamąsias sąskaitas atsidaryti ne tik Lietuvos bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose. Taip norima pritraukti informacinių technologijų ir kitų aukštųjų technologijų įmonių iš trečiųjų šalių, įskaitant ir iš Baltarusijos.

Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas, Naujosios visuomenės instituto Politinių ir ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas pažymėjo, kad IT verslo bėgimą iš Baltarusijos į Baltijos šalis planuoja Vakarai. Jo nuomone, Baltarusijos specialistai ras ne "pasakišką vitriną" Baltijos šalyse, o ekonomines ir socialines problemas.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (505)
Dar šia tema
Putinas ir Lukašenka aptarė Lietuvą ir krovinių perkrovimą iš Ust Lugos
"Vilnius negaili popieriaus": Minskas pakomentavo Lietuvos notą dėl BelAE paleidimo
Ekonomika lyg ir yra, bet jos nėra. Lietuvos pasiekimai pasirodė esą prieštaringi
Nord Stream-2

Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2" grįžta į Kaliningradą

(atnaujinta 09:10 2020.11.27)
Spalį laivas kelias savaites buvo prie Kaliningrado priešais Kuršių neriją, kur netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval"

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Laivas "Akademik Čerskij" mėnesį po inkaravimo Vokietijos Mukrano uoste, kuris yra projekto "Nord Stream-2" logistikos bazė, grįžta į Kaliningradą, rodo jūrų "Marine Traffic" portalo duomenys.

Spalį laivas kelias savaites buvo prie Kaliningrado priešais Kuršių neriją, kur netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval". Vėliau mėnesio pabaigoje "Akademik Čerskij" iškeliavo į Mukraną, jį lydėjo dar keli laivai — "Artemis Offshore", "Ostap Sheremeta", "Finval" ir "Umka".

"Artemis Offshore" ir "Ostap Sheremeta" grįžo į Rusiją anksčiau lapkritį, o ketvirtadienio vakarą "Akademik Čerskij" taip pat pakeitė kursą į Kaliningradą. Pasak "Marine Traffic", laivas tikslą pasieks šeštadienį.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
laivas, Kaliningradas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Baidenas pavers JAV Europos marionete
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą "Nord Stream-2" projekto

(atnaujinta 20:02 2020.11.26)
Bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Norvegų "Det Norske Veritas" — "Germanischer Lloyd" (DNV GL) neatsisako "Nord Stream-2" dujotiekio sertifikavimo, tačiau nutraukia darbus, susijusius su jūrų laivais, praneša RBC, remdamasis bendrovės atstovais.

"DNV GL nepriėmė sprendimo atsisakyti sertifikuoti "Nord Stream-2" dujotiekio sistemą", — sakė bendrovės pareigūnas.

Kaip paaiškino DNV, išnagrinėjusi naują Valstybės departamento aiškinimą dėl sankcijų prieš Rusijos ir Vokietijos dujotiekį veiksmų, bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui. Bendrovė pabrėžė, kad neatsisako teikti su "Nord Stream-2" vamzdynais susijusių paslaugų.

"Nord Stream-2" DNV GL dalyvavo dokumentų peržiūroje ir statybos darbų atitikties standartams patikrinime. Tai taip pat apėmė įrangos, kuri buvo naudojama laivuose, tiesiant dujotiekį, bandymus ir paruošimą. Be to, įmonei reikėjo išduoti atitikties sertifikatą, tinkamai įvykdžius projektą.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Paskelbta kasmetinės Putino spaudos konferencijos data

(atnaujinta 15:08 2020.11.27)
Tikimasi, kad Rusijos prezidentas palaikys vaizdo ryšį iš rezidencijos Novo-Ogariovo mieste, o žurnalistai susirinks jiems jau pažįstamoje Pasaulio prekybos centro salėje

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 17 dieną surengs kasmetinę spaudos konferenciją iš savo rezidencijos, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

"Lapkričio 29 dieną 12:00, Rusijos Federacijos prezidento Spaudos tarnybos ir informacijos skyrius pradės akredituoti žurnalistus metinei Rusijos prezidento Putino konferencijai, kuri įvyks 2020 metų gruodžio 17 dieną", — sakoma pranešime.

Pabrėžiama, kad dėl sunkios epidemiologinės situacijos spaudos konferencija vyks vaizdo konferencijos formatu. Planuojama, kad prezidentas palaikys vaizdo ryšį iš savo rezidencijos Novo-Ogaryiovo mieste, o žiniasklaidos atstovai susirinks jiems jau pažįstamoje Pasaulio prekybos centro salėje.

Kaip nurodo prezidento spaudos tarnyba, regioninės žiniasklaidos žurnalistai galės dalyvauti renginyje neišvykdami iš savo federalinės apygardos: kiekviename rajone bus organizuojamos specialios platformos, iš kurių galima bus susisiekti su Maskva.

Pranešime nurodoma, kad žiniasklaidos atstovų dalyvavimo spaudos konferencijoje platformos bus organizuojamos Maskvoje, Tuloje, Sankt Peterburge, Rostove prie Dono, Stavropolyje, Žemutiniame Naugarde, Jekaterinburge, Novosibirske, Vladivostoke.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais