Derliaus nuėmimas, archyvinė nuotrauka

Ūkininkų COVID-19 pandemija beveik nepaveikė, pareiškė "Swedbank"

(atnaujinta 14:36 2020.11.07)
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų finansavimas siekė 26 mln. eurų. Tai trečdaliu daugiau nei pernai

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. COVID-19 krizė žemės ūkio sektoriui turėjo mažiau įtakos, palyginti su kitais sektoriais, praneša "Swedbank" spaudos tarnyba.

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų finansavimas siekė 26 mln. eurų. Tai yra trečdaliu daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

"Šiais metais nebuvo didelių stichinių nelaimių, vyravo palankios oro sąlygos, kurios leido nuimti gerą derlių. Be to, baigiantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programai, ūkininkai siekia pasinaudoti galimybe atnaujinti techniką ir modernizuoti ūkius. Technikos parkų atnaujinimas ypač suaktyvėjo trečiąjį šių metų ketvirtį, kai žemės ūkiai pradėjo gauti atsiskaitymus už grūdus ir kitą derlių", — sakė "Swedbank" Finansavimo pardavimų palaikymo departamento vadovė Monika Cemnolonskienė.

Pasak jos, COVID-19 krizė ūkininkų aktyvumo nenuslopino — visais šių metų mėnesiais, išskyrus kovo mėnesį, žemės ūkių finansavimas buvo didesnis nei praėjusiais metais. Balandį ūkininkų finansavimas buvo rekordinis šiemet ir siekė 4,8 mln. eurų. 

Per devynis šių metų mėnesius "Swedbank" ūkininkams suteiktų paskolų suma augo 27 proc. iki 19,1 mln. eurų, lizingo apimtys šoktelėjo 50 proc. iki 6,9 mln. eurų. 

"Swedbank" ekspertų teigimu, tikėtina, kad Europos Sąjungos lėšos žemės ūkiui 2021–2027 metais bus dar didesnės nei ankstesnio laikotarpio, todėl modernizavimo procesas Lietuvoje turėtų išlikti intensyvus.  

Pasak ekspertės, ūkiai vis aktyviau jungiasi į kooperatyvus ir kartu perka trąšų, sėklų. Taip pat daugėja ekologišką produkciją auginančių ūkių bei užsiimančių retesnėmis veiklomis — pavyzdžiui, uogininkyste, alpakų auginimu, ekologiškų produktų gamyba. 

"Kita aiški tendencija — ūkių investicijos į labiau aplinkai draugiškas transporto priemones ir atsinaujinančius energijos šaltinius, tai yra, saulės elektrines, vėjo jėgaines, siekiant energetinio našumo ir kuo mažesnio poveikio aplinkai", — pastebėjo "Swedbank" atstovė.

Naujausiais duomenimis, per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1972 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Iki lapkričio pabaigos šalyje įvestas karantinas.

Dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių patyrė ekonominę žalą — dėl karantino dauguma įmonių buvo priverstos laikinai sustabdyti veiklą.

Šiuo metu karantino režimas Lietuvoje veikia 21 iš 60 savivaldybių. Tuo tarpu valdžia neatmeta galimybės, kad jis bus išplėstas ir sugriežtintas.

Tegai:
koronavirusas, ūkininkai, Swedbank
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (668)
Dar šia tema
Lietuvoje įvedamas žiemos laikas: laikrodžius suksime atgal
Atidžiau keliuose: pastebima, jog persukus laiką padaugėja eismo įvykių
Apklausa parodė, kad pandemija paveikė beveik pusės Lietuvos gyventojų finansus
Nord Stream-2

Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2" grįžta į Kaliningradą

(atnaujinta 09:10 2020.11.27)
Spalį laivas kelias savaites buvo prie Kaliningrado priešais Kuršių neriją, kur netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval"

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Laivas "Akademik Čerskij" mėnesį po inkaravimo Vokietijos Mukrano uoste, kuris yra projekto "Nord Stream-2" logistikos bazė, grįžta į Kaliningradą, rodo jūrų "Marine Traffic" portalo duomenys.

Spalį laivas kelias savaites buvo prie Kaliningrado priešais Kuršių neriją, kur netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval". Vėliau mėnesio pabaigoje "Akademik Čerskij" iškeliavo į Mukraną, jį lydėjo dar keli laivai — "Artemis Offshore", "Ostap Sheremeta", "Finval" ir "Umka".

"Artemis Offshore" ir "Ostap Sheremeta" grįžo į Rusiją anksčiau lapkritį, o ketvirtadienio vakarą "Akademik Čerskij" taip pat pakeitė kursą į Kaliningradą. Pasak "Marine Traffic", laivas tikslą pasieks šeštadienį.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
laivas, Kaliningradas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Baidenas pavers JAV Europos marionete
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą "Nord Stream-2" projekto

(atnaujinta 20:02 2020.11.26)
Bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Norvegų "Det Norske Veritas" — "Germanischer Lloyd" (DNV GL) neatsisako "Nord Stream-2" dujotiekio sertifikavimo, tačiau nutraukia darbus, susijusius su jūrų laivais, praneša RBC, remdamasis bendrovės atstovais.

"DNV GL nepriėmė sprendimo atsisakyti sertifikuoti "Nord Stream-2" dujotiekio sistemą", — sakė bendrovės pareigūnas.

Kaip paaiškino DNV, išnagrinėjusi naują Valstybės departamento aiškinimą dėl sankcijų prieš Rusijos ir Vokietijos dujotiekį veiksmų, bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui. Bendrovė pabrėžė, kad neatsisako teikti su "Nord Stream-2" vamzdynais susijusių paslaugų.

"Nord Stream-2" DNV GL dalyvavo dokumentų peržiūroje ir statybos darbų atitikties standartams patikrinime. Tai taip pat apėmė įrangos, kuri buvo naudojama laivuose, tiesiant dujotiekį, bandymus ir paruošimą. Be to, įmonei reikėjo išduoti atitikties sertifikatą, tinkamai įvykdžius projektą.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Karinės pratybos Estijoje

Estijos Gynybos pajėgų vadas sakė, kad kariai turi ko išmokti Lenkijos

(atnaujinta 15:03 2020.11.27)
Pasak generolo majoro Martino Heremo, dažnai Estijos kariai neperima savo artimiausių kaimynų regione patirties

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas ir Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Raimundas Andžejčakas Taline aptarė galimybes plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą regioninės gynybos klausimais, pranešė šalies Gynybos pajėgų spaudos tarnyba.

"Mes turime ko pasimokyti iš savo kolegų lenkų. Mes dažnai įgauname proto toli už savo šalies ribų, tuo tarpu nepastebėdami, kad galime pasimokyti iš savo kaimynų ir gerų draugų čia, Baltijos jūros pakrantėje", — pasakė Heremas.

Estijos kariuomenės vadas pažymėjo, kad Lenkija ir Estija turi sąlyčio taškų: visų pirma šalys susitarė, kad valstybės galėtų bendradarbiauti stiprinant jūrų sienų apsaugą ir jau artimiausioje ateityje pasiekti sėkmės šioje srityje.

Lenkija buvo viena aktyviausių Baltijos šalių įstojimo į NATO šalininkių. Pastaruoju metu Estija pradėjo stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija gynybos srityje. Abi šalys dalyvauja NATO pratybose. Lenkijos kariai reguliariai dalyvauja kasmetiniuose "Pavasario audros" manevruose Estijoje, o Lenkijos oro pajėgų lėktuvai — NATO misijoje, skirtoje Baltijos oro erdvei apsaugoti.

Tegai:
kariai, Lenkija, Estija
Dar šia tema
Estijos prezidentė iškritikavo ministrų žodžius apie JAV rinkimų falsifikaciją
Estijos vidaus reikalų ministras ruošiasi atsistatydinti po JAV rinkimų kritikos
Estijos prezidentė atleidžia švietimo ministrę