Karantinas Vilniuje

Mačiulis prognuozoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika išliks viena mažiausiai paveiktų

(atnaujinta 19:36 2020.11.06)
Nepaisant spartaus viruso plitimo mūsų šalyje ir netrukus įsigaliosiančio dar vieno karantino, šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės nemažinamos

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Nors koronavirusas sparčiai plinta, "Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad nuosmukis nebebus toks didelis, kaip šių metų pradžioje, be to, kitais metais vėl numatomas užimtumo, pajamų ir investicijų augimas, praneša banko spaudos tarnyba.

"Swedbank" ekonomistai nekeičia pagrindinių prielaidų — iki kitų metų vidurio dėl patvirtintų skiepų, efektyvesnių vaistų ar natūralių procesų viruso grėsmė atsitrauks. Be to, ekonominius nuostolius švelnins itin gausios vyriausybių ir centrinių bankų finansinės gelbėjimo bei skatinimo priemonės. 

"Nors antroji pandemijos banga daugelyje Europos šalių atrodo didesnė nei pirmoji, paveiktos valstybės pristabdyti ją stengiasi mažesniais ekonomikos suvaržymais. Svarbu ir tai, kad daugelis verslų ir gyventojų prisitaikė prie naujos realybės ir yra pasiruošę dirbti nuotoliniu būdu, prekiauti bei teikti paslaugas apribojant fizinį kontaktą bei minimizuojant rizikas", — sakė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, dėl šių veiksnių paskutinį šių metų ketvirtį daugelio Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, ekonomikos trauksis, tačiau tai bus gerokai švelnesnis ir mažiau sektorių paliečiantis susitraukimas.  

Prognozės mažinamos, tačiau tikima sparčiu atsigavimu

"Swedbank" ekonomistai apkarpė kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozes, tačiau vis dar tikimasi gana spartaus, 4,7 procento sieksiančio pasaulio BVP augimo. Šiuo metu pastebimas spartesnis pramonės įmonių atsigavimas, bet su problemomis vėl susiduria daugelis paslaugų sektorių.

"Šiuo metu išryškėja didesni skirtumai tarp vis dar labai kenčiančių ir klestinčių ūkio sektorių. Europos pramonės įmonės net ir antrosios pandemijos bangos įkarštyje stebi atsigaunančią paklausą. Nors daugiau laiko praleidžiant namie nemažai paslaugų atsisakoma, tačiau dažniau perkamos ilgalaikio vartojimo prekės, pavyzdžiui, baldai ar buitinė technika. Tuo tarpu daugelio apgyvendinimo, laisvalaikio ir kai kurių pramogų sektorių atsigavimas tikėtinas tik antrąjį kitų metų pusmetį", — sako Mačiulis.

"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad nedarbo lygis euro zonoje kitais metais gali dar šiek tiek padidėti ir pasiekti 9 procentus. 

"Daugelio vyriausybių skatinimo priemonės turėtų užtikrinti ne tik trumpalaikę finansinę paramą, bet ir įgalinti darbuotojų mobilumą tarp skirtingų sektorių", — pastebi ekonomistas. 

Lietuvos ekonomika išliks viena mažiausiai paveiktų

Nepaisant spartaus viruso plitimo mūsų šalyje ir netrukus įsigaliosiančio dar vieno karantino, šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės nemažinamos, tačiau numatomas šiek tiek lėtesnis atsigavimas 2021 metais. 

"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad šiemet šalies BVP mažės 1,7 proc., o kitų metų augimo prognozė mažinama iki 4 procentų.

"Karantino suvaržymai šįkart nebus tokie griežti — daugelis prekybos vietų nebus uždarytos, be to, gyventojai dažniau naudojasi maisto pristatymo paslaugomis, priprato pirkti internetu. Šiuo metu nebėra tokio didelio neapibrėžtumo, kokį stebėjome pavasarį, todėl ir įmonėms, ir gyventojams aiškiau, kaip saugotis ir ko tikėtis", — sako "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.  

Pasak jo, tikėtina, kad paskutinį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP vėl susitrauks, tačiau tai bus ne plataus masto, o tik kelių sektorių kritimas.  

Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisant antrosios pandemijos bangos, Lietuvos gyventojai kol kas nejaučia nei nerimo dėl savo finansinės padėties, nei yra linkę keisti savo elgseną. 

"Vartotojų pasitikėjimo rodiklis spalio mėnesį vis dar augo, o "Swedbank" mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos augimas visai neatslūgo, ir kol kas stebimas tik šioks toks gyventojų išlaidų sumažėjimas maitinimo įstaigose. Išlaidos viešbučiuose ir oro uostuose yra maždaug 75 proc. mažesnės nei prieš metus ir kol kas greitai neatsigaus — šiems keliems dėl pandemijos itin nukentėjusiems sektoriams dar reikės specialios valstybės paramos", — komentuoja Mačiulis. 

Ar blogiausia jau praeityje?

"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis padidės 5,5 procento, o nedarbas iki prieš krizę buvusio lygio sugrįš 2022 metais. 

"Nepaisant gana niūriai atrodančių trumpalaikių perspektyvų, daugeliu aspektų blogiausia jau yra praeityje, o kai kurie sektoriai klesti ir klestės toliau. Gyventojų indėliai šiemet išaugo dviem milijardais eurų, tai atsispindi ir teigiamuose jų lūkesčiuose, ir, pavyzdžiui, sprendimuose investuoti į nekilnojamąjį turtą — sandorių skaičius ir kainos pradėjo mušti naujus rekordus. Rekordiškai didelė gyventojų dalis pradėjo investuoti ir į vertybinius popierius", — pažymėjo Mačiulis.  

Vis dėlto ilgesnio laikotarpio Lietuvos perspektyvos priklausys ne nuo to, kaip ir kur pinigus išleidžia ir investuoja lietuviai, o nuo šalies konkurencingumo ir eksporto potencialo, pastebi ekonomistas. 

Tegai:
ekonomika, Lietuva, Swedbank
Dar šia tema
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Europa dėl vakcinų nuo koronaviruso
Didžiųjų Lietuvos miestų medikai gali internetu registruotis COVID-19 tyrimui
Naujas karantinas Lietuvoje. Kas bus apribota
Vilnius

Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:39 2020.11.25)
"Luminor" ekonomistas pažymėjo, jog šalis laikosi teisingos krypties, nors pasiektas rezultatas kol kas tai tik lašas jūroje, jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, jog Lietuvos FinTech sektorius jau duoda savo vaisius — Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse.

Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansinių paslaugų eksportas sudarė 96 mln. eurų — beveik tiek pat, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. Neblogas pasiekimas, turint omenyje, kad iki 2018 metų Lietuva šioje kategorijoje buvo aiški autsaiderė", — parašė Mauricas.

Kartu ekonomistas pažymėjo, jog jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais, Lietuvos pasisiekimas — tai vis dar "tebėra lašas jūroje". Pasak Maurico, Liuksemburgas finansinių paslaugų eksportuoja apie 300 kartų daugiau nei Lietuva, Šveicarija — apie100 kartų daugiau, o Airija — apie 70 kartų daugiau.

Nepaisant to, Maurico teigimu, Lietuvos pasirinkta kryptis yra teisinga, nes Lietuva jau lenkia ne tik kaimynines Baltijos šalis, bet ir nemažai Centro ir Rytų Europos (CRE) šalių (Slovakiją, Kroatiją, Slovėniją, Bulgariją).

Tegai:
Fintech, Baltijos šalys, Lietuva
Baltarusijos AE

Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju

(atnaujinta 17:38 2020.11.25)
Respublika jau prisijungė prie Vienos konvencijos ir pasirašė, bet dar neratifikavo protokolo dėl konvencijos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva nori gauti žalos atlyginimą, jei Baltarusijos atominėje elektrinės (BelAE) įvyks avarija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui prisijungti prie Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą, pagal kurią, įvykus avarijai, susitarimo šalys įnešti piniginius įnašus iki maždaug 360 milijonų eurų.

Tai padidins avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui galimybę gauti žalos atlyginimą.

Lietuvai ratifikavus šios tarptautinės sutarties, atsirastų pagrindas pasitelkiant kitas šios Konvencijos valstybes (tarp jų —  JAV, Japonija, Kanada) siekti, kad ir kitos regiono šalys, tarp jų ir Baltarusija, didintų civilinės atsakomybės garantijas dėl branduolinės žalos.

Lietuva  jau yra prisijungusi prie Vienos konvencijos ir pasirašiusi, tačiau iki šiol neratifikavusi Protokolo dėl Vienos konvencijos. Tai reiškia, kad kyla rizika, jog įvykus branduolinei avarijai branduoliniuose objektuose Lietuvos gyventojai galėtų gauti mažesnes kompensacijas.

"Prisijungimas prie tarptautinių susitarimų dėl žalos atlyginimo sustiprins mūsų galimybes reikalauti atlyginti žalą, jeigu įvyktų branduolinė avarija, ir kartu mes įgysime politinį instrumentą dar platesniu tarptautiniu lygiu reikalauti atsakomybės iš Baltarusijos", — pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Galutinai ratifikuoti Vyriausybės pasiūlymą turi Seimas.

Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus turės būti apdrausta VĮ Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė. Ekspertiniu vertinimu, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuva papildomai įrengs 40 modernių sirenų "avarijų BelAE" atvejui
Lietuvos energetikos ministerija įtaria tiekėjus energijos iš BelAE pardavimu
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Ligoninės palata

SAM: į ligoninių COVID-19 skyrius bus kviečiamas pastiprinimas kitų gydymo įstaigų

(atnaujinta 18:18 2020.11.25)
Pažymima, kad darbuotojams, kurie bus komandiruojami darbui kitose įstaigose, turi būti mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Ligoninėms patiriant spaudimą dėl išaugusių koronaviruso pacientų srautų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su gydymo įstaigų vadovais ieško būdų, kaip sustiprinti medicinos personalą, dirbantį pirmosiose fronto linijose, teigiama SAM pranešime.

Pabrėžiama, kad ekstremaliosios situacijos sąlygomis gydymo įstaigoms susidūrus su personalo trūkumu gali būti pasitelkiamos papildomos pajėgos iš kitų įstaigų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Kai kurios gydymo įstaigos jau pradėjo bendradarbiavimą, pasitelkdamos papildomas pajėgas koronavirusu sergančių pacientų gydymui. Vienas tokių pavyzdžių — Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, kuri pasitelkė slaugytojus, gydytojus ir slaugytojų padėjėjus iš poliklinikų pagal trišales sutartis", — teigiama pranešime.

Teigiama, kad padėti su koronavirusu sergančiais pacientais dirbančiam personalui taip pat kviečiami jaunieji gydytojai rezidentai, vidaus ligų gydytojai ir kitų sričių medikai.

Pažymima, kad gydymo įstaigos, turinčios sutartis su ligonių kasomis, priskiriamos civilinės saugos pajėgoms, todėl pritrūkus personalo ligoninės gali kreiptis į SAM bei kitas gydymo įstaigas dėl pastiprinimo. 

Darbuotojams, kurie bus komandiruojami darbui kitose įstaigose, turi būti mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos (kelionės išlaidos ir pan.).

Tegai:
koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ligoninė
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vyriausybei siūloma pratesti karantiną iki gruodžio 17 dienos
Europos Komisijos vadovė įvardijo vakcinacijos nuo koronaviruso pradžios datą