Kuršių marios

Rusija ir Lietuva susitarė dėl žvejybos kvotų Kuršių mariose

(atnaujinta 22:25 2020.11.07)
Kalbama apie kitų metų normas. Šalys taip pat apsikeitė duomenimis apie vandens biologinių išteklių sugavimą nuo šių metų pradžios

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Rusija ir Lietuva susitarė dėl Kuršių marių pagrindinių komercinių žuvų rūšių sugavimo kvotų 2021 metais, praneša Rusijos federalinės žuvininkystės agentūros spaudos tarnyba.

Rusijos ir Lietuvos mišrios žuvininkystės komisijos 21-osios sesijos posėdis vyko nuotoliniu būdu.

Šalys susitarė dėl bendro leistino karšių, lydekų laimikio kiekių, taip pat dėl ​​rekomenduojamo kitų metų Kuršių marių stintų laimikio kiekio. Dėl to nacionalinė Rusijos kvota bus 1150 tonų karšių ir 260 tonų lydekų, Lietuvos kvota — 480 tonų karšių ir 110 tonų lydekų. Rusijoje rekomenduojamas sugautų stintų kiekis bus lygus 400 tonų, o Lietuvos — 470 tonų.

Be to, Maskva ir Vilnius nuo šių metų pradžios pasikeitė informacija apie vandens biologinių išteklių sugavimą. Nuo spalio 25 dienos Kaliningrado žvejai Kuršių mariose pagavo apie 744,6 tonos karšių, tai yra 65 procentai paskirtos kvotos, buvo sugauta 152 tonos sterkų (60 procentų), 340,6 tonos stintų (85 procentai).

Kuršių marios yra vandens telkinys Baltijos jūros baseine, kurio plotą nuo jūros skiria Kuršių nerija. Marias ir jūrą jungiantis sąsiauris yra netoli Klaipėdos. Marių akvatorija yra padalinta tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities. Mariose aptinkama daugiau nei 50 rūšių žuvų, iš kurių pagrindinės komercinės rūšys yra Baltijos eršketai, lašišos, upėtakiai, plekšnės, stintos, vimbos, unguriai, vėgėlės, karšiai, lydekos, ešeriai, sidabriniai karšiai, lynai, karosai, kuojos.

Tegai:
žvejyba, Rusija, Lietuva, Kuršių marios
Vilnius

EBPO įvertino ekonominę situaciją Lietuvoje

(atnaujinta 20:19 2020.11.23)
Tai pirmoji ataskaita apie padėtį respublikoje po to, kai Lietuva tapo pilnateise organizacijos nare

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka dalyvavo dalyvavo nuotoliniu būdu vykusiame EBPO atliktos Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatyme. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaita parengta šaliai būnant pilnateise EBPO nare.

EBPO ataskaitoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei palanki verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu į respubliką daugiau žmonių atvyksta nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesis į Vilniaus pasisiekimus kovojant su COVID-19, kuris buvo vienas lengviausių Europoje dėl gerai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos, efektyvių krizių valdymo priemonių ir gana trumpo karantino. Tačiau susirgimų padidėjimas kelia nerimą ir kelia didelę riziką sveikatai ir ekonomikai.

"Vis dėlto gerovė yra netolygiai paskirstyta tarp žmonių ir vietovių. Papildomos reformos galėtų padėti pagerinti ligšiolinius pasiekimus. Tinkamos paramos teikimas tiems, kuriems labiausiai reikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aukštos kokybės socialinės paslaugos, kartu gerinant integraciją į darbo rinką, padėtų sumažinti skurdą. Stipresnės vietinės ir regioninės institucijos, geresnis švietimas ir įgūdžiai, ypač kaimo teritorijose, ir lankstesnė būsto rinka galėtų padėti subalansuoti regioninį vystymąsi", — sakoma ataskaitoje.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Tuo metu, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Be to, ataskaitoje sakoma, kad paramos namų ūkiams ir verslui apimtis Lietuvoje siekė apie dešimt procentų BVP. Kad užtikrintų tvarų atsigavimą po pandemijos, ekspertai pataria keturis procentus BVP investuoti į švietimą, inovacijas, skaitmeninę transformaciją ir į kovos su klimato kaita priemones.

Šiais metais respublikos eksportas ir importas sumažės atitinkamai 4,7 ir 6,9 proc., o 2021 m. augs 3,7 ir 5,5 proc., rodo EBPO ataskaita.

Organizacijos duomenimis, vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje bus 1,2 proc., o kitais metais ji augs iki 1,5 proc. Nedarbo lygis bus atitinkamai 8,8 ir 8,1 procento.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė EBPO pranešimą su organizacijos generaliniu sekretoriumi Jose Gurria. Jo nuomone, tyrimas buvo pateiktas labai tinkamu metu, kai respublika išgyvena valdžių pasikeitimo procesą kovoja su pandemijos plitimu, ir tyrimo įžvalgos gali puikiai pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą.

Be to, Lietuvos vadovas pareiškė, jog nori matyti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą, kurioje būtų efektyviai kovojama su socialine atskirtimi, pajamų nelygybe, ydinga mokesčių sistema ir švietimo sistemos sunkumais.

"EBPO tyrimas patvirtina, kad Lietuvai būtina ekonominė ir socialinė pertvarka, pokyčius pradedant nuo švietimo sistemos. Dėmesys švietimui yra mano gerovės valstybės ašis, o jos įgyvendinimą pradėjau pasiūlęs Lygaus starto įstatymų paketą, užtikrinantį lygias galimybes ankstyvajame vaikų ugdyme", — pasakė Nausėda.

Tuo tarpu prezidentas pareiškė, kad visiškai sutinka su EBPO išvadomis, kad patikimų plėtros bankų ar strateginių fondų kūrimas yra naudingas ekonomikai.

Lietuva tapo oficialia EBPO nare 2018 metų vasarą. Vilniaus prisijungimo prie EBPO procesas truko trejus metus. Iš Baltijos šalių Lietuva prie organizacijos prisijungė paskutinė: Latvija tapo organizacijos nare 2016 m., Estija — 2010 m.

Tegai:
ekonomika, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuva
Dar šia tema
Spalį Lietuvoje elektra pigo penkiais procentais
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Vilnius, archyvinė nuotrauka

COVID-19 skaudžiai smogė apgyvendinimo sektoriui: trečdaliu mažiau turistų nei pernai

(atnaujinta 16:00 2020.11.23)
Daugiausia turistų Lietuvos viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš kaimyninių šalių  – Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos

VILNIUS, lapkričio 23 – Sputnik. Apgyvendinimo įstaigose 2020 metų trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 1 mln. turistų, arba 29,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, praneša Statistikos departamentas.

Pranešama, kad turistų iš užsienio apgyvendinta 193,3 tūkst., arba 72,7 proc. mažiau, šalies gyventojų – 817,0 tūkst., arba 11,9 proc. daugiau.

Šių metų liepą apgyvendinta 20,5 proc. turistų mažiau, rugpjūtį – 20,3 proc. mažiau, o rugsėjį – 28,8 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. atitinkamais mėnesiais.

Nakvynių skaičius 2020 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 mln. 443,6 tūkst., arba 27 proc. mažiau nei prieš metus. Vienas svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,4 nakvynės.

Daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos), kurių apgyvendinta 69 tūkst., arba 48,1 proc. visų apgyvendintų užsieniečių. 

Turistų skaičius iš ES šalių (neįskaitant Jungtynės karalystės), palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 66,6 proc. ir sudarė 109,2 tūkst.

Anksčiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė apie kelionių organizatorių pajamų kritimą. 2020 metų rugsėjo 30 dienos duomenimis, bendros 12 mėnesių kelionių organizatorių pajamos krito net 58 proc. iki 153 mln. eurų nuo prieš tai buvusių 361 mln. eurų. Reikšmingas smukimas lėmė ir bendrą 9,5 mln. eurų nuostolį per 12 mėnesių laikotarpį.

Tegai:
turizmas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Seimo darbe bus daroma pertrauka dėl COVID-19
Vilniuje stabilizavosi ligonių, sergančių COVID-19 skaičius, testuojant eilių nėra
"Sputnik Lietuva" paklausė vilniečių, ar nauja valdžia susidoros su COVID-19
PSO įvertino britų mokslininkų išvadas apie imuniteto nuo COVID-19 trukmę
Anglų kalbos vadovėlis, archyvinė nuotrauka

"Oxford Dictionary" nesugebėjo išrinkti pagrindinio 2020 metų žodžio

(atnaujinta 17:43 2020.11.23)
Kalbininkai tvirtina, kad praėjusiais metai nebuvo vieno ryškaus žodžio, tačiau visi nauji kalbos reiškiniai susiję su koronavirusu

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. "Oxford English Dictionary" nepavyko nustatyti 2020 metų žodžio. Pasak kalbininkų, praėjusių metų negalima apibūdinti vienu kalbiniu vienetu.

Vietoj to, rengėjai išleido pranešimą, kuriame išanalizuoti nauji kalbos reiškiniai, kurie pirmiausia atsirado dėl koronaviruso pandemijos.

"Anglų kalba šiais metais turėjo greitai ir daug kartų prisitaikyti. Mūsų patyrusių leksikografų komanda surinko ir išanalizavo šiuos leksikos duomenis kiekviename žingsnyje", — sakoma "Oxford Languages" svetainėje.

Dokumente yra ir visur įsigalėjusių posakių, ir tam tikriems regionams būdingi vietiniai žodžiai.

protestas prieš kaukių nešiojimą Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Dažniausiai buvo vartojami žodžiai, susiję su koronavirusu, pvz., lokdaun, socialinė distancija, furlough (darbo užmokesčio kompensacija tiems, kas liko be darbo), WFH santrumpa (work from home — darbas iš namų) ir terminas Covidiot, sukurtas iš žodžių COVID ir idiot (žmogus neigiantis pandemijos buvimą ir nepaiso saugumo priemonių).

Be to, ataskaitoje buvo ne COVID-19 reiškiniai — visų pirma bushfires (miškų gaisrai) ir BLM (Black Lives Matter), sutrumpinimas, kuris tapo protestų, ginant juodaodžių teises, šūkiu.

Paskutinį kartą žodynas "klimato ekstremali situacija" (climate emergency) pripažino 2019 metų žodžiu. Kalbininkai pažymėjo, kad aplinkos pokyčiai tapo pagrindine diskusijų tema anglakalbiame pasaulyje.

Tegai:
slaptažodis, COVID-19, koronavirusas
Dar šia tema
Sukurtas žodis tiems, kurie dėl COVID-19 kaupia tualetinio popieriaus atsargas