Kuršių marios

Rusija ir Lietuva susitarė dėl žvejybos kvotų Kuršių mariose

(atnaujinta 22:25 2020.11.07)
Kalbama apie kitų metų normas. Šalys taip pat apsikeitė duomenimis apie vandens biologinių išteklių sugavimą nuo šių metų pradžios

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Rusija ir Lietuva susitarė dėl Kuršių marių pagrindinių komercinių žuvų rūšių sugavimo kvotų 2021 metais, praneša Rusijos federalinės žuvininkystės agentūros spaudos tarnyba.

Rusijos ir Lietuvos mišrios žuvininkystės komisijos 21-osios sesijos posėdis vyko nuotoliniu būdu.

Šalys susitarė dėl bendro leistino karšių, lydekų laimikio kiekių, taip pat dėl ​​rekomenduojamo kitų metų Kuršių marių stintų laimikio kiekio. Dėl to nacionalinė Rusijos kvota bus 1150 tonų karšių ir 260 tonų lydekų, Lietuvos kvota — 480 tonų karšių ir 110 tonų lydekų. Rusijoje rekomenduojamas sugautų stintų kiekis bus lygus 400 tonų, o Lietuvos — 470 tonų.

Be to, Maskva ir Vilnius nuo šių metų pradžios pasikeitė informacija apie vandens biologinių išteklių sugavimą. Nuo spalio 25 dienos Kaliningrado žvejai Kuršių mariose pagavo apie 744,6 tonos karšių, tai yra 65 procentai paskirtos kvotos, buvo sugauta 152 tonos sterkų (60 procentų), 340,6 tonos stintų (85 procentai).

Kuršių marios yra vandens telkinys Baltijos jūros baseine, kurio plotą nuo jūros skiria Kuršių nerija. Marias ir jūrą jungiantis sąsiauris yra netoli Klaipėdos. Marių akvatorija yra padalinta tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities. Mariose aptinkama daugiau nei 50 rūšių žuvų, iš kurių pagrindinės komercinės rūšys yra Baltijos eršketai, lašišos, upėtakiai, plekšnės, stintos, vimbos, unguriai, vėgėlės, karšiai, lydekos, ešeriai, sidabriniai karšiai, lynai, karosai, kuojos.

Tegai:
žvejyba, Rusija, Lietuva, Kuršių marios
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu

(atnaujinta 10:03 2021.04.11)
Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, Kaune – 1,1 tūkst., o Klaipėdoje – beveik 740

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per pirmąją šių metų ketvirtį bendras įregistruotų nekilnojamojo turto sandorių skaičius buvo penktadaliu didesnis nei per praėjusius metus, augo visų pagrindinių NT objektų kategorijų pardavimai, skelbia Registrų centras. 

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 33,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 22 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-kovą, kai įregistruota 27,4 tūkst. sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 13,2 tūkst. NT sandorių - beveik dukart daugiau nei praėjusių metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Kovo mėnesio NT sandorių skaičiaus augimas neturėtų stebinti prisimenant, kad prieš metus būtent kovo viduryje šalyje pirmą kartą buvo įvestas karantinas ir tuomet visas šalies ekonominis gyvenimas, taip pat ir NT rinka, tarsi sustojo. Vis dėlto, palyginus su ankstesnių metų analogiškais laikotarpiais galima matyti, kad šiemet NT sandorių rinka išties aktyvi. Šį aktyvumą skatina tiek palyginti geri pirkėjų lūkesčiai ir neblėstantis noras investuoti į nekilnojamąjį turtą", — sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Pastebimas ir didesnis investicinio būsto pirkėjų suaktyvėjimas.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,5 tūkst. butų pardavimų,  arba 4 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį. Tik per kovą įregistruota  3,3 tūkst. pardavimų, kas yra 56 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą ir 26 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Bendri butų pardavimo skaičiai šiemet išlaiko pastaruosius keletą metų fiksuotą aktyvumą, kovo mėnesį augimas stebimas ir šalies didmiesčiuose. Kita pastebima tendencija — vis daugiau butų didžiuosiuose šalies miestuose įsigyja gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto jau turintys asmenys, tad, tikėtina, kad įsigytas butas skirtas investicijai. Analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos butų rinkas, galima pasakyti, kad šiemet iš visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų butų sandorių maždaug kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskirtas investiciniam", — komentuoja Rudzkis.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai, Kaune — 1,1 tūkst. (5,5 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 740 (18 proc. daugiau).

Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune — beveik kas ketvirtą. 

Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2020 metų sausio-kovo mėnesiais) padidėjo 18 proc., Klaipėdoje 26 proc., o Kaune sumažėjo 8 procentais.

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 24,5 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį ketvirtį. 

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 16,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 31 proc. daugiau nei per pirmus tris praeitų metų mėnesius. 

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras
Dar šia tema
Ekonomistas: vasarį vidutinė alga šalyje buvo maždaug 8,8 proc. didesnė nei pernai
Lietuvos ekonomistas papasakojo apie pandemijos poveikį gimstamumui
Ekonomikos atsigavimas Lietuvoje priklausys nuo vakcinavimo progreso
Tanklaivis Coral Favia

Jau ketvirtas: Lietuva Rusijos gavo naują SGD krovinį 

(atnaujinta 23:25 2021.04.10)
Per nepilną mėnesį Lietuva planuoja gauti daugiau nei 185 tūkstančius kubinių metrų SGD. Daugiausia jų tiekiama iš Rusijos Federacijos

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Ketvirtasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis per mėnesį atplaukė iš Rusijos į Klaipėdos uostą. Tai liudija portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Su Olandijos vėliava plaukęs tanklaivis "Coral Favia" iš Vysocko, kur yra "Novatek" gamykla, šeštadienį, apie 04:20 val., atkeliavo į Klaipėdą. Šiuo metu tanklaivis prišvartuotas netoli Klaipėdos terminalo.

Šiame tanklaivyje telpa iki dešimties tūkstančių kubinių metrų SGD. Ankstesnė apie 9,5 tūkst. kubinių metrų partija iš Rusijos atkeliavo trečiadienį.

Iš viso balandžio mėnesį Lietuva tikisi gauti 185,5 tūkst. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, šalį  pasiekia retos siuntos iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD

Kiek kainuoja cigaretės Lietuvoje ir kitose buvusios TSRS šalyse

(atnaujinta 19:53 2021.04.06)
„Sputnik Lietuva“ sužinojo, kiek kainuoja cigaretės buvusios TSRS šalyse. Kaina nurodoma JAV doleriais už 1 žinomo prekės ženklo tabako pakuotę.
Kiek kainuoja cigaretės Lietuvoje ir kitose buvusios TSRS šalyse
© Sputnik

Nepaisant to, kad viskas yra žinoma apie rūkymo žalą, 2020 metų duomenimis, pasaulyje yra daugiau nei 1,3 milijardo rūkančių suaugusiųjų, iš kurių 31 % yra vyrai ir 10 % yra moterys.

Tegai:
TSRS, Lietuva, tabakas