Kviečiai

Lietuvai šiais metais prognozuojamas rekordinis grūdų derlius

(atnaujinta 11:28 2020.11.08)
Nepaisant to, kad Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja didesnį grūdų derlių pasaulyje, bet mažesnį ES šalyse, Lietuvos prognozės šioje srityje teikia vilties

VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Šiemet Lietuvoje laukiama net 34 proc. didesnio rapsų ir beveik 16 proc. didesnio grūdų derliaus, taigi, augalininkystės sektoriuje prognozuojamas ženklus produkcijos didėjimas, palyginti su 2019 metais, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Pažymima, jog tai turės įtakos ir didesniam bendrosios žemės ūkio produkcijos augimui. Prognozuojama, kad bendroji žemės ūkio produkcija šiais metais augs 3,2 proc.  

Grūdų indėlis, anot ŽŪM Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, bendroje žemės ūkio produkcijoje yra gana ženklus.

"Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. grūdai sudarė 51,2 proc. augalininkystės produkcijos arba 33,1 proc. visos bendrosios žemės ūkio produkcijos. Rapsų dalis bendroje žemės ūkio produkcijoje taip pat yra gana ženkli: 2019 m. rapsai sudarė 14 proc. augalininkystės produkcijoje arba 9,1 proc. visos bendrosios žemės ūkio produkcijos", — pasakė Pranckevičius.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvoje rugsėjo mėnesį augo grūdų bei rapsų vidutinės supirkimo kainos. O tai, Pranckevičiaus teigimu, yra "akivaizdus įrodymas, kad Lietuvos grūdų rinka yra integruota pasaulinės globalios rinkos dalis ir kainos koreliuoja su pasaulinėmis".

Nemunas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Мариус Баранаускас

Rugsėjo pabaigoje supirkėjų sandėliuose buvo saugoma 3,28 mln. tonų grūdų ir aliejinių augalų sėklų. Tai yra net 12,3 proc. daugiau negu pernai tuo pat metu. Grūdų bei aliejinių augalų saugomos atsargos rugsėjo mėn. Lietuvos supirkimo įmonėse buvo rekordiškai aukštos.  

Labiausiai pakilo aliejinių augalų sėklų atsargos — palyginti su praėjusių metų rugsėju, jos išaugo net 31,8 proc. 10,6 proc. padidėjo javų atsargos bei 6,9 proc. — kviečių.

Pasaulinės tendencijos

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) 2020 metais prognozuoja didesnį grūdų derlių pasaulyje, bet mažesnį ES šalyse. Rugsėjo mėn. duomenimis, 2020 m. bendras grūdų derlius pasaulyje prognozuojamas 2 764,9 mln. t, ir tai būtų 2,2 proc. daugiau nei 2019 m. Kviečių derlius pasaulyje 2020 m. prognozuojamas 0,2 proc. mažesnis (760,1 mln. t) nei 2019 m. 

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šios organizacijos analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2020 m. turėtų sudaryti 281,9 mln. t, tai būtų 13,3 proc. mažiau nei 2019 m. Iš to skaičiaus kviečių derlius 2020 m. turėtų sudaryti 121,5 mln. t, tai būtų 22 proc. mažiau nei 2019 m. Mažesnis žieminių kviečių derlius prognozuojamas dėl nepalankių meteorologinių sąlygų pagrindinėse kviečių augintojose — Prancūzijoje ir Rumunijoje, o miežių derliaus prognozė ES šalyse sumažinta dėl sumažėjusių jų pasėlių ploto ir derlingumo.

JAV Žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad pasaulinė kviečių gamyba didės sparčiau negu vartojimas. Dėl to kviečių atsargos pasaulyje padidės iki rekordiškai aukšto lygio. Nors pasaulinės kviečių atsargos auga, aukštas grūdų kainas palaiko nerimas dėl Juodosios jūros regiono (ypač Rusijos ir Ukrainos), JAV ir Pietų Amerikos orų. Šiuose svarbiuose grūdų auginimo regionuose yra įsivyravusi ilgalaikė sausra.

Tegai:
žemės ūkis, derlius, Lietuva
Vilnius

Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:39 2020.11.25)
"Luminor" ekonomistas pažymėjo, jog šalis laikosi teisingos krypties, nors pasiektas rezultatas kol kas tai tik lašas jūroje, jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, jog Lietuvos FinTech sektorius jau duoda savo vaisius — Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse.

Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansinių paslaugų eksportas sudarė 96 mln. eurų — beveik tiek pat, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. Neblogas pasiekimas, turint omenyje, kad iki 2018 metų Lietuva šioje kategorijoje buvo aiški autsaiderė", — parašė Mauricas.

Kartu ekonomistas pažymėjo, jog jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais, Lietuvos pasisiekimas — tai vis dar "tebėra lašas jūroje". Pasak Maurico, Liuksemburgas finansinių paslaugų eksportuoja apie 300 kartų daugiau nei Lietuva, Šveicarija — apie100 kartų daugiau, o Airija — apie 70 kartų daugiau.

Nepaisant to, Maurico teigimu, Lietuvos pasirinkta kryptis yra teisinga, nes Lietuva jau lenkia ne tik kaimynines Baltijos šalis, bet ir nemažai Centro ir Rytų Europos (CRE) šalių (Slovakiją, Kroatiją, Slovėniją, Bulgariją).

Tegai:
Fintech, Baltijos šalys, Lietuva
Baltarusijos AE

Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju

(atnaujinta 17:38 2020.11.25)
Respublika jau prisijungė prie Vienos konvencijos ir pasirašė, bet dar neratifikavo protokolo dėl konvencijos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva nori gauti žalos atlyginimą, jei Baltarusijos atominėje elektrinės (BelAE) įvyks avarija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui prisijungti prie Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą, pagal kurią, įvykus avarijai, susitarimo šalys įnešti piniginius įnašus iki maždaug 360 milijonų eurų.

Tai padidins avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui galimybę gauti žalos atlyginimą.

Lietuvai ratifikavus šios tarptautinės sutarties, atsirastų pagrindas pasitelkiant kitas šios Konvencijos valstybes (tarp jų —  JAV, Japonija, Kanada) siekti, kad ir kitos regiono šalys, tarp jų ir Baltarusija, didintų civilinės atsakomybės garantijas dėl branduolinės žalos.

Lietuva  jau yra prisijungusi prie Vienos konvencijos ir pasirašiusi, tačiau iki šiol neratifikavusi Protokolo dėl Vienos konvencijos. Tai reiškia, kad kyla rizika, jog įvykus branduolinei avarijai branduoliniuose objektuose Lietuvos gyventojai galėtų gauti mažesnes kompensacijas.

"Prisijungimas prie tarptautinių susitarimų dėl žalos atlyginimo sustiprins mūsų galimybes reikalauti atlyginti žalą, jeigu įvyktų branduolinė avarija, ir kartu mes įgysime politinį instrumentą dar platesniu tarptautiniu lygiu reikalauti atsakomybės iš Baltarusijos", — pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Galutinai ratifikuoti Vyriausybės pasiūlymą turi Seimas.

Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus turės būti apdrausta VĮ Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė. Ekspertiniu vertinimu, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuva papildomai įrengs 40 modernių sirenų "avarijų BelAE" atvejui
Lietuvos energetikos ministerija įtaria tiekėjus energijos iš BelAE pardavimu
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Ligoninės palata

SAM: į ligoninių COVID-19 skyrius bus kviečiamas pastiprinimas kitų gydymo įstaigų

(atnaujinta 18:18 2020.11.25)
Pažymima, kad darbuotojams, kurie bus komandiruojami darbui kitose įstaigose, turi būti mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Ligoninėms patiriant spaudimą dėl išaugusių koronaviruso pacientų srautų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su gydymo įstaigų vadovais ieško būdų, kaip sustiprinti medicinos personalą, dirbantį pirmosiose fronto linijose, teigiama SAM pranešime.

Pabrėžiama, kad ekstremaliosios situacijos sąlygomis gydymo įstaigoms susidūrus su personalo trūkumu gali būti pasitelkiamos papildomos pajėgos iš kitų įstaigų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Kai kurios gydymo įstaigos jau pradėjo bendradarbiavimą, pasitelkdamos papildomas pajėgas koronavirusu sergančių pacientų gydymui. Vienas tokių pavyzdžių — Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, kuri pasitelkė slaugytojus, gydytojus ir slaugytojų padėjėjus iš poliklinikų pagal trišales sutartis", — teigiama pranešime.

Teigiama, kad padėti su koronavirusu sergančiais pacientais dirbančiam personalui taip pat kviečiami jaunieji gydytojai rezidentai, vidaus ligų gydytojai ir kitų sričių medikai.

Pažymima, kad gydymo įstaigos, turinčios sutartis su ligonių kasomis, priskiriamos civilinės saugos pajėgoms, todėl pritrūkus personalo ligoninės gali kreiptis į SAM bei kitas gydymo įstaigas dėl pastiprinimo. 

Darbuotojams, kurie bus komandiruojami darbui kitose įstaigose, turi būti mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos (kelionės išlaidos ir pan.).

Tegai:
koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ligoninė
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vyriausybei siūloma pratesti karantiną iki gruodžio 17 dienos
Europos Komisijos vadovė įvardijo vakcinacijos nuo koronaviruso pradžios datą