Suvirintojas, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsidūrė tarp ES lyderių dėl pramonės gaminių kainų kritimo per metus

(atnaujinta 11:49 2020.11.08)
Šalyje nuosmukis buvo 7,3 proc. Didžiausias kritimas užfiksuotas Kipre, kur šis rodiklis buvo šiek tiek didesnis

VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Šių metų rugsėjį euro zonos ir ES pramonės gamintojų kainos, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, padidėjo 0,3 proc. Apie tai praneša statistikos agentūra "Eurostatas".

Metiniu pagrindu pramonės gamintojų kainos euro zonoje sumažėjo 2,4 proc., o Europos Sąjungoje — 2,2 proc.

​Didžiausias mėnesio augimas užfiksuotas Airijoje (+4,3 proc.), Vengrijoje (+1,2) ir Nyderlanduose (+0,9), o didžiausias kritimas pastebėtas Kipre (-1,3). Estijoje ir Suomijoje (-0,8 proc. abiejose šalyse), taip pat Graikijoje ir Lietuvoje (-0,3 proc. abiejose šalyse).

Tuo pačiu metu, metine prasme, pramonės gamintojų kainos labiausiai sumažėjo Kipre (-7,7), Lietuvoje (-7,3) ir Graikijoje (-5,6). Priešingame skalės gale yra Malta (+1,7), Vengrija (+0,9), Slovėnija ir Slovakija (po +0,3 proc.).

Tegai:
ES, Lietuva, Eurostatas
Dar šia tema
Per tamsu: Lietuvoje skundžiamasi dienos šviesos trūkumu namuose
Ekonomika lyg ir yra, bet jos nėra. Lietuvos pasiekimai pasirodė esą prieštaringi
Darbas ofise

Paaiškėjo, kuriame Lietuvos ekonomikos sektoriuje sumažėjo laisvų vietų

(atnaujinta 13:37 2020.11.29)
Nors tuo pačiu metu, palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu, bendras laisvų darbo vietų skaičius respublikoje išaugo

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse, praneša Statistikos departamentas.

2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams — 1,1 tūkst., arba 6,3 proc., daugiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Palyginus su 2019 metais atitinkamu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius beveik nesikeitė – jų buvo 0,1 tūkst., arba 0,8 proc., daugiau nei prieš metus.

Labiausiai — 0,9 tūkst. — laisvų darbo vietų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse — 0,2 tūkst., statyboje — 0,1 tūkst. daugiau nei 2020 metais antrąjį ketvirtį.

Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse — 0,6 tūkst. mažiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2020 metų trečiąjį ketvirtį buvo viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (3,2 proc.), transporto ir saugojimo, finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (po 2,3 proc.).

Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo nekilnojamo turto operacijų (0,1 proc.), švietimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (po 0,4 proc.).

Spalį šalyje buvo įregistruota daugiau nei 53,7 tūkstančiai bedarbių, iš jų 18,8 tūkstančiai neturi profesijos. Per metus augant ilgalaikių bedarbių gretoms, beveik dvigubai padidėjo profesinės kvalifikacijos neturinčių žmonių skaičius.

Į šią grupę pateko tie, kurie dėl įvairių priežasčių (švietimo sistemos, šeimos aplinkybių, asmeninių savybių) neįgijo jokios profesijos, neturėjo motyvacijos mokytis ir kelti kvalifikaciją. Nekvalifikuoti žmonės paprastai tampa ilgalaikiais bedarbiais, o jų integracijai į darbo rinką reikalauja kompleksinių priemonių.

Tegai:
Statistikos departamentas, darbas, Lietuva
Кошелек с евро

Lietuvoje vidutinis paskaičiuotas atlyginimas per metus padidėjo 10,4 proc.

(atnaujinta 09:57 2020.11.29)
Sveikatos sektoriuje per metus algos padidėjo net 20,5 proc., švietimo sektoriuje – 10,4 proc., o valstybės valdymo sektoriuje 11,5 procento

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje trečią ketvirtį buvo 1455 eurai, arba net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus.

Tuo tarpu darbo užmokestis po mokesčių per metus išaugo 11,2 procentais – iki 928 eurų.

Kaip pranaša Swedbank, tokie darbo užmokesčio pokyčiai šalyje šiemet gerokai viršijo ne tik kovo pradžioje prasidėjus pirmajam karantinui skelbtas prognozes, bet ir pateiktas prieš prasidedant šiems metams, kai nebuvo jokių minčių apie galimą pandemiją. 

Trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis privačiame sektoriuje buvo 5,2 proc. didesnis negu antrą ketvirtį ir rodo, kad privačios bendrovės taip pat jautėsi stipriau po nuosmukio antrą ketvirtį. Kita vertus, paskutinį metų ketvirtį vidutinės algos pokytis bus kuklesnis dėl vėl sudėtingesnės verslo finansinės padėties įsibėgėjus antrai pandemijos bangai.

Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis buvo 1414 eurų ir per metus padidėjo 9,3 proc., o valstybės sektoriuje – 1546 eurai, arba buvo 12,7 proc. didesnis negu prieš metus.

Pažymėta, jad trečius metus iš eilės algos valstybės sektoriuje auga sparčiau negu privačiame sektoriuje. Algų augimą valstybės sektoriuje lėmė ne tik švietimo ar sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas, bet ir COVID-19 pandemija, dėl kurios didesnes papildomas išmokas gavo asmenys, dirbantys sveikatos sektoriuje. Pastarajame per metus algos padidėjo net 20,5 proc., švietimo sektoriuje – 10,4 proc., o valstybės valdymo sektoriuje 11,5 procento. 

Privačiame sektoriuje per metus smarkiai algos padidėjo transporto sektoriuje – jos augo 17,1 procento. Tai labiausiai susiję su per metus 9,4 proc. padidėjusia minimalia mėnesio alga ir išaugusiu koeficientu, kuris naudojamas nustatant neapmokestinamųjų dienpinigių sumą. 

Kaukių režimas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, stabiliai augo informacinių technologijų ir ryšių bei finansų ir draudimo sektoriuose dirbančių asmenų vidutinis darbo užmokestis – jis per metus padidėjo 7,2 ir 6,8 procentais. 

Kiek sparčiau negu antrą ketvirtį didėjo vidutinė mėnesio alga ir daugiausiai darbuotojų turinčiuose pramonės ir prekybos sektoriuose. Bene mažiausiai trečią ketvirtį padidėjo vidutinė alga labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – 3 procentais. "Sodros" duomenimis, šiame sektoriuje ketvirtadalis darbuotojų gauna beveik minimalios mėnesio algos dydžio siekiantį darbo užmokestį, todėl metiniam algos pokyčiui nemažą įtaką tebedarė didesnė negu prieš metus minimali mėnesio alga.

Būtina pastebėti, kad labiausiai pandemija šiemet įtakos turėjo vidutinės algos dydžiui tuose sektoriuose, kuriuose algos ir taip buvo mažiausios: apgyvendinimo ir maitinimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. 

"Antroji pandemijos banga kartu su antruoju šiemet karantinu ir vėl labiausiai smogia šiems sektoriams, todėl matome, kad būtent daugiausiai  šių sektorių darbuotojams yra paskelbta prastova", — pažymi banko ekonomistai.

Ekspertai pai pat pažymi, kad šie metai atskirtį tarp įvairiuose sektoriuose dirbančių asmenų algų tik dar labiau padidina. Teoriškai tai turėtų skatinti daugiau asmenų ieškoti darbo didesnį darbo užmokestį siūlančiuose sektoriuose, tačiau praktiškai darbdaviai susiduria ne tik su reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu, bet ir pastebi, kad kai kurių darbo netekę asmenys neskuba ieškoti darbo, rašoma pranešime.

"Tokia padėtis, kai darbo užmokestis sparčiai auga kartu su nedarbu, ilgai nesitęs. Tikimės, kad nedarbas po šuolio šiais metais pradės mažėti kitų metų viduryje, kai, pradėjus skiepyti gyventojus, į lygį, buvusį prieš pandemiją, galės sugrįžti labiausiai nukentėjęs verslas", — praneša Swedbank.

Ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis kitąmet augs lėčiau ir didės 4,5 procentais. Tai labiausiai susiję tikėtinu lėtesniu algų augimu valstybės sektoriuje ir mažesniu minimalios mėnesio algos padidėjimu.

Kol kas Vyriausybė yra patvirtinusi, kad minimali mėnesio alga kitąmet didės 5,8 proc., tačiau galutinį žodį turės tarti jau nauja suformuota Vyriausybė, atsižvelgusi į atnaujintas Finansų ministerijos prognozes, teigia banko analitikai.

Tegai:
vidutinis darbo užmokestis, darbo užmokestis, Lietuva
Dar šia tema
Pernai Lietuvoje darbo užmokestis augo 8,8 procentų
Dvyliktokams "širdžiai artima" profesija svarbiau nei didesnis darbo užmokestis
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 30-osios šventės

(atnaujinta 16:15 2020.11.29)
Nuo lapkričio 30 dienos iki metų galo lieka 31 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė

Lapkričio 30 yra 334-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 335-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 31 diena.

2020 metų lapkričio 30 dieną saulė teka 08:14, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 45 min.

Advento pradžia

Adventas (lotyniškai "atėjimas") — prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei — kūdikėlio Jėzaus gimimui — Kalėdoms.

Anksčiau, pieš prasidedant Adventui, visus piemenis jų šeimininkai paleisdavo pas namiškius ilsėtis ir ruoštis šventei.

Advento pradžia laikoma šv. Andriejaus šventė, o pabaiga — Kūčių vakaras.

Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andrėjaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena

Lapkričio 30-oji paskelbta Mažosios Lietuvos diena.

Taip prisimenamas 1918 metais Tilžės aktu deklaruotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė.

Ši diena istorijoje

1427 metais gimė Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius, Jogailos sūnus, šv. Kazimiero tėvas. Mirė 1492 m.

1445 metais Vilniuje susirinko pirmasis Lietuvos Seimas.

1710 metais Turkija paskelbė karą Rusijai.

1939 metais daugiau nei 20 Rusijos divizijų įžengė į Suomijos teritoriją.

1987 metais priimta Afganistano Konstitucija.

1918 — Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos aktas dėl prisijungimo prie Lietuvos.

1995 metais Bilas Klintonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Airijoje.

1996 metais Vilniuje atidaryta Maltos ordino ambasada Lietuvoje.

2009 metais didelė Venecijos dalis, taip pat ir Šv.Morkaus aikštė, po ciklono ir natūralios potvynio bangos atsidūrė po vandeniu. Didžiausias potvynis įvyko 1966 m. lapkričio mėnesį, kai miestas atsidūrė 1,94 m po vandeniu.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai