Dujotiekio GIPL statyba Lietuvoje

Ekspertas: bendras dujotiekis yra pelningesnis Lenkijai nei Lietuvai

(atnaujinta 20:18 2020.11.09)
Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis yra svarbesnis Lenkijai, o ne Lietuvai, bet jis įgyvendinamas, nes ES jam skiria pinigų, mano ekspertas Jurijus Solozobovas

VILNIUS, lapkričio 10 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiui GIPL Europos Sąjunga skiria lėšas, nes nori paįvairinti dujų srautus ir sukurti papildomus siurbimo ir saugojimo šaltinius, interviu Sputnik Lietuva pasakė Tarptautinės energetikos politikos centro vadovas Jurijus Solozobovas.

Ekspertas Jurijus Solozobovas pažymėjo, jog ES nori paįvairinti dujų srautus ir sukurti papildomus siurbimo ir saugojimo šaltinius.

"Pats projektas nėra komercinis, jis yra politinis, paremiantis ir turi didesnį potencialą Lenkijai. Iš pradžių buvo manyta, kad Lietuva su savo plaukiojančiu [SGD terminalu] "Independence" bus naujas dujofikacijos centras, tačiau paaiškėjo, kad projektas yra brangus. Nuostolingas ir naujas Lenkijos dujinimo centras Svinoujscyje yra komerciškai perspektyvesnis. Ir man atrodo, kad šis dujotiekis Lenkijai yra svarbesnis ekonominiu požiūriu nei Lietuvos pusei. Bet jei ES duoda pinigų šiam reikalui, kodėl gi nepasinaudojus, štai tokia, manau, yra šio proceso logika. Nes Lietuva ir Lenkija neturi pakankamai nuosavų pinigų šiam projektui", — pasakė jis.

Šiuo metu Lietuvoje atliekamas rinkos tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti dujų transportavimo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiu GIPL paslaugų paklausą.

Per dešimt mėnesių Lietuvoje buvo įgyvendinta pusė viso projekto. Šiemet statybos darbus planuojama užbaigti 60 proc.

Dujotiekis turi sujungti Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga ir leisti efektyviau panaudoti Lietuvos dujų tiekimo sistemą ir Klaipėdos SGD terminalą.

Tegai:
ES, dujotiekis, Lenkija, Lietuva
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą "Nord Stream-2" projekto

(atnaujinta 20:02 2020.11.26)
Bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Norvegų "Det Norske Veritas" — "Germanischer Lloyd" (DNV GL) neatsisako "Nord Stream-2" dujotiekio sertifikavimo, tačiau nutraukia darbus, susijusius su jūrų laivais, praneša RBC, remdamasis bendrovės atstovais.

"DNV GL nepriėmė sprendimo atsisakyti sertifikuoti "Nord Stream-2" dujotiekio sistemą", — sakė bendrovės pareigūnas.

Kaip paaiškino DNV, išnagrinėjusi naują Valstybės departamento aiškinimą dėl sankcijų prieš Rusijos ir Vokietijos dujotiekį veiksmų, bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui. Bendrovė pabrėžė, kad neatsisako teikti su "Nord Stream-2" vamzdynais susijusių paslaugų.

"Nord Stream-2" DNV GL dalyvavo dokumentų peržiūroje ir statybos darbų atitikties standartams patikrinime. Tai taip pat apėmė įrangos, kuri buvo naudojama laivuose, tiesiant dujotiekį, bandymus ir paruošimą. Be to, įmonei reikėjo išduoti atitikties sertifikatą, tinkamai įvykdžius projektą.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dokai Klaipėdos uoste, archyvinė nuotrauka

Malkų įlanką papildė antrasis plaukiojantis dokas

(atnaujinta 18:26 2020.11.26)
Pažymima, kad šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės (VLG) dokų rikiuotę papildė antras laivų remontui skirtas plaukiojantis dokas, praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad jis pastatytas į nuolatinę savo vietą ir jau netrukus galės priimti laivus. Tokie pokyčiai simbolizuoja, jog sparčiais žingsniais artėjama Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projekto pirmojo etapo pabaigos link.

Pažymima, kad šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį. 

"Tai išskirtinis projektas, prie kurio sėkmingo įgyvendinimo dirbo daugybė žmonių. Noriu jiems visiems nuoširdžiai padėkoti. Į savo nuolatinę vietą pastatytas dokas — tai vienas svarbiausių akcentų, bylojančių, kaip keičiasi Malkų įlanka, kaip ji atsiveria naujoms galimybėms ir perspektyvoms. Iki šiol senos krantinės ir nepakankamas gylis ribojo krovos procesus, neleido išnaudoti visų turimų krovos ir technologinių galimybių uosto kompanijoms," — sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tuo pačiu teigiama, kad šiuo metu laukiama 2-ojo įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapo pradžios. Jų rekonstrukcija yra būtina, norint remontuoti ir prišvartuoti atvykstančius didelio tonažo laivus, kadangi daugiau nei prieš 50 metų pastatytos krantinės dėl esamo ilgio ir gylio, nebeatitinka šių dienų laivybos tendencijų ir poreikių, šiuolaikinių laivų parametrų. 

Tegai:
Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju
Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 27-osios šventės

(atnaujinta 19:31 2020.11.26)
Šią dieną 1995 metais prezidentas Algirdas Brazauskas įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordiną žymiam rusų muzikantui Mstislavui Rostropovičiui

Lapkričio 27 yra 331-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 332-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 34 dienos.

Vardadienį švenčia Almanta, Almantas, Girvydė, Maksas, Maksima, Maksimas, Maksimilijonas, Skomantas, Skomantė, Skomina, Skominas, Vergilija,Vergilijus, Virgas, Virgilija, Virgilijus.

1590 metais Karaliaučiuje Jonas Bretkūnas baigė pirmąjį lietuvišką visos Biblijos vertimą. 

1881 — gimė Konstantinas Šakenis, kultūros istorikas, vertėjas, IV Seimo pirmininkas. 

1926 — gimė aktorius Laimonas Noreika.

1944 — gimė žurnalistė, poetė, politinė bei visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė.

1995 — prezidentas Algirdas Brazauskas įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordiną žymiam rusų muzikantui Mstislavui Rostropovičiui.

1997 — Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas patvirtino Prancūzijos parlamento žemųjų rūmų ratifikuotas Baltijos ir Europos Sąjungos Asociacijos (Europos) sutartis.

1701 — Švedijoje gimė termometro išradėjas Andersas Celsijus

1895 — mirė prancūzų rašytojas Aleksandras Diuma.

1895 — Alfredas Bernardas Nobelis, dinamito išradėjas, įsteigė Nobelio apdovanojimus.

1910 — Niujorke atsidarė didžiausia pasaulyje Penn traukinių stotis.

1943 — įvyko Teherano konferencija, kurioje dalyvavo Čerčilis, Ruzveltas ir Stalinas.

1971 — į Marsą nuskrido pirmasis Žemės pasiuntinys – sovietinis kosminis aparatas "Mars–2".

 1942 — gimė JAV roko žvaigždė Džimis Hendriksas.

Tegai:
kalendorius
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai