Džo Baidenas

Ekspertas: Baidenas gali "parduoti" Merkel "Nord Stream-2" statybą

(atnaujinta 16:15 2020.11.10)
Demokratų partijos kandidatas, skirtingai nei Trampas, neturi tokių didelių priežasčių užkirsti kelią dujotiekio užbaigimui, mano ekspertas Vladimiras Rožankovskis

VILNIUS, lapkričio 10 — Sputnik. Neleidus užbaigti dujotiekio "Nord Stream-2" statybą, gali kilti atviras priešiškumas tarp Europos ir Amerikos naftininkų, ko niekada anksčiau nebuvo, interviu Sputnik Lietuva pasakė "Grand Capital" vyresnysis analitikas Vladimiras Rožankovskis.

Lenkijos antimonopolinės tarnybos "UOKiK" sprendimą "Nord Stream-2" byloje apskundė Vokietijos "Wintershall Dea", praneša RIA Novosti su nuoroda į bendrovės spaudos tarnybą.

Anksčiau "Gazprom", Anglijos ir Olandijos "Shell", Austrijos "OMV" ir Vokietijos "Uniper" pareiškė apie sprendimą pateikti apeliaciją dėl "UOKiK" sprendimo.

Analitikas Vladimiras Rožankovskis pažymėjo, kad Lenkija nieko nesprendžia situacijoje su "Nord Stream-2", o tolesnį jo likimą daugiausia lemia tai, kas taps JAV prezidentu — Donaldas Trampas ar Džo Baidenas.

"Aš linkęs pritarti kolegų, manančių, kad jei Džo Baidenas bus paskirtas prezidentu, mes turėsime bent vieną meduolį šioje istorijoje — jis neturi ryšio su Amerikos naftininkais... Jis neturi įsipareigojimų lobizuoti jų interesus ir sėti paniką tarp Europos lyderių ir taip toliau, todėl greičiausiai jis "parduos" "Nord Stream-2" užbaigimą, pirmiausia "parduos" jį [Vokietijos kanclerei] Angelai Merkel", — mano ekspertas.

Pasak Rožankovskio, Baidenas, kitaip nei Trampas, neturi tokių didelių priežasčių blokuoti dujotiekio užbaigimą.

"Trampas pasėjo daug chaoso šioje istorijoje ir, be abejo, ją reikia civilizuotai spręsti. Ir aš net jaučiu, kad, galbūt, net jei Trampas grįš, jis viską persvarstys, nes dabar tiesiog reikia duoti užbaigti jį statyti, nes kitaip tai gali sukelti atvirą priešiškumą tarp Europos ir Amerikos naftininkų, ko niekada nebuvo istorijoje", — apibendrino ekspertas.

"Nord Stream-2" statyba

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Donaldas Trampas, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2, Angela Merkel, JAV, Džo Baidenas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (471)
Dar šia tema
Rusijos URM papasakojo apie JAV rinkimų rezultatų įtaką "Nord Stream-2"
Protestas prieš amerikiečius: kas padės įgyvendinti "Nord Stream-2"
"Gazprom" įvardijo veiksnius, turinčius įtakos "Nord Stream-2" eksploatacijos pradžiai  
Bundestagas sukritikavo JAV poziciją dėl "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV rinkimų rezultatai gali paveikti "Nord Stream-2" likimą
Litgrid

Arčiau pasitraukimo BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija

(atnaujinta 16:37 2020.12.02)
Pranešama, kad rekonstrukcijos metu 330 kV elektros perdavimo oro linija Lietuvos elektrinė–Vilnius pertvarkyta iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Lietuvos operatorius "Litgrid" įgyvendino trečią iš 14 projektų, skirtų Lietuvos išėjimui iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir sinchronizavimui su Europos elektros tinklais. Apie tai pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Baigta rekonstruoti 330 kilovoltų elektros perdavimo linija "Lietuvos Elektrinė–Vilnius". Bendrovė tikisi, kad tai žymiai sustiprins Vilniaus regiono elektros tinklą, taip pat užtikrins patikimą elektros tiekimą gyventojams ir verslui.

"Baigtas trečiasis sinchronizacijos projektas yra dar vienas įrodymas kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas virsta realybe. <...> Baltijos šalys jau yra sutarusios dėl visos sinchronizacijai reikalingos infrastruktūros ir tam jau yra gavusios daugiau nei milijardo eurų ES paramą, todėl dabar svarbiausia užduotis yra laiku ir greitai atlikti infrastruktūros statybos ir sistemos pertvarkymo darbus", — teigia laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Taip pat, generalinis "Litgrid" direktorius Vidmantas Grušas teigia, kad linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija leis užtikrinti pakankamą elektros kiekį besiplečiančios šalies sostinės poreikiams.

"Tuo pačiu tai vienas iš sinchronizacijos projektų, skirtų sustiprinti Lietuvos elektros perdavimo infrastruktūrą, ruošiantis atsijungimui nuo IPS/UPS sistemos ir prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų", — sako jis.

Teigiama, kad linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima jūrinės jungties su Lenkija "Harmony Link" statybą, esamos jungties "LitPol Link" išplėtimą, taikant darbui sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos.

Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos".

Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, sinchronizacija, Litgrid
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
"Litgrid" parengė dviejų perdavimo linijų sinchronizacijos plėtros planus
Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos iš BelAE boikoto
SGD tanklaivis BW LILAC

Lietuva gavo didelį SGD krovinį JAV

(atnaujinta 11:27 2020.12.02)
Į šalį buvo pristatyta daugiau nei 150 tūkstančių kubinių metrų dujų. Šiuo metu tanklaivis yra prišvartuotas SGD terminale iškrovimui

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Į Lietuvą pristatytas didelis suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš JAV.

Tanklaivis "BW Lilac" su Maltos vėliava lapkričio 18 dieną paliko Leik Čarlzo uostą ir gruodžio 2 rytą įplaukė į Klaipėdos uostą, praneša "Marinetraffic". Laivas prisišvartavo šalia vietinio SGD terminalo.

Lietuvai skirtame laive turėtų būti 155 tūkst. kubinių metrų SGD. Tai liudija terminalo operatorės "Klaipėdos nafta" grafiko duomenys.

Naujas SGD krovinys iš JAV tapo jubiliejiniu. Tai yra dešimtas JAV dujų krovinys Klaipėdos terminalo istorijoje. Ankstesnis tanklaivis SGD į Lietuvą pristatė lapkričio 10 dieną.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurio pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad šiuo metu susiklosto situacija, kai nenutrūkstamam SGD terminalo darbui ir būtiniems technologiniams procesams užtikrinti reikia tiek pat ar net daugiau lėšų nei kasmetinei Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros priežiūrai.

Interviu Sputnik Lietuva Igoris Juškovas, Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas, pažymėjo, kad iš JAV į Lietuvą atkeliavo nedaug SGD. Pasak eksperto, Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transportavimo kelio. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
JAV, SGD, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas
Dar šia tema
Ekspertas: jokios konsultacijos nepadės Lietuvai pigiau nusipirkti SGD terminalą
Su griaučiais spintoje: Lietuvoje pasirodys pikantiškos biografijos ministrai
Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD iš "Novatek"
Vilniuje gatve eina mergina su apsaugine kauke, archyvinė nuotrauka

PSO sugriežtino kaukių dėvėjimo gaires

(atnaujinta 17:37 2020.12.02)
PSO specialistai ragina atsakingai bendrauti su kitais žmonėmis ir kai kurias atvejais būtinai dėvėti kaukes net atvirose erdvėse

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė spaudai Margaret Harris paragino kaukes nešioti ne tik patalpose, bet ir lauke, pranešė "Reuters".

Kaip paaiškino pareigūnė, kaukes būtina dėvėti vietose, kuriose nėra pakankamo vėdinimo, nepaisant to, ar ten įmanoma išlaikyti saugų atstumą. Tuo pačiu metu, net jei patalpos gerai vėdinamos, tačiau jose negalima laikytis vieno metro atstumo, būtina dėvėti asmenines apsaugos priemones.

Griežtos PSO rekomendacijos dabar taikomos atviroms erdvėms: jei neįmanoma išlaikyti atstumo nuo kitų praeivių gatvėje, taip pat turėtumėte dėvėti kaukę.

Harris pabrėžė, kad toks taisyklių sugriežtinimas buvo vienas rimčiausių pandemijos metu.

Koronaviruso pandemija apėmė beveik visą pasaulį. Jau buvo užkrėsti daugiau nei 63 milijonai žmonių, iš kurių beveik pusantro milijono mirė. Daugiausia infekcijos atvejų užfiksuota JAV, Indijoje ir Brazilijoje.

Rusijoje virusu yra užsikrėtę daugiau nei 2,3 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei 1,8 mln. COVID-19 aukomis tapo daugiau nei 41 tūkst. Per pastarąją dieną buvo nustatyta 25,3 tūkst. naujų infekcijų.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius Lietuvoje siekia 64 621. Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 28 asmenys. Bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius: 547. Per praėjusią parą pasveiko 1 278 asmenys. Bendras pasveikusių asmenų skaičius 25 278.

Karantinas Lietuvoje galioja iki gruodžio 17 dienos, šiandien, gruodžio 2 dieną, Vyriausybė sugriežtino apribojimus — nuo šiol galima buriuotis tik dviem žmonėms, per Kalėdinį laikotarpį galioja draudimas prekiauti laikinose prekybos vietose, kuris galiotų ir prekybos centruose veikiančioms mugėms, kai prekybininkų prekystaliai išdėstomi bendrose prekybos centro patalpose, praėjimuose, turgavietėse ar kitur. 

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
kaukės, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), COVID-19, koronavirusas
Dar šia tema
Nauji apribojimai: kalėdinės mugės nevyks, sumažės prekybos centrų akcijų
Lietuvoje nuo COVID-19 mirė pacientas, kuriam buvo iki 40 metų
Paaiškėjo, kiek COVID-19 sergančių pacientų gydomi LSMU Kauno ligoninėje