Automatas, archyvinė nuotrauka

Į gynybos technologijų vystymą Lietuva investuos 15 mln. eurų

(atnaujinta 21:56 2020.11.11)
Šie pinigai bus skirti Gynybos investicijų fondui, kurio tikslas — padėti startuoliams bei įmonėms vystyti naujus produktus ir patekti į tarptautinę gynybos pramonės rinką 

VILNIUS, lapkričio 11 — Sputnik. Krašto apsaugos ministerija per artimiausią dešimtmetį į gynybos technologijų vystymą investuos 15 mln. eurų, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Lapkričio 10 dieną Seimas pritarė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pakeitimui, suteikdamas KAM naują funkciją — finansuoti eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje.

Remiantis šia KASOKTĮ pataisa, Krašto apsaugos ministerija per artimiausią dešimtmetį startuoliams ir įmonėms, kuriančioms ir gaminančioms produktus gynybos srityje, planuoja skirti 15 mln. eurų. 

Šie pinigai bus skirti naujai kuriamam Gynybos investicijų fondui, kurio tikslas — padėti startuoliams bei įmonėms vystyti naujus produktus ir patekti į tarptautinę gynybos pramonės rinką. 

"Gynybos investicijų fondas" bus ta trūkstama grandis, kuri ne tik suaktyvins gynybos sektoriaus vystymąsi, bet ir leis pasiekti naują kokybinį lygį. Šis fondas  steigiamas tam, kad inicijuoti projektai nesibaigtų pasiekę prototipo stadiją, o būtų vystomi, testuojami ir komercializuojami. Ši iniciatyva prisidės ne tik prie Lietuvos kariuomenės poreikių tenkinimo, tarptautinių įsipareigojimų vykdymo, bet ir padės didinant gynybos pramonės eksporto galimybes", — sako krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas.

Dėl Gynybos investicijų fondo įsteigimo ir valdymo Krašto apsaugos ministerija planuoja pasirašyti sutartį su UAB "Investicijų ir verslo garantijos" — INVEGA.

Tikimasi, kad įsteigus Gynybos investicijų fondą pradės aktyviau formuotis Lietuvos gynybos pramonė. 

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja kelios stambesnės įmonės su aiškia gynybos produkcijos pakraipa. Visos kitos įmonės yra arba dvigubos paskirties, arba pagal poreikį gali gaminti kariuomenei ar tiekti komponentus didesnėms tarptautinėms kompanijoms.

Numatyta, kad Gynybos investicijų fondas bus finansuojamas iš Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytų lėšų, kurias skiria LR Vyriausybė. Įgyvendinamai finansinei priemonei 10 metų laikotarpiui skiriama 15 mln. EUR valstybės lėšų. 

Tegai:
gynyba, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo
Nord Stream-2

EK sukritikavo naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:56 2020.12.04)
Pranešime teigiama, kad ES iš esmės priešinasi trečiųjų šalių sankcijų taikymui teisėtą verslą vykdančioms ES įmonėms

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Europos Komisija (EK) priešinasi trečiųjų šalių sankcijoms ES įmonėms, vykdančioms teisėtą verslą, ekstrateritorinis sankcijų taikymas prieštarauja tarptautinei teisei, sakė EK spaudos tarnybos atstovas RIA Novosti Peteris Stano komentuodamas galimą JAV sankcijų išplėtimą "Nord Stream-2".

"ES iš esmės priešinasi trečiųjų šalių sankcijų taikymui teisėtą verslą vykdančioms ES įmonėms. Ekstrateritorinis sankcijų taikymas prieštarauja tarptautinei teisei. Europos politika nustatoma Europoje, o ne trečiosiose šalyse", — sakė jis.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių.

Vašingtonas šių metų gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Liepos mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal CAATSA (Įstatymą dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis), įskaitant "Nord Stream-2" ir antrąją "Turkish Stream" liniją. Dėl šių veiksmų gresia JAV sankcijos investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto vamzdynais. Be to, liepą JAV Atstovų rūmai ir Senatas patvirtino savo gynybos biudžeto 2021 metams variantus, kuriuose numatytos išplėstos sankcijos projektui.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Europos Komisija (EK), Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ar pasiteisins Vokietijos "Nord Stream-2" išsaugojimo gudrybė?
JAV Kongresas sutiko išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Nord Stream-2

Rusijos Valstybės Dūma sukritikavo naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 13:38 2020.12.04)
Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas įsitikinęs, kad visi Rusijos Federacijos energetikos projektai tikrai bus įgyvendinti, nepaisant nuolatinių Vašingtono bandymų tam sutrukdyti

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Naujos JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" neturi nieko bendro su Europos saugumu, Amerikos politinis elitas ir toliau neteisėtai plečia ekstrateritorinį principą iki tarptautinių įstatymų, taip padidindamas nesantaiką pasaulyje, RIA Novosti sakė Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas.

JAV Kongresas susitarė dėl gynybos biudžeto įstatymo projekto, jame numatytos išplėstos sankcijos dujotiekiui "Nord Stream-2". Apribojimai numatyti abiejose gynybos biudžeto versijose — tiek Senato, tiek Atstovų rūmų. Visų pirma planuojama sankcijas išplėsti toms įmonėms, kurios "palengvina vamzdynų tiesimo laivų pardavimą, nuomą ar tiekimą" dujotiekio statybai.

"Išplėstinių sankcijų prieš "Nord Stream-2", taip pat "Turkish Stream" įtraukimas į JAV gynybos biudžetą neturi nieko bendro su Europos saugumu. Priešingai, tai tik parodo Vašingtono pasirengimą sunaikinti savo partnerystę su Europa, bandant nutraukti jos bendradarbiavimą su Rusija. Tuo tarpu Europa nuoširdžiai pavargo nuo Amerikos įsikišimo ir pareiškia ketinanti ginti savo interesus, taip pat energetinio saugumo srityje", — sakė Železniakas.

Pranešama, kad Jungtinės Valstijos puikiai žino, jog Amerikos SGD negali atlaikyti sąžiningos konkurencijos su Rusijos energijos tiekėjais Europoje: europiečiams nereikia brangių dujų, ypač per dabartinį ekonomikos nuosmukį pandemijos metu. Tarp "šokančių" pagal Jungtinių Valstijų dūdelę Europoje liks tik tokios nepriklausomos valstybės kaip Lenkija, Ukraina ir Baltijos šalys, sakė deputatas.

Biurai Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Jis įsitikinęs, kad visi Rusijos Federacijos energetikos projektai tikrai bus įgyvendinti, nepaisant nuolatinių Vašingtono bandymų tam sutrukdyti.

"JAV politinis elitas ir toliau neteisėtai skleidžia ekstrateritorinį principą tarptautiniams įstatymams, tuo padidindamas įtampą pasaulyje. JAV šiurkštus spaudimas verčia Europos šalis nustatyti savo poziciją nacionalinio suvereniteto atžvilgiu. Išsilaisvinimas nuo Amerikos kontrolės Europos vidaus reikalams leis šalims visiškai apginti savo piliečių interesus", — teigė politikas.

JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių.

Vašingtonas šių metų gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Liepos mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal CAATSA (Įstatymą dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis), įskaitant "Nord Stream-2" ir antrąją "Turkish Stream" liniją. Dėl šių veiksmų gresia JAV sankcijos investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto vamzdynais. Be to, liepą JAV Atstovų rūmai ir Senatas patvirtino savo gynybos biudžeto 2021 metams variantus, kuriuose numatytos išplėstos sankcijos projektui.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Danija negalės amžinai priešintis "Nord Stream-2"
Ar pasiteisins Vokietijos "Nord Stream-2" išsaugojimo gudrybė?
Vaizdas iš TKS į Žemę

"Gebės numušti kosminius laivus": "National Interest" susižavėjo S-500 galimybėmis

(atnaujinta 20:35 2020.12.04)
Straipsnio autoriaus manymu, be palydovų ir erdvėlaivių naujausias Rusijos zenitinių raketų kompleksas gali tapti tikra "sidabrine kulka" sunkiai aptinkamiems naikintuvams F-35

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Amerikos žurnalo "The National Interest" autorius susižavėjo naujausios Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemos S-500, kuri galės sunaikinti žemos orbitos palydovus ir kai kurių tipų erdvėlaivius, charakteristikomis.

S-400 Triumf
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

S-500 kompleksai vienu metu gali aptikti ir numušti iki dešimties balistinių raketų kovinių galvučių, skriejančių keturių mylių per sekundę greičiu, rašo leidinys. Priešraketinė platforma gali naudoti kelias radarų sistemas, kad būtų galima vienu metu aptikti skirtingų tipų taikinius: orlaivius, sraigtasparnius, bepiločius orlaivius ir raketas.

S-500 sistemos atsako laikas bus šešiomis sekundėmis trumpesnis nei ankstesnio modelio — S-400 "Triumf". Tai buvo pasiekta dėl modifikuotų radarų. Tikimasi, kad didžiausias naujo zenitinių raketų komplekso nuotolis sieks apie 600 kilometrų. Per praėjusius valstybinius bandymus sistema jau sugebėjo numušti taikinį 481 kilometro atstumu, o tai yra 80 kilometrų daugiau nei bet kurioje iš esamų priešlėktuvinių raketų sistemų, sakoma straipsnyje.

Straipsnio autorius patikslina, kad be palydovų ir erdvėlaivių Rusijos zenitinių raketų kompleksas gali tapti tikra "sidabrine kulka" nematomiems naikintuvams F-35.

"Dar reikia išaiškinti, kiek tokių sistemų Rusija galės pagaminti per ateinantį dešimtmetį", — apibendrina straipsnio autorius.

Tikimasi, kad darbai kuriant oro gynybos ir priešraketinę gynybos sistemą S-500 bus baigti 2021 metais.

Naujausią zenitinių raketų kompleksą S-500 kuria koncernas "Almaz-Antej", kuris specializuojasi ginklų, skirtų oro gynybai, kūrime.

Tegai:
ginklai, Rusija, JAV
Dar šia tema
Staigus smūgis nesuveiks: "Prometėjaus" sistema Baltijos šalyse "pamatys" viską
Suvereniteto apsauga: kas ketina pirkti Rusijos oro gynybos sistemą S-500
Rusijos ginklai: preliminarūs 2020 metų rezultatai