Pinigai rankose, archyvinė nuotrauka

Lietuvos pramonės įmonės aplinkos apsaugai pernai skyrė 220 mln. eurų

(atnaujinta 22:28 2020.11.11)
Didžiausią aplinkos apsaugai skirtų išlaidų dalį sudarė išlaidos vandens išteklių apsaugai, pernai jos padidėjo iki 148,2 mln. eurų 

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Lietuvos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2019 metais siekė 220,4 mln. eurų — 24,9 proc. daugiau nei 2018-aisiais, pranešė Statistikos departamentas.

Išlaidos vandens išteklių apsaugai sudarė didžiausią aplinkos apsaugai skirtų išlaidų dalį — jos pernai padidėjo 32,2 proc. iki 148,2 mln. eurų ir sudarė 67,2 proc. visų pramonės įmonių išlaidų aplinkos apsaugai. 

Oro apsaugai pramonės įmonės pernai skyrė 38,2 mln. eurų, arba 50,7 proc. daugiau nei užpernai. Šios lėšos sudarė 17,3 proc. visų išlaidų aplinkosaugai. Atliekoms tvarkyti buvo skirta 31,3 mln. eurų (12,7 proc. mažiau), arba 14,2 proc., kitai aplinkos apsaugos veiklai — 2,7 mln. eurų (17,2 proc. mažiau), arba 1,2 procento.

Įmonių investicijos į aplinkos apsaugą pernai, palyginti su 2018 metais, padidėjo 51,3 proc. iki 106,2 mln. eurų — tai sudarė 48,2 proc. visų pramonės įmonių išlaidų aplinkos apsaugai. 

Investicijos į oro apsaugą pernai padidėjo 57,9 proc. iki 35,4 mln. eurų, į vandens išteklių apsaugą — 59,9 proc. iki 69,1 mln. eurų, investicijos atliekoms rinkti ir tvarkyti — smuko 30,2 proc. iki 1 mln. eurų. 

Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo įmonių investicijos sudarė 57,3 proc. visų pramonės investicijų į aplinkos apsaugą, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo — 17,4 procentus. Iš apdirbamosios gamybos didžiausią investicijų dalį aplinkos apsaugai skyrė maisto produktų gamybos įmonės — 21,2 mln. eurų.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Aplinkos ministerija: skatinama mažinti vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimą
Ekologijos laidotuvės: aplinkos apsaugos akcija Vilniuje
Aplinkos ministerija nustatė vilkų sumedžiojimo limitą šiam sezonui
Litgrid valdymo kambarys

"Litgrid" parengė dviejų perdavimo linijų sinchronizacijos plėtros planus

(atnaujinta 14:00 2020.11.25)
Pranešime teigiama, kad oro linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai statybos projektai yra ypatingos valstybinės svarbos projekto — elektros energetikos sistemos sinchronizacijos — sudėtinės dalys

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" praneša apie pabaigtą svarbų teritorijų planavimo etapą dviejuose sinchronizacijos projektuose Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai, teigiama bendrovės pranešime.

Pažymima, kad abiem joms yra parengti inžinerinės infrastruktūros vystymo planai ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.

Pranešime teigiama, kad oro linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai statybos projektai yra ypatingos valstybinės svarbos projekto — elektros energetikos sistemos sinchronizacijos — sudėtinės dalys.

Tuo pačiu, įgyvendinant juos, siekiama strateginio Lietuvos tikslo — sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, nes iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

"Litgrid" atlikti skaičiavimai rodo, kad integravus Lietuvos elektros energetikos sistemą į kontinentinės Europos tinklus, esamas Vakarų Lietuvos tinklas  galimai taptų pernelyg apkrautas. Todėl buvo priimtas sprendimas sustiprinti šalies elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą jo veiklą, tiek rekonstruojant esamas, tiek tiesiant naujas linijas", — teigiama pranešime.

Tuo pačiu teigiama, kad beveik 140 km ilgio linija Darbėnai–Bitėnai sujungs Kretingos savivaldybėje planuojamą Darbėnų pastotę su Pagėgių savivaldybėje pernai išplėsta Bitėnų pastote.

"Sklandžiam procesų vykdymui reikalinga skaidri ir atvira komunikacija: įgyvendindami šiuos svarbius energetikos projektus, palaikome nuolatinį ryšį tiek su savivaldybėmis, tiek ir su vietos gyventojais, kurie turi sklypus apsaugos zonoje. Pastariesiems paštu išsiuntėme registruotus laiškus, kuriuose pristatome situaciją ir reikalingiausią informaciją", — teigia "Litgrid" Strateginės infrastruktūros departamento direktorė Gerda Krasauskė.

Pabrėžiama, kad "Litgrid" darbinius procesus linijose Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai planuoja penkiems metams į priekį. Iki 2021 metų trečiojo ketvirčio pabaigos planuojama patvirtinti inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir gauti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

Tegai:
sinchronizacija, Litgrid
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD iš "Novatek"
Uosto laivybos kanalo gilinimui ES skyrė 17,3 mln. eurų
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Uosto laivybos kanalo gilinimui ES skyrė 17,3 mln. eurų

Ateinančiais metais į Klaipėdos uosto plėtrą planuojama investuoti 483 mln. eurų, iš jų dalis bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl ES finansavimo skyrimo laivybos kanalo gilinimui iki 15 metrų. Projektui ES skyrė 17,3 mln. eurų, praneša spaudos tarnyba.

Nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos padidinus laivybos kanalo gylį bei leistiną laivų grimzlę iki 13,8 m, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, tai sumažins laivybos intensyvumą – trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša, bus užtikrinamas dar didesnis laivybos saugumas.

Kaip pažymėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, pasaulinės tendencijos logistikoje lemia tai, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti didesniais laivais.

"Tokių laivų vis daugiau sulaukiama ir Klaipėdos uoste. Išanalizavus pastarųjų metų statistiką, į Klaipėdą atplaukiančių laivų talpa per paskutinius 6 metus padidėjo 26,6 proc. Norėdami sėkmingai prisitaikyti prie globalių rinkos pokyčių, privalome žiūrėti toliaregiškai ir sistemingai investuoti į infrastruktūros gerinimą", – teigė Latakas.

Gilinimo darbai turėtų startuoti kitų metų pradžioje. Uostas iki 15 metrų gylio turėtų būti pagilintas iki 2022 metų pavasario. 

2021–2024 metais į Klaipėdos uosto plėtrą planuojama investuoti 483 mln. eurų, iš jų dalis bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų. Daugiausiai lėšų ketina skirti uosto krantinių statybos ir rekonstrukcijos projektams bei akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Eskadrinis minininkas USS John S. McCain

Britų laikraštis pranešė apie "trečiojo pasaulinio karo grėsmę" dėl JAV eskadrinio mininko

(atnaujinta 15:17 2020.11.25)
Straipsnio autorius pažymėjo, kad pastarosiomis dienomis įvyko du ryškūs incidentai, susiję su JAV kariniu jūrų laivynu

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Amerikos karo laivų veiksmai prie Rusijos krantų gresia pavojingomis pasekmėmis net pasauliniu karu, rašo Daily Express žurnalistas Paulas Withersas.

Straipsnio autorius pažymėjo, kad pastarosiomis dienomis įvyko du ryškūs incidentai, susiję su JAV kariniu jūrų laivynu. Pavyzdžiui, lapkričio 23 dieną eskadrinis minininkas "Donaldas Cook" įplaukė į Juodąją jūrą, kad "užtikrintų saugumą jūroje" vykdydamas NATO operaciją "Atlantic Resolve". Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pareiškė, kad laivų buvimas Juodojoje jūroje iš už regiono ribų nenaudingas stabilumui.

Kitas įvykis, į kurį autorius atkreipė dėmesį, yra amerikiečių eskadrinio minininko "John McCain" patekimas į Petro Didžiojo įlankos vandenis.

"Trečiojo pasaulinio karo grėsmė vėl padidėjo po to, kai Rusijos karo laivas perėmė amerikiečių eskadrinį minininką, kuris, kaip tikina Maskva, pažeidė Rusijos sieną Petro Didžiojo įlankoje",  — sakoma straipsnyje.

Anksčiau JAV laivas įplaukė du kilometrus į Rusijos teritorinius vandenis ir buvo priverstas juos palikti tik gavęs įspėjimą apie galimą taranavimą iš priešpovandeninio laivo "Admiral Vinogradov".

Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narė Jeena Panina JAV veiksmus vertino kaip bandymą eskaluoti Rusijos ir Amerikos santykius, panašią nuomonę išsakė ir buvęs Ramiojo vandenyno laivyno vadas admirolas Viktoras Fiodorovas. O buvęs Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Vladimiras Komojedovas NSN radijo stoties eteryje pavadino Amerikos karinę operaciją įžūlumu ir paragino Rusijos vadovybę gerai apgalvoti šalies sienų apsaugą.

Tegai:
laivai, JAV
Dar šia tema
"National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus
Amerikos karinis laivas pažeidė Rusijos sieną
"Forbes": JAV Kryme surengė "raketinę staigmeną" Rusijai