Vilnius

Ekonomistas sukritikavo Lietuvos valdžią 2021 metų biudžeto deficitą

(atnaujinta 08:53 2020.11.12)
Pasak eksperto, jei šiemet visi žiūri į COVID-19 atvejų skaičių, tai kitais metais visi nerimaus dėl valstybės biudžeto

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad Lietuva neturėtų priimti kitų metų biudžeto su deficitu, nes būtent į šį rodiklį dažniausiai bus atkreiptas dėmesys.

"Biudžeto deficitas nėra ta kategorija, kurioje reikėtų pirmauti 2021 metais, nes jei 2020 metais visų (baimės) akys yra nukreiptos į COVID-19 atvejų skaičių, tai 2021 metais visų (baimės) akys bus nukreiptos į valstybių biudžetų deficitų skaičius. Tad labai svarbu neišsiskirti iš bendro konteksto, o Lietuvai kontekstas yra Baltijos ir Skandinavijos šalys bei Lenkija ir Vokietija", — parašė jis savo Facebook paskyroje.

Mauricas mano, kad Lietuva jau išsiskiria "negerąja prasme", nes Europos Komisija prognozuoja, kad 2021 metais Lietuvos biudžeto deficitas sieks šešis procentus ir bus didžiausias regione. Kartu jis primena, kad respublika bus mažiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusi šalis visoje ES, dėl ko ji gali sulaukti "nepatogių klausimų iš tarptautinių kredito reitingų agentūrų bei investuotojų apie savo fiskalinį tvarumą".

"Taip pat įdomu tai, kad Europos Komisija Lietuvai prognozuoja "diržų veržimąsi" 2022 metais, nes biudžeto išlaidos, prognozuojama, trauksis 4,7%. Nei vienai kitai mūsų kaimyninio regiono valstybei "diržų veržimasis" nėra prognozuojamas pvz. Vokietijos biudžeto išlaidos 2022 metais, prognozuojama, augs 1,2%, Lenkijos — 2,7%, Estijos — 4,0%, Latvijos — 4,6%, Švedijos — 1.3%, Suomijos — 0,7%, Danijos — 2,3%", — parašė ekonomistas.

Iš to darydamas išvadą, Mauricas mano, kad Lietuvai būtų tikslinga jau planuojant 2021 metų biudžetą "kiek pristabdyti arklius".

Lietuvos kitų metų biudžeto projektas svarstomas Seime. Pats biudžetas pagrįstas ekonomikos scenarijumi, paskelbtu rugsėjo viduryje. Jame numatyta, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sieks 7,9 proc.

Prognozuojama, kad deficitas sudarys penkis procentus BVP.

Tegai:
ekonomika, biudžetas, Lietuva
Dar šia tema
Mokslininkas įsitikinęs, kad Lietuvoje neliko žmonių, kurie galėtų emigruoti
LB ekonomistas papasakojo, kaip antroji COVID-19 banga gali paveikti ekonomiką
Mačiulis prognuozoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika išliks viena mažiausiai paveiktų
STRATA: pusė Lietuvos ekonomikos dalyvių iki 2050 metų bus 50-ies ir vyresni
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga

16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kovinis kelias

(atnaujinta 10:16 2021.05.09)
Praėjus pusmečiui nuo Didžiojo Tėvynės karo pradžios, 1941 metų gruodį iš 29-ojo teritorinio lietuviškojo šaulių korpuso karių ir karininkų buvo suformuota 16-oji lietuviškoji šaulių divizija.
16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kovinis kelias
© Sputnik
Tegai:
16-oji Lietuviškoji šaulių divizija