Vilnius

Ekonomistas sukritikavo Lietuvos valdžią 2021 metų biudžeto deficitą

(atnaujinta 08:53 2020.11.12)
Pasak eksperto, jei šiemet visi žiūri į COVID-19 atvejų skaičių, tai kitais metais visi nerimaus dėl valstybės biudžeto

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad Lietuva neturėtų priimti kitų metų biudžeto su deficitu, nes būtent į šį rodiklį dažniausiai bus atkreiptas dėmesys.

"Biudžeto deficitas nėra ta kategorija, kurioje reikėtų pirmauti 2021 metais, nes jei 2020 metais visų (baimės) akys yra nukreiptos į COVID-19 atvejų skaičių, tai 2021 metais visų (baimės) akys bus nukreiptos į valstybių biudžetų deficitų skaičius. Tad labai svarbu neišsiskirti iš bendro konteksto, o Lietuvai kontekstas yra Baltijos ir Skandinavijos šalys bei Lenkija ir Vokietija", — parašė jis savo Facebook paskyroje.

Mauricas mano, kad Lietuva jau išsiskiria "negerąja prasme", nes Europos Komisija prognozuoja, kad 2021 metais Lietuvos biudžeto deficitas sieks šešis procentus ir bus didžiausias regione. Kartu jis primena, kad respublika bus mažiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusi šalis visoje ES, dėl ko ji gali sulaukti "nepatogių klausimų iš tarptautinių kredito reitingų agentūrų bei investuotojų apie savo fiskalinį tvarumą".

"Taip pat įdomu tai, kad Europos Komisija Lietuvai prognozuoja "diržų veržimąsi" 2022 metais, nes biudžeto išlaidos, prognozuojama, trauksis 4,7%. Nei vienai kitai mūsų kaimyninio regiono valstybei "diržų veržimasis" nėra prognozuojamas pvz. Vokietijos biudžeto išlaidos 2022 metais, prognozuojama, augs 1,2%, Lenkijos — 2,7%, Estijos — 4,0%, Latvijos — 4,6%, Švedijos — 1.3%, Suomijos — 0,7%, Danijos — 2,3%", — parašė ekonomistas.

Iš to darydamas išvadą, Mauricas mano, kad Lietuvai būtų tikslinga jau planuojant 2021 metų biudžetą "kiek pristabdyti arklius".

Lietuvos kitų metų biudžeto projektas svarstomas Seime. Pats biudžetas pagrįstas ekonomikos scenarijumi, paskelbtu rugsėjo viduryje. Jame numatyta, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sieks 7,9 proc.

Prognozuojama, kad deficitas sudarys penkis procentus BVP.

Tegai:
ekonomika, biudžetas, Lietuva
Dar šia tema
Mokslininkas įsitikinęs, kad Lietuvoje neliko žmonių, kurie galėtų emigruoti
LB ekonomistas papasakojo, kaip antroji COVID-19 banga gali paveikti ekonomiką
Mačiulis prognuozoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika išliks viena mažiausiai paveiktų
STRATA: pusė Lietuvos ekonomikos dalyvių iki 2050 metų bus 50-ies ir vyresni
Vilnius

EBPO įvertino ekonominę situaciją Lietuvoje

(atnaujinta 20:19 2020.11.23)
Tai pirmoji ataskaita apie padėtį respublikoje po to, kai Lietuva tapo pilnateise organizacijos nare

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka dalyvavo dalyvavo nuotoliniu būdu vykusiame EBPO atliktos Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatyme. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaita parengta šaliai būnant pilnateise EBPO nare.

EBPO ataskaitoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei palanki verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu į respubliką daugiau žmonių atvyksta nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesis į Vilniaus pasisiekimus kovojant su COVID-19, kuris buvo vienas lengviausių Europoje dėl gerai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos, efektyvių krizių valdymo priemonių ir gana trumpo karantino. Tačiau susirgimų padidėjimas kelia nerimą ir kelia didelę riziką sveikatai ir ekonomikai.

"Vis dėlto gerovė yra netolygiai paskirstyta tarp žmonių ir vietovių. Papildomos reformos galėtų padėti pagerinti ligšiolinius pasiekimus. Tinkamos paramos teikimas tiems, kuriems labiausiai reikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aukštos kokybės socialinės paslaugos, kartu gerinant integraciją į darbo rinką, padėtų sumažinti skurdą. Stipresnės vietinės ir regioninės institucijos, geresnis švietimas ir įgūdžiai, ypač kaimo teritorijose, ir lankstesnė būsto rinka galėtų padėti subalansuoti regioninį vystymąsi", — sakoma ataskaitoje.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Tuo metu, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Be to, ataskaitoje sakoma, kad paramos namų ūkiams ir verslui apimtis Lietuvoje siekė apie dešimt procentų BVP. Kad užtikrintų tvarų atsigavimą po pandemijos, ekspertai pataria keturis procentus BVP investuoti į švietimą, inovacijas, skaitmeninę transformaciją ir į kovos su klimato kaita priemones.

Šiais metais respublikos eksportas ir importas sumažės atitinkamai 4,7 ir 6,9 proc., o 2021 m. augs 3,7 ir 5,5 proc., rodo EBPO ataskaita.

Organizacijos duomenimis, vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje bus 1,2 proc., o kitais metais ji augs iki 1,5 proc. Nedarbo lygis bus atitinkamai 8,8 ir 8,1 procento.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė EBPO pranešimą su organizacijos generaliniu sekretoriumi Jose Gurria. Jo nuomone, tyrimas buvo pateiktas labai tinkamu metu, kai respublika išgyvena valdžių pasikeitimo procesą kovoja su pandemijos plitimu, ir tyrimo įžvalgos gali puikiai pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą.

Be to, Lietuvos vadovas pareiškė, jog nori matyti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą, kurioje būtų efektyviai kovojama su socialine atskirtimi, pajamų nelygybe, ydinga mokesčių sistema ir švietimo sistemos sunkumais.

"EBPO tyrimas patvirtina, kad Lietuvai būtina ekonominė ir socialinė pertvarka, pokyčius pradedant nuo švietimo sistemos. Dėmesys švietimui yra mano gerovės valstybės ašis, o jos įgyvendinimą pradėjau pasiūlęs Lygaus starto įstatymų paketą, užtikrinantį lygias galimybes ankstyvajame vaikų ugdyme", — pasakė Nausėda.

Tuo tarpu prezidentas pareiškė, kad visiškai sutinka su EBPO išvadomis, kad patikimų plėtros bankų ar strateginių fondų kūrimas yra naudingas ekonomikai.

Lietuva tapo oficialia EBPO nare 2018 metų vasarą. Vilniaus prisijungimo prie EBPO procesas truko trejus metus. Iš Baltijos šalių Lietuva prie organizacijos prisijungė paskutinė: Latvija tapo organizacijos nare 2016 m., Estija — 2010 m.

Tegai:
ekonomika, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuva
Dar šia tema
Spalį Lietuvoje elektra pigo penkiais procentais
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Vilnius, archyvinė nuotrauka

COVID-19 skaudžiai smogė apgyvendinimo sektoriui: trečdaliu mažiau turistų nei pernai

(atnaujinta 16:00 2020.11.23)
Daugiausia turistų Lietuvos viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš kaimyninių šalių  – Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos

VILNIUS, lapkričio 23 – Sputnik. Apgyvendinimo įstaigose 2020 metų trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 1 mln. turistų, arba 29,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, praneša Statistikos departamentas.

Pranešama, kad turistų iš užsienio apgyvendinta 193,3 tūkst., arba 72,7 proc. mažiau, šalies gyventojų – 817,0 tūkst., arba 11,9 proc. daugiau.

Šių metų liepą apgyvendinta 20,5 proc. turistų mažiau, rugpjūtį – 20,3 proc. mažiau, o rugsėjį – 28,8 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. atitinkamais mėnesiais.

Nakvynių skaičius 2020 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 mln. 443,6 tūkst., arba 27 proc. mažiau nei prieš metus. Vienas svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,4 nakvynės.

Daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos), kurių apgyvendinta 69 tūkst., arba 48,1 proc. visų apgyvendintų užsieniečių. 

Turistų skaičius iš ES šalių (neįskaitant Jungtynės karalystės), palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 66,6 proc. ir sudarė 109,2 tūkst.

Anksčiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė apie kelionių organizatorių pajamų kritimą. 2020 metų rugsėjo 30 dienos duomenimis, bendros 12 mėnesių kelionių organizatorių pajamos krito net 58 proc. iki 153 mln. eurų nuo prieš tai buvusių 361 mln. eurų. Reikšmingas smukimas lėmė ir bendrą 9,5 mln. eurų nuostolį per 12 mėnesių laikotarpį.

Tegai:
turizmas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Seimo darbe bus daroma pertrauka dėl COVID-19
Vilniuje stabilizavosi ligonių, sergančių COVID-19 skaičius, testuojant eilių nėra
"Sputnik Lietuva" paklausė vilniečių, ar nauja valdžia susidoros su COVID-19
PSO įvertino britų mokslininkų išvadas apie imuniteto nuo COVID-19 trukmę
Lapkričio 24-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 24 dienos šventės

(atnaujinta 15:55 2020.11.23)
Nuo lapkričio 24 dienos iki metų galo lieka 37 dienos, dienos ilgis — 08 val. 00 min., šią dieną savo vardadienį švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas

Lapkričio 24 yra 328-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 329-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 37 dienos.

2020 metų lapkričio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 16:05, dienos ilgis — 08 val. 00 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas.

Katalikai šią dieną mini kankinius — Šv. kunigą Andriejų Zung–Laką ir jo draugus.

1988 metais šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuoti vietnamiečių kankiniai, primenantys XVIII–XIX a. Tolimuosiuose Rytuose vykusią evangelizaciją.

Šią dieną minima 117 kankinių: 8 vyskupai, 50 kunigų ir 59 pasauliečiai. Bendru šventimu pagerbiami kankiniai iš Azijos regionų — Tunkvino, Anamitos ir Koncichino. Jie visi labiau norėjo iškentėti tremtį, kalėjimus, kankinimus, pagaliau net mirtį, negu mindžioti kryžių ir atsisakyti krikščioniškojo tikėjimo.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1714 metais Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas. Mirė 1758 metais.

1906 metais gimė prozininkas ir vertėjas Kazys Jankauskas. Mirė 1996 metais.

1907 metais gimė rašytojas Justinas Pilyponis. Mirė 1947 metais.

1910 metais gimė rašytojas ir vertėjas Viktoras Katilius. Mirė 1993 metais.

1937 metais gimė literatūros tyrinėtojas, teatrologas Algis Samulionis. Mirė 1994 metais.

1941 metais gimė mokslo populiarintojas, diplomatas Romualdas Kalonaitis.

1952 metais gimė Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Albertas Malinauskas.

1956 metais gimė chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Ričardas Janilionis.

1989 metais buvo priimtas LSSR Tautinių mažumų įstatymas.

1996 metais mirė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Kybartas. Gimė 1929 metais.

1997 metais į apyvartą buvo išleisti naujieji 200 litų nominalo banknotai.

2010 metais nacionaliniame muziejuje Vilniuje iškilmingai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija kultūros veikėjai Marijai Remienei ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1642 metais danų jūrininkas Abelis Tasmanas atrado Tasmaniją.

1759 metais prasidėjo pragaištingas Vezuvijaus išsiveržimas.

1842 metais pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas.

1859 metais buvo išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Čarlzo Darvino veikalas "Rūšių atsiradimas".

1874 metais Amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą.

1963 metais buvo nušautas Amerikos prezidento Džono F.Kenedžio nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas.

1987 metais JAV ir TSRS susitarė atsikratyti trumpų ir vidutinių nuotolių branduolinių raketų.

1991 metais nuo AIDS mirė britų legendinės grupės "Queen" 45 metų vokalistas Fredis Merkuris. Gimė 1946 metais.

1992 metais Kinijoje, Kinijos pietų oro linijų lėktyvui nukritus, žuvo 141 žmogus.

2007 metais Kevinas Rudas tapo 26-uoju Australijos ministru pirmininku.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai