Vilnius

Ekspertas: Rusija, priešingai nei Lietuva, nieko nepraranda uždariusi prekybos atstovybes

(atnaujinta 16:00 2020.11.12)
Kalbant apie informacinį ir kitą aprūpinimą, tokias funkcijas gali atlikti ambasada, mano ekspertas Michailas Beliajevas

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Rusijos ir Lietuvos prekybos ir ekonominių santykių perspektyvos yra nereikšmingos, todėl nėra prasmės turėti atskirą prekybos atstovybę, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomikos mokslų kandidatas, Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertas Michailas Beliajevas.

Anksčiau pranešta, jog Rusijos vyriausybė nusprendė likviduoti valstybės prekybos atstovybes dviejose šalyse — Lietuvoje ir Ukrainoje. Atitinkamą dokumentą pasirašė Rusijos Federacijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad Rusijos prekybos atstovybė Lietuvoje nėra reikalinga, juolab, kad ši šalis aktyviai dalyvauja vykdant antirusiškas sankcijas.

Ekspertas Michailas Beliajevas pažymėjo, jog jei Rusijos ir Lietuvos prekybos ir ekonominių santykiai neturi perspektyvų plėstis, tada akivaizdu, kad vis tiek bus palaikomi tam tikri santykiai, tačiau tam nereikia prekybos atstovybės aparato.

"Nėra prasmės laikyti ten papildomą vienetą, papildomą organą, kuris turi specializuotai užsiimti šiais klausimais. Kalbant apie informacinį ir kitokį aprūpinimą, tai turime būti ramūs, nes kiekvienoje ambasadoje jie yra, yra ekonominiai skyriai, patarėjai ekonomikos klausimais, kurie rengia medžiagas apie šių šalių ekonominę situaciją ir, jei įmanoma, kvalifikuotas aparatas", — pasakė jis.

Beliajevas pažymėjo, kad jei bus pokyčių, bus svarstomas prekybos atstovybės veiklos Lietuvoje atnaujinimo klausimas. Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva nieko nepraranda dėl šio sprendimo, priešingai nei Vilnius.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos lyderei Daliai Grybauskaitei, žinomai dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios krypties ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Tegai:
Lietuva, Ukraina, Rusija, Rusijos prekybos atstovybė
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos elgesys galėjo turėti įtakos Rusijos prekybos atstovybės situacijai
Grikių košė

Ekonomistas įvardijo labiausiai pabrangusias kruopas Lietuvoje 

(atnaujinta 14:13 2020.11.28)
Specialistai prisiminė, kokia situacija buvo su kruopomis vietinėse parduotuvėse pandemijos pradžioje parduotuvėse

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Grikiai per metus tapo brangiausia žemės ūkio kultūra Lietuvoje, Facebook rašė "SEB banko" ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jis pateikė grafiką, kuriame nurodytos produkcijos kainos spalio mėnesį palyginti su kitais metais. Taigi šiemet grikių kaina buvo 497 eurai už toną, pernai — 311 eurų už toną, o 2018-aisiais — apskritai 167 eurai už toną. 2016 metų spalio mėn. kaina siekė 345 eurus už toną.

"Per pirmą COVID-19 bangą grikių kruopas iš parduotuvių lentynų šlavė ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse taip duodami darbo grikių perdirbėjams, kuriems kovas-gegužė turėjo būti rekordinis metas. Tačiau toks grikių užsipirkimas sumažino grikių atsargas ir panašu, kad nors jau naujas derlius nuimtas ir Lietuvoje, ir Rusijoje, ir jo lyg ir negalima vadinti prastu, paklausa yra išlikusi didelė, o tokių grikių supirkimo kainų seniai nėra buvę (tuo džiaugiasi dzūkai grikių augintojai)," — rašo ekonomistas.

Lietuvoje vasario pabaigoje ir ankstyvą  pavasariu, gavus pirmuosius pranešimus apie koronaviruso plitimą, išaugo maisto produktų ir būtiniausių prekių pardavimai. Kai tokiose parduotuvėse kruopų lentynos buvo tuščios. Pažymėta, kad pirkėjai taip pat pirko miltus, makaronus, mėsą, žuvies konservus, sviestą ir cukrų.

Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
© Sputnik
Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
Tegai:
grikiai, pandemija, Lietuva
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Keisis mokesčiai paveldimą ar dovanojamą turtą

(atnaujinta 12:45 2020.11.28)
Registrų centrui nuo spalio pradėjus taikyti naujus įkainius, išaugo mokesčiai, ypač paveldint mažos vertės turtą

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Šią savaitę Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai mažinti padidėjusius mokesčius, praneša spaudos tarnyba.

Nuo spalio 1 dienos Registrų centro pradėti taikyti įkainiai itin padidėja tais atvejais, kai registruojama nuosavybės teisė į nedidelės vertės nekilnojamuosius daiktus. Pavyzdžiui, iki spalio 1 dienos nuosavybės teisės įregistravimas į paveldėtus 15 nedidelės (5300 eurų) vertės objektus kainavo 46 eurus, o nuo spalio 1 dienos – 258 eurus.

"Kadangi žmogui mokestis itin išauga tuomet, kai registruojama nuosavybės teisė į mažavertį turtą, pavyzdžiui, seną namą, ūkinius, kitus pastatus, turime pakoreguoti tokį ydingą  reglamentavimą, – teigia laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius. – Bus nustatytos žemesnės atliekamų veiksmų "lubos", kurios lemia mažesnius atlygio dydžius”.

Dabar už nuosavybės teisės į keletą paveldėtų nekilnojamųjų daiktų registravimą, numatytas  mažesnis mokestis – reikėtų mokėti tik vieno jų registravimo atlygį.

Paveldėjęs namą ir ūkinius pastatus žmogus privalo užregistruoti nuosavybės teisę į šį turtą Registrų centre. Nepriklausomai nuo nekilnojamųjų daiktų skaičiaus, vienodai kainuotų įteisinti visus paveldimus pastatus,– 32,63 euro. Pavyzdžiui, paveldėjus gyvenamąjį namą su 4 papildomais pastatais,  ši suma mažėtų beveik 4 kartus:  nuo 119 eurų dabartinės sumos – iki 32,63 euro. Jeigu tai būtų 10 nekilnojamųjų daiktų, 224,78 euro registravimo mokestis mažėtų apie 7 kartus.

Nuosavybės teisės liudijimo įteisinimas taip pat kainuotų fiksuotą sumą – 19,22 euro. Šiuo metu 5 pastatų liudijimo įteisinimas žmogui kainuoja tris kartus daugiau – 63,34 euro, o 10 nekilnojamųjų daiktų –  beveik 6 kartus –  118,49 euro.

Mažės ir išlaidos registruojantiems bendrosios nuosavybės teisę į paveldėtus ar dovanojimo sutartimi perleistus nekilnojamuosius daiktus. Numatyta, kad bendra suma po lygiai bus paskirstyta kiekvienam bendraturčiui. Pavyzdžiui, jei 3 bendraturčiai norėtų įteisinti 3 paveldėtus pastatus, kiekvienas turėtų mokėti tris kartus mažiau – vietoje dabar mokamų 76,14 euro, įkainis mažėtų iki 25,38 euro.

Šioje situacijoje tiek pat kartų mažėtų ir paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo paslauga. Kiekvienas iš 3 paveldėjimo teisę turinčių asmenų vietoje dabar nustatytų 228, 42 euro mokėtų 76,14 euro.

Numatyti pakeitimai padės geriau išspręsti tokias  situacijas, kai paveldimas ar dovanojamas turtas lieka tos pačios šeimos nariams, tačiau jo registravimo sumos išauga keletą kartų.

Tegai:
Registrų centras, mokestis, mokesčiai
Dar šia tema
Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui VMI suteiks mokestines paskolas
Pusė finansų rinkos dalyvių laikėsi reikalavimų dėl pranešimo apie komisinius mokesčius
Kelias

Lietuvos keliuose bus įdiegta vientisa IT ir infrastruktūros sistema

(atnaujinta 16:07 2020.11.28)
Susisiekimo ministerijos teigimu, eismo informacinės sistemos modernizacija leis užtikrinti saugias, patogias ir informatyvias eismo sąlygas šalies valstybinės reikšmės keliuose

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose, priklausančiuose transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, siekiama plėsti intelektines transporto sistemas, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, įgyvendinant projektą bus sukurta vientisa IT ir infrastruktūros sistema, o eismo informacijos paslaugos taps efektyvesnės. Projekto sprendimai padidins susisiekimo galimybes bei kokybę, pravažumą. Taip pat bus didinamas eismo dalyvių saugumas.

Laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslavas Narkevič pažymėjo, jog numatoma modernizuoti šiuo metu susidėvėjusias ir pasenusias kelių oro sąlygų stoteles.

"Modernesnė įranga leis tiksliai įvertinti klimatines oras sąlygas bei laiku į jas reaguoti. Taip pat bus įdiegta moderni Eismo informacinė sistema, išskaidyta ir prie didelių duomenų srautų bei skirtingų duomenų šaltinių tipų pritaikyta sistemos architektūra, kuri užtikrins patogią, intuityvią vartotojo aplinką, tinkamą greitaveiką bei duomenų mainų procesų su kitomis sistemomis ar duomenų šaltiniais valdymą", — pasakė Narkevič.

Be to, ketinama diegti greičio matavimo sistemas. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos parengtas momentinio ir vidutinio greičio kontrolės įrenginių vietų parinkimo metodikas ir pagal jas sudarytas prioritetines eiles yra nustatytos greičio kontrolės įrenginių įrengimo vietos, kuriose siekiant pagerinti eismo sąlygas būtina diegti greičio kontrolės įrenginius.

Projekto metu, atrinktuose valstybinės reikšmės tinklo kelių ruožuose bus įrengtos momentinio ir sektorinio greičio kontrolės priemonės, kurios ne tik užtikrins leistino greičio kontrolę, bet ir tikrins ar eisme dalyvauja techninę apžiūrą bei civilinės atsakomybės draudimą turinčios transporto priemonės.

Narkevič įsakymu šiam projektui skirta ES fondo lėšų. Bendra projekto vertė siekia 4,7 mln. eurų,  3,8 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšos.

Projektą planuojama užbaigti iki 2022 metų birželį.

Tegai:
Susisiekimo ministerija, Lietuva