Maisto produktai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kurie produktai Lietuvoje per metus atpigo labiausiai

(atnaujinta 09:17 2020.11.13)
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 0,3 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas bei maisto produktų kainų sumažėjimas

VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Per metus gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 9,2 proc., praneša Statistikos departamentas. 

2020 m. spalį, palyginti su 2019 m. spaliu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 9,2 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų — 1,7 proc.

Tuo tarpu Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 6,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų — 1,7 proc.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 10,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų — 1,7 proc.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2020 m. spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 0,3 proc., toks pat kainų pokytis ir neįskaitant rafinuotų naftos produktų. Bendram kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas bei maisto produktų kainų sumažėjimas.

Degalinė
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį beveik nepasikeitė, neįskaitant rafinuotų naftos produktų — padidėjo 0,1 proc. Labiausiai — 2,5 proc. — pabrango kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai. Daugiausia — 5,2 proc. — atpigo žalios naftos gavyba. Maisto produktai atpigo 0,9 proc. Ypač atpigo žuvys ir žuvų produktai — 6,9 proc., užgardai ir pagardai — 4,8, krakmolas ir krakmolo produktai — 4,3 proc., bet pabrango perdirbta ir konservuota mėsa — 4,7 proc., perdirbti ir konservuoti vaisiai ir daržovės — 3,1, vaisių, uogų ir daržovių sultys — 2,9 proc.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų — 0,4 proc. Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,9 proc., ne euro zonos rinkoje — 0,3 proc.

Anksčiau statistikos agentūra "Eurostatas" pranešė, kad Lietuva atsidūrė tarp ES lyderių dėl pramonės gaminių kainų kritimo per metus. Šių metų rugsėjį euro zonos ir ES pramonės gamintojų kainos, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, padidėjo 0,3 proc.

Metiniu pagrindu pramonės gamintojų kainos euro zonoje sumažėjo 2,4 proc., o Europos Sąjungoje — 2,2 proc. Metine prasme, pramonės gamintojų kainos labiausiai sumažėjo Kipre (-7,7), Lietuvoje (-7,3) ir Graikijoje (-5,6).

 

 

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos gamintojai galės eksportuoti pieno produktus į Kolumbiją
Įvardyti produktai, uždrausti vartoti sergant koronavirusu
Murmansko komercinis jūrų uostas, archyvinė nuotrauka

Atimti dalį tranzito Baltijos šalių: Murmansko uoste bus pastatytas naujas terminalas

(atnaujinta 09:06 2020.12.03)
Tikimasi, kad įrenginys bus pradėtas eksploatuoti 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybė didinti apimtis iki šešių milijonų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Įmonė "Jūrų terminalas TULOMA" Murmansko jūrų uoste planuoja pastatyti modernų birių krovinių terminalą.

Įgyvendinus terminalo statybos ir priežiūros projektą, įmonė tapo ketvirtuoju prioritetinės plėtros srities (TOP) "Arkties sostinė" rezidentu.

Investicijų apimtis sieks daugiau nei 12,5 mlrd. rublių (apie 137 mln. eurų).

Murmansko srities gubernatoriaus pavaduotoja Olga Kuznecova, komentuodama projektą, atkreipė dėmesį į jo perspektyvą ir svarbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad mineralinių trąšų gamyba Rusijoje nuolat auga.

"Reikėtų pažymėti, kad šių produktų gamintojai įgyvendina prezidento iškeltą užduotį perorientuoti savo produktų perkrovimą iš užsienio terminalų, visų pirma esančių Baltijos šalyse, į jūrų terminalus Rusijos uostuose", — pridūrė ji.

Tikimasi, kad terminalo eksploatacija prasidės 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybe padidinti iki šešių milijonų tonų. Dėl to bus sukurta 249 naujos darbo vietos.

Šiandien TOP "Arkties sostinė" rezidentai tai taip pat NOVATEK-Murmanskas, terminalas "Udarnik" ir "Renesans Arktik". Bendra investicijų apimtis viršija 95 milijardus rublių (1,04 mlrd. eurų).

2020 metų gegužę miesto apygardos "Murmansko miestas" ir Murmansko srities savivaldybių darinio "Kolskio rajonas" teritorijose buvo sukurta pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija "Arkties sostinė". Tai yra pirmoji Tolimuosiuose Rytuose pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija Arkties regione su pirmenybėmis.

Lapkritį Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos vadovo pavaduotojas Jurijus Cvetkovas sakė, kad departamentas gali pasiūlyti Baltarusijos siuntėjams viename iš Rusijos uostų pastatyti nuosavą trąšų perkrovimo terminalą. Pasak jo, Baltarusijos naftos produktų perkrovimo Rusijos uostuose klausimas kol kas išlieka atviras.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad Minskas yra pasirengęs svarstyti jūrų terminalo statybą Leningrado srityje už sutaupytas BelAE paskolos lėšas.

Baltarusijos prekių nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos oficialiais šalies CRK duomenimis, Lukašenka laimėjo.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, lietuviška ekonomika smarkiai nukentės.

Krovinių iš Baltijos uostų perorientavimas į Rusiją

Pastaruoju metu Rusija didina uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos pusė, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalyje valdžia mano, kad Rusijos Federacija turi nuostatą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, uostas, tranzitas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Litgrid

Arčiau pasitraukimo BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija

(atnaujinta 16:37 2020.12.02)
Pranešama, kad rekonstrukcijos metu 330 kV elektros perdavimo oro linija Lietuvos elektrinė–Vilnius pertvarkyta iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Lietuvos operatorius "Litgrid" įgyvendino trečią iš 14 projektų, skirtų Lietuvos išėjimui iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir sinchronizavimui su Europos elektros tinklais. Apie tai pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Baigta rekonstruoti 330 kilovoltų elektros perdavimo linija "Lietuvos Elektrinė–Vilnius". Bendrovė tikisi, kad tai žymiai sustiprins Vilniaus regiono elektros tinklą, taip pat užtikrins patikimą elektros tiekimą gyventojams ir verslui.

"Baigtas trečiasis sinchronizacijos projektas yra dar vienas įrodymas kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas virsta realybe. <...> Baltijos šalys jau yra sutarusios dėl visos sinchronizacijai reikalingos infrastruktūros ir tam jau yra gavusios daugiau nei milijardo eurų ES paramą, todėl dabar svarbiausia užduotis yra laiku ir greitai atlikti infrastruktūros statybos ir sistemos pertvarkymo darbus", — teigia laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Taip pat, generalinis "Litgrid" direktorius Vidmantas Grušas teigia, kad linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija leis užtikrinti pakankamą elektros kiekį besiplečiančios šalies sostinės poreikiams.

"Tuo pačiu tai vienas iš sinchronizacijos projektų, skirtų sustiprinti Lietuvos elektros perdavimo infrastruktūrą, ruošiantis atsijungimui nuo IPS/UPS sistemos ir prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų", — sako jis.

Teigiama, kad linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima jūrinės jungties su Lenkija "Harmony Link" statybą, esamos jungties "LitPol Link" išplėtimą, taikant darbui sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos.

Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos".

Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, sinchronizacija, Litgrid
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
"Litgrid" parengė dviejų perdavimo linijų sinchronizacijos plėtros planus
Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos iš BelAE boikoto