Pervežimai

Nepaisant pandemijos, Lietuvoje šiemet augo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas

(atnaujinta 19:53 2020.11.14)
Statistikos departamento duomenimis, nors per pirmus tris šių metų ketvirčius bendras šalies eksportas sumažėjo šešiais procentais, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo devyniais procentais

VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Nepaisant pandemijos keliamų iššūkių, žemės ūkis ir maisto pramonė per pirmuosius tris šių metų ketvirčius išliko šalies ekonomiką stabilizuojančiais veiksniais, praneša Žemės ūkio ministerija su nuoroda į išankstinius Statistikos departamento duomenis.

"Nepaisant to, kad šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais bendras šalies eksportas sumažėjo 6,2 proc., žemės ūkio ir maisto produktų eksportas (palyginti su  2019 m. sausio – rugsėjo mėn.) padidėjo 9,1 proc. Iš Lietuvos pirmus tris šių metų ketvirčius eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 4301 mln. eurų, importuota — už 3047 mln. eurų", — sakoma pranešime. 

Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius pažymėjo, jog teigiamas prekybos balansas, sausio – rugsėjo mėn. sudarė 1254 mln. eurų ir, palyginti su 2019 m. sausio – rugpjūčio mėn., padidėjo net 40,1 proc.

"Pastebimai augo ir lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas — jis padidėjo 9,8 proc., nors bendras lietuviškos kilmės eksportas sumažėjo 9,7 proc. Džiugu, kad lietuviška mūsų ūkininkų produkcija užima vis stabilesnę padėtį ir pasaulyje įsitvirtina vis labiau", — pastebi Pranckevičius.

2020 m. sausio – rugsėjo mėn. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 20,9 proc. viso šalies prekių eksporto, o palyginti su 2019 m. sausio – rugsėjo mėn. jo dalis padidėjo 2,9 procentinio punkto. Importas sudarė 14,6 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 1,8 procentinio punkto.

Ženkliai išaugo javų grūdų, rapsų sėklų supirkimas

Išaugo ir daugelio žemės ūkio produktų supirkimas. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. sausio – rugsėjo mėn. javų grūdų supirkta 3883 tūkst. t — net 47,6 proc. daugiau, palyginti su tais pačiais 2019 m. mėnesiais. Rapsų sėklų supirkta 753 tūkst. t — 43,9 proc. daugiau, nei anksčiau tuo pačiu metu.

Daugiau supirkta ir gyvulių bei paukščių. Supirkta 230 tūkst. t - 3,1 proc. daugiau. nei 2019 m. sausio – rugsėjo mėn., deja, natūralaus pieno supirkta 1027 tūkst. t arba 0,5 proc. mažiau.

Augo maisto produktų gamyba

Maisto produktų gamyba didėjo, o gėrimų — sumažėjo. 2020 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2019 m. rugsėjo mėn., maisto produktų gamybos įmonių parduotos produkcijos apimtys padidėjo 1,8 proc., o gėrimų gamybos įmonių parduotos produkcijos apimtys sumažėjo 8 proc.

2020 m. III ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, maisto produktų gamybos įmonių parduotos produkcijos apimtys padidėjo 2,4 proc., o gėrimų gamybos įmonių parduotos produkcijos apimtys sumažėjo 6,9 proc.

Pasak Pranckevičiaus, tendencijos rodo, kad su pandemijos keliamais iššūkiais žemės ūkis iš esmės susitvarko, todėl galima tikėtis gerų rezultatų ir ateityje.

Tegai:
maisto produktų eksportas, eksportas, žemės ūkis, Lietuva
Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD "Novatek"

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Iš esmės, respublika nepasiekė jokio diversifikavimo, nes vis tiek perka rusišką kurą, mano ekspertas Aleksandras Pasečnikas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuva nepasiekė jokio diversifikavimo, ji ir toliau perka rusiškas dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitinio skyriaus vadovas Aleksandras Pasečnikas.

Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos siekimą užtikrinti ilgalaikį konkurencingą suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą po 2024 metų įsigyjant dujų saugyklą.

Dabar įmonė  — SGD terminalo operatorė "Klaipėdos nafta" operatyviai priims reikiamus sprendimus, kad iki 2022 metų būtų išrinktas pats naudingiausias degalų tiekimo pasiūlymas. Šiuo tikslu Lietuva gali pasinaudoti esama galimybe ir išpirkti iš Norvegijos nuomojamą laivą saugyklą "Independence" arba įsigyti bet kokią kitą įrangą tarptautinėje rinkoje.

Analitikas Aleksandras Pasečnikas pažymėjo, kad Vilnius norėjo diversifikuoti dujų tiekimą, tačiau dabar perka Rusijos SGD.

"Šio terminalo paskirtis visiems žinoma — paįvairinti, atsisakyti "Gazprom" dujų. Bet žiūrėkite, kas vyksta galų gale. Tegul subsidijuoja, jokių problemų. Dabar, lapkričio duomenimis, apie penkis tanklaivius jau priimta su "Novatek" dujomis, tai reiškia, Lietuva perka mūsų dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius. Iš esmės, jokia diversifikacija nevyksta. Kiti tiekėjai. Paimkime Amerikos SGD — tai vyko bandomąja tvarka, tiekimo iš JAV ekonomika taip pat nerado komercinės sėkmės", — pasakė jis.

Pasak Pasečniko, per visą SGD terminalo gyvavimo laiką Klaipėdoje padėtis nepasikeitė, pradedant tuo, kad Lietuva ir toliau moka Norvegijai už dujų saugojimo laivo nuomą, o tai padvigubina dujų kainą galutiniam vartotojui.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos. Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Anksčiau buvo pranešta, kad pajamos iš Klaipėdos SGD terminalo per metus sumažėjo beveik 40 proc.

Lietuvos energetikos ministerija parengė įstatymo projektą, skirtą sumažinti SGD tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad terminalui reikalingo SGD kiekio tiekimo išlaidos, reikalingos sklandžiam terminalo veikimui ir technologiniams procesams užtikrinti, kainuoja tiek pat ar net daugiau nei kasmetinė terminalo infrastruktūros priežiūra.

Tegai:
Gazprom, Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD), SGD
Dar šia tema
Ekspertas: neaišku, kodėl Lietuva tik dabar pradėjo skųstis SGD terminalu
Lietuva sumokės už ekspertų konsultacijas per SGD laivo-saugyklos pirkimą 
Ketvirta per mėnesį: Lietuva gavo naują SGD partiją iš Rusijos 
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Lapkričio 25

Kokia šiandien diena: lapkričio 25-osios šventės

(atnaujinta 17:42 2020.11.24)
Nuo lapkričio 25 dienos iki metų galo lieka 36 dienos, dienos ilgis —  07 val. 57 min. Šią dieną 1992 metais Seimo pirmininku tapo Algirdas Brazauskas, o 1996 metais — Vytautas Landsbergis

Lapkričio 25 yra 329-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 330-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 36 dienos.

2020 metų lapkričio 25 dieną saulė teka 08:07leidžiasi 16:04, dienos ilgis — 07 val. 57 min.

Šv. Kotryna, Senbernių diena 

Lapkričio 25 dieną minima šv. Kotryna. Ji buvo IV amžiaus kankinė. Laikoma, kad šv. Kotryna yra mokslininkų globėja. XIX a. Žemaitijoje tikėta, kad šv. Kotryna padedanti, jei to prašoma, vyrams gauti gerą žmoną. Teigta, kad nevedusieji šito melsdavę šv. Kotrynos dienos išvakarėse.

Legenda pasakoja, kad mergina, būdama aštuoniolikmetė, buvo labai graži ir išsilavinusi. Įnirtingo krikščionių persekiojimo 305-312 metų laikotarpiu ji už tikėjimą buvusi žiauriai nužudyta: įsukta į tekinį, paskui nukirsdinta. Angelai nunešę jos kūną į Sinajaus kalną, kur vėlesniais laikais buvęs pastatytas garsus moterų vienuolynas. Sakoma, kad prieš mirtį ji dalyvavusi dispute su 50-čia mokslininkų ir juos nurungusi. Už tai Europoje, kur šv. Kotrynos kultas prasidėjo nuo Kryžiaus karų, ji laikyta mokslininkų globėja. Ikonografijoje šventoji vaizduojama su tekiniu ir kalaviju – jos kankinimo simboliais ar su knyga ir palmės šakele rankose, kaip moksliškumo ir nekaltumo ženklu.

Maždaug šiuo metu yra rudeninio avių kirpimo metas. Tada esanti daug geresnė vilna, negu reta vasarinė ar šieno pakratų prisivėlusi žieminė.

Ši diena istorijoje

1764 metais Varšuvoje karūnuotas Stanislovas Augustas Poniatovskis.

1837 metais gimė poetas, vertėjas, publicistas,1863 metų sukilimo dalyvis Andrius Vištelis. Mirė 1912 metais.

1907 metais gimė aktorius Napoleonas Nakas. Mirė 1970 metais.

1921 metais gimė tapytojas Albertas Žametas. Nuo 1864 metų. buvo Vilniaus miesto teatro dailininkas. Mirė 1876 metais.

1926 metais gimė televizijos režisierė, aktorė Galina Dauguvietytė. Mirė 2015 metais.

1931 metais paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas.

1942 metais gimė dailininkė Daliutė Matulaitė.

1973 metais mirė lietuvių kilmės Holivudo aktorius Laurence Harvey (Lorencas Harvis). Gimė 1928 metais Joniškyje žydų šeimoje.

1981 metais gimė Lietuvos dainininkas, dainų autorius, muzikos prodiuseris Stano. Tikrasis vardas — Stanislavas Stavickis.

1996 metais įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis. Naujuoju Seimo pirmininku antrą kartą išrinktas Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininkas Vytautas Landsbergis.

2003 metais Kaune mirė žymus rezistentas, politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, technikos mokslų daktaras Liudas Dambrauskas. Gimė 1921 metais.

2008 metais mirė 82 metų sulaukęs Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Gimė 1926 metais.

1988 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.

1992 metais įvyko pirmasis šeštojo Lietuvos Respublikos Seimo (1992-1996) posėdis. Seimo pirmininku išrinktas Algirdas Brazauskas.

1996 metais įvyko pirmasis septintojo Lietuvos Respublikos Seimo (1996-2000) posėdis. Seimo pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Germilė, Jaukanta, Jaukantas, Jaukantė, Jaumantas, Jaumantė, Katarina, Katrė, Katryna, Kotrė, Kotryna, Santautas, Santautė, Sanvyda, Sanvydas, Sanvydė, Trynė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai