SGD laivas-saugykla Klaipėdoje, archyvinė nuotrauka

Lietuva sumokės ekspertų konsultacijas per SGD laivo-saugyklos pirkimą 

(atnaujinta 20:39 2020.11.15)
"Klaipėdos nafta" naudosis ekspertų paslaugomis tik tada, kai tai bus būtina. Ekspertų paslaugos gali kainuoti 1,3 mln. eurų, arba mažiau nei 1 proc. laivo-saugyklos su išdujinimo įranga įsigijimo kainos

VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalų operatorė "Klaipėdos nafta" (KN) atrinko išorinius ekspertus, kurie padės įmonei įvykdyti dujų saugyklos pirkimo procesą, apie tai pranešė KN spaudos tarnyba.

Tarptautinių viešųjų pirkimų konkursų laimėtojai: Holman Fenwick Willan LLP — HFW, Quality Energy Developments Consulting Limited — QED, ir DNV GL AS.

KN jau skelbė, kad laivą-saugyklą su išdujinimo technologija reikia pasirinkti iki 2024 m. pabaigos. Todėl išorinės kompetencijos pasitelkiamos tam, kad, vadovaujantis skaidrumo, lygiateisiškumo bei konkurencijos skatinimo principais, projektą būtų galima įgyvendinti laiku ir mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis.

"Per šių metų sausį-spalį iš SGD terminalo į perdavimo sistemą patiekta net 68 proc. gamtinių dujų. SGD terminalas, gamtinių dujų perdavimo sistema, Balticconector jungtis ir ateityje — GIPL — kartu stiprina energetinį regiono atsparumą gamtinių dujų tiekimo sutrikimams ir  užtikrina regione naudojamų dujų kainų konkurencingumą. Todėl ilgalaikis SGD terminalo veiklos užtikrinimas iki 2044 m. turi būti įgyvendintas efektyviai, ko tikimės pasitelkdami patyrusius ekspertus", — komentuoja Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.

Išoriniai ekspertai KN konsultuos pagal sutartyse įtvirtintą valandinį įkainį, t. y. KN paslaugomis naudosis tik tada, kai būtina. Teisinių ir komercinių ekspertų pagalba tikimasi naudotis iki 2024 m. rudens, o techninių — ir 2025 m., kadangi išorinių kompetencijų gali prireikti priklausomai nuo pasirinkto laivo-saugyklos ir jo eksploatavimo modelio. 

Teisinių paslaugų sutarties vertė — iki 1,045 mln. Eur, komercinių paslaugų sutarties vertė — iki 120 tūkst. Eur ir techninių paslaugų sutarties vertė — iki 230 tūkst. Eur. Planuojamos patariančiųjų ekspertų paslaugos sudarys mažiau nei 1 proc. laivo-saugyklos su išdujinimo įranga įsigijimo kainos.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad šiuo metu susiklosto situacija, kai nenutrūkstamam SGD terminalo darbui ir būtiniems technologiniams procesams užtikrinti reikia tiek pat ar net daugiau lėšų nei kasmetinei Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros priežiūrai.

Interviu Sputnik Lietuva Igoris Juškovas, Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas, pažymėjo, kad iš JAV į Lietuvą atkeliavo nedaug SGD. Pasak eksperto, Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transportavimo kelio. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
SGD terminalas, SGD, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: bendras dujotiekis yra pelningesnis Lenkijai nei Lietuvai
Į Lietuvą atvyko naujas tanklaivis su SGD iš JAV
Pajamos iš Klaipėdos SGD terminalo per metus sumažėjo beveik 40 %
Litgrid

Arčiau pasitraukimo BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija

(atnaujinta 16:37 2020.12.02)
Pranešama, kad rekonstrukcijos metu 330 kV elektros perdavimo oro linija Lietuvos elektrinė–Vilnius pertvarkyta iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Lietuvos operatorius "Litgrid" įgyvendino trečią iš 14 projektų, skirtų Lietuvos išėjimui iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir sinchronizavimui su Europos elektros tinklais. Apie tai pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Baigta rekonstruoti 330 kilovoltų elektros perdavimo linija "Lietuvos Elektrinė–Vilnius". Bendrovė tikisi, kad tai žymiai sustiprins Vilniaus regiono elektros tinklą, taip pat užtikrins patikimą elektros tiekimą gyventojams ir verslui.

"Baigtas trečiasis sinchronizacijos projektas yra dar vienas įrodymas kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas virsta realybe. <...> Baltijos šalys jau yra sutarusios dėl visos sinchronizacijai reikalingos infrastruktūros ir tam jau yra gavusios daugiau nei milijardo eurų ES paramą, todėl dabar svarbiausia užduotis yra laiku ir greitai atlikti infrastruktūros statybos ir sistemos pertvarkymo darbus", — teigia laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Taip pat, generalinis "Litgrid" direktorius Vidmantas Grušas teigia, kad linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija leis užtikrinti pakankamą elektros kiekį besiplečiančios šalies sostinės poreikiams.

"Tuo pačiu tai vienas iš sinchronizacijos projektų, skirtų sustiprinti Lietuvos elektros perdavimo infrastruktūrą, ruošiantis atsijungimui nuo IPS/UPS sistemos ir prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų", — sako jis.

Teigiama, kad linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima jūrinės jungties su Lenkija "Harmony Link" statybą, esamos jungties "LitPol Link" išplėtimą, taikant darbui sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos.

Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos".

Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, sinchronizacija, Litgrid
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
"Litgrid" parengė dviejų perdavimo linijų sinchronizacijos plėtros planus
Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos iš BelAE boikoto
SGD tanklaivis BW LILAC

Lietuva gavo didelį SGD krovinį JAV

(atnaujinta 11:27 2020.12.02)
Į šalį buvo pristatyta daugiau nei 150 tūkstančių kubinių metrų dujų. Šiuo metu tanklaivis yra prišvartuotas SGD terminale iškrovimui

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Į Lietuvą pristatytas didelis suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš JAV.

Tanklaivis "BW Lilac" su Maltos vėliava lapkričio 18 dieną paliko Leik Čarlzo uostą ir gruodžio 2 rytą įplaukė į Klaipėdos uostą, praneša "Marinetraffic". Laivas prisišvartavo šalia vietinio SGD terminalo.

Lietuvai skirtame laive turėtų būti 155 tūkst. kubinių metrų SGD. Tai liudija terminalo operatorės "Klaipėdos nafta" grafiko duomenys.

Naujas SGD krovinys iš JAV tapo jubiliejiniu. Tai yra dešimtas JAV dujų krovinys Klaipėdos terminalo istorijoje. Ankstesnis tanklaivis SGD į Lietuvą pristatė lapkričio 10 dieną.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurio pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad šiuo metu susiklosto situacija, kai nenutrūkstamam SGD terminalo darbui ir būtiniems technologiniams procesams užtikrinti reikia tiek pat ar net daugiau lėšų nei kasmetinei Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros priežiūrai.

Interviu Sputnik Lietuva Igoris Juškovas, Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas, pažymėjo, kad iš JAV į Lietuvą atkeliavo nedaug SGD. Pasak eksperto, Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transportavimo kelio. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
JAV, SGD, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas
Dar šia tema
Ekspertas: jokios konsultacijos nepadės Lietuvai pigiau nusipirkti SGD terminalą
Su griaučiais spintoje: Lietuvoje pasirodys pikantiškos biografijos ministrai
Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD iš "Novatek"
Vilniuje gatve eina mergina su apsaugine kauke, archyvinė nuotrauka

PSO sugriežtino kaukių dėvėjimo gaires

(atnaujinta 17:37 2020.12.02)
PSO specialistai ragina atsakingai bendrauti su kitais žmonėmis ir kai kurias atvejais būtinai dėvėti kaukes net atvirose erdvėse

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė spaudai Margaret Harris paragino kaukes nešioti ne tik patalpose, bet ir lauke, pranešė "Reuters".

Kaip paaiškino pareigūnė, kaukes būtina dėvėti vietose, kuriose nėra pakankamo vėdinimo, nepaisant to, ar ten įmanoma išlaikyti saugų atstumą. Tuo pačiu metu, net jei patalpos gerai vėdinamos, tačiau jose negalima laikytis vieno metro atstumo, būtina dėvėti asmenines apsaugos priemones.

Griežtos PSO rekomendacijos dabar taikomos atviroms erdvėms: jei neįmanoma išlaikyti atstumo nuo kitų praeivių gatvėje, taip pat turėtumėte dėvėti kaukę.

Harris pabrėžė, kad toks taisyklių sugriežtinimas buvo vienas rimčiausių pandemijos metu.

Koronaviruso pandemija apėmė beveik visą pasaulį. Jau buvo užkrėsti daugiau nei 63 milijonai žmonių, iš kurių beveik pusantro milijono mirė. Daugiausia infekcijos atvejų užfiksuota JAV, Indijoje ir Brazilijoje.

Rusijoje virusu yra užsikrėtę daugiau nei 2,3 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei 1,8 mln. COVID-19 aukomis tapo daugiau nei 41 tūkst. Per pastarąją dieną buvo nustatyta 25,3 tūkst. naujų infekcijų.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius Lietuvoje siekia 64 621. Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 28 asmenys. Bendras mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičius: 547. Per praėjusią parą pasveiko 1 278 asmenys. Bendras pasveikusių asmenų skaičius 25 278.

Karantinas Lietuvoje galioja iki gruodžio 17 dienos, šiandien, gruodžio 2 dieną, Vyriausybė sugriežtino apribojimus — nuo šiol galima buriuotis tik dviem žmonėms, per Kalėdinį laikotarpį galioja draudimas prekiauti laikinose prekybos vietose, kuris galiotų ir prekybos centruose veikiančioms mugėms, kai prekybininkų prekystaliai išdėstomi bendrose prekybos centro patalpose, praėjimuose, turgavietėse ar kitur. 

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
kaukės, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), COVID-19, koronavirusas
Dar šia tema
Nauji apribojimai: kalėdinės mugės nevyks, sumažės prekybos centrų akcijų
Lietuvoje nuo COVID-19 mirė pacientas, kuriam buvo iki 40 metų
Paaiškėjo, kiek COVID-19 sergančių pacientų gydomi LSMU Kauno ligoninėje