Elektros perdavimo linijos

Energetikos operatorė Lietuvoje pranešė apie pajamų ir elektros pardavimo sumažėjimą

(atnaujinta 13:12 2020.11.16)
Kaip pažymi pati bendrovė, šiais metais energija iš Baltarusijos nebuvo importuota, o buvo importuota tik Rusijoje pagaminta elektra

VILNIUS, lapkričio 16 — Sputnik. Bendrovė "InterRAO Lietuva" paskelbė apie pajamų sumažėjimą ir mažesnį elektros energijos pardavimą per trečiąjį šių metų ketvirtį, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nuo liepos iki spalio Lietuvoje buvo parduota 411 gigavatvalandžių mažiau elektros energijos, parduotos energijos skaičius siekė 1003 gigavatvalandes. Bendrovė uždirbo beveik 37 milijonus eurų, pernai per atitinkamą laikotarpį pardavimų pajamos siekė 60,6 mln. eurų.

"InterRAO Lietuva" grynasis pelnas trečiąjį ketvirtį buvo trys milijonai eurų. Tai yra 0,2 milijono eurų mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Pažymima, kad šiais metais įmonė neimportavo elektros iš Baltarusijos Respublikos, o į Lietuvą buvo tiekiama tik Rusijoje pagaminta elektra. Taip pat buvo pirkimai iš "Nord Pool" energijos biržos ir iš vietinių gamintojų.

"Trečiąjį metų ketvirtį daugiau nei 15 procentų mažėjusi vidutinė elektros energijos kaina biržos NordPool Lietuvos zonoje lėmė, kad bendrovė Lietuvoje pardavė mažesnius elektros energijos kiekius, gavo mažiau pajamų ir uždirbo mažiau. Pardavimų susitraukimą kiek kompensavo dėl palankių oro sąlygų augusi elektros energijos gamyba vėjo elektrinių parke Vydmantuose", — pasakė bendrovės generalinis direktorius Giedrius Balčiūnas.

Tuo tarpu "InterRAO Lietuva" per devynis mėnesius visose veiklos šalyse pardavė 4130 gigavatvalandžių elektros energijos ir gavo 176,1 milijono eurų pajamų. Tuo metu prieš metus šie skaičiai buvo 6044 gigavatvalandės ir 299,2 milijono eurų. Per 2020 metus pardavimai labiausiai išaugo Lenkijos rinkoje.

Šiais metais pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sumažėjo iki 14,1 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė dešimt milijonų eurų.

Lapkričio pradžioje Lietuvos valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atšaukė visus išduotus leidimus elektros energijai importuoti iš ne ES šalių, tai yra iš Baltarusijos. Procedūra buvo pradėta paleidus Baltarusijos AE. "InterRAO Lietuva" atveju buvo padaryti pakeitimai, kurie atmetė galimybę įmonei importuoti elektrą iš Baltarusijos.

Tegai:
Lietuva, energetika, elektra
Dar šia tema
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo 5 %
Lietuva papildomai įrengs 40 modernių sirenų "avarijų BelAE" atvejui
Lietuva blokuos elektros energiją iš Baltarusijos tol, kol ji išeis iš BRELL
Vilnius

Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse

(atnaujinta 11:30 2020.11.26)
"Luminor" ekonomistas pažymėjo, jog šalis laikosi teisingos krypties, nors pasiektas rezultatas kol kas tai tik lašas jūroje, jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, jog Lietuvos FinTech sektorius jau duoda savo vaisius — Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse.

Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansinių paslaugų eksportas sudarė 96 mln. eurų — beveik tiek pat, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. Neblogas pasiekimas, turint omenyje, kad iki 2018 metų Lietuva šioje kategorijoje buvo aiški autsaiderė", — parašė Mauricas.

Kartu ekonomistas pažymėjo, jog jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais, Lietuvos pasisiekimas — tai vis dar "tebėra lašas jūroje". Pasak Maurico, Liuksemburgas finansinių paslaugų eksportuoja apie 300 kartų daugiau nei Lietuva, Šveicarija — apie 100 kartų daugiau, o Airija — apie 70 kartų daugiau.

Nepaisant to, Maurico teigimu, Lietuvos pasirinkta kryptis yra teisinga, nes Lietuva jau lenkia ne tik kaimynines Baltijos šalis, bet ir nemažai Vidurio ir Rytų Europos (CRE) šalių (Slovakiją, Kroatiją, Slovėniją, Bulgariją).

Tegai:
Fintech, Baltijos šalys, Lietuva
Baltarusijos AE

Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju

(atnaujinta 11:05 2020.11.26)
Respublika jau prisijungė prie Vienos konvencijos ir pasirašė, bet dar neratifikavo protokolo dėl konvencijos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva nori gauti žalos atlyginimą, jei Baltarusijos atominėje elektrinėje (BelAE) įvyks avarija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui prisijungti prie Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą, pagal kurią, įvykus avarijai, susitarimo šalys įnešti piniginius įnašus iki maždaug 360 milijonų eurų.

Tai padidins avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui galimybę gauti žalos atlyginimą.

Lietuvai ratifikavus šią tarptautinę sutartį, atsirastų pagrindas pasitelkiant kitas šios Konvencijos valstybes (tarp jų —  JAV, Japonija, Kanada) siekti, kad ir kitos regiono šalys, tarp jų ir Baltarusija, didintų civilinės atsakomybės garantijas dėl branduolinės žalos.

Lietuva  jau yra prisijungusi prie Vienos konvencijos ir pasirašiusi, tačiau iki šiol neratifikavusi Protokolo dėl Vienos konvencijos. Tai reiškia, kad kyla rizika, jog įvykus branduolinei avarijai branduoliniuose objektuose Lietuvos gyventojai gautų mažesnes kompensacijas.

"Prisijungimas prie tarptautinių susitarimų dėl žalos atlyginimo sustiprins mūsų galimybes reikalauti atlyginti žalą, jeigu įvyktų branduolinė avarija, ir kartu mes įgysime politinį instrumentą dar platesniu tarptautiniu lygiu reikalauti atsakomybės iš Baltarusijos", — pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Galutinai ratifikuoti Vyriausybės pasiūlymą turi Seimas.

Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus turės būti apdrausta VĮ Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė. Ekspertiniu vertinimu, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo tarpu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiauLatvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuva papildomai įrengs 40 modernių sirenų "avarijų BelAE" atvejui
Lietuvos energetikos ministerija įtaria tiekėjus energijos iš BelAE pardavimu
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Vilnius

Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per 6 savaites

(atnaujinta 13:40 2020.11.26)
Remdamasis mokslininkų skaičiavimais, buvęs ULAC vadovas atkakliai teigia, jog reikia plačiai atlikti greituosius COVID-19 antigeno testus, o ne PGR testus

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas pasidalijo mokslininkų pasiūlytų metodu, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites.

"Taikydami matematinio modeliavimo metodiką, mokslininkai apskaičiavo, kad kas tris dienas greitaisiais COVID-19 antigeno testais ištyrus po 75 proc. (du trečdalius) asmenų, galima naujų užsikrėtusių asmenų skaičių sumažinti 88 proc. ir taip per 6 savaites įveikti epidemiją", — parašė specialistas savo Facebook paskyroje.

Čaplinsko teigimu, spartesniam epidemijos valdymui, siūloma testavimui naudoti greituosius COVID-19 antigeno testus, kur atsakymas gaunamas greitai — per 15-20 minučių, nes tai leis daug greičiau identifikuoti sergančius, juos izoliuoti, kad neplatintų infekcijos. Tuo metu, pasak gydytojo, likusieji žmonės galės gyventi įprastai ir nereikės karantino.

"Be to, tyrėjai pažymėjo, kad net ir testuojant rečiau — kas savaitę pratestuojant pusę populiacijos — epidemijos kreivę taip pat galima "nulaužti". Tokie mokslininkų pateikti rezultatai leido jiems konstatuoti, kad, siekiant greičiau įveikti epidemiją, tikslinga naudoti netgi daug pigesnius mažesnio jautrumo testus — greituosius antigeno, lyginant su dabar plačiai naudojamais jautresniais — PGR testais", — pažymėjo Čaplinskas.

Pasak specialisto, tokie mokslininkų darbai patvirtina, kad galimi įvairesni epidemijos valdymo modeliai, tikslesnė ir pagrįstesnė izoliacija, o ne tik griežti visų gyvenimo veiklų suvaržymai. Ryšiuom su tuo Čaplinskas paragino kuo greičiau mažinti perteklinius draudimus ir plačiau Lietuvoje diegti įvairesnius šios pandemijos sukėlėjo nustatymo metodus, tai yra ne tik PGR kaip yra dabar, bet ir greituosius COVID-19 antigeno testus.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Pirmą kartą nuo pavasario karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 d. Po to režimas buvo pratęstas. Pagal vyriausybės sprendimą karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai. Nuo pandemijos pradžios atvejų skaičius šalyje pasiekė 53 757 žmones, 12 655 žmonės pasveiko, 449 pacientai mirė. Šiuo metu koronavirusu serga 40 459 žmonės.

Tegai:
pandemija, tyrimas, koronavirusas, Saulius Čaplinskas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
Europos Komisijos vadovė įvardijo vakcinacijos nuo koronaviruso pradžios datą
Lietuvoje per parą nustatyta daugiau nei 2,1 tūkst. naujų koronaviruso atvejų