Baltarusijos AE

Lietuvos energetikos ministerija įtaria tiekėjus energijos BelAE pardavimu

(atnaujinta 20:21 2020.11.16)
Anksčiau ministerija paprašė VERT patikrinti informaciją apie tai, kad Latvijos elektros rinkoje dirbantys asmenys perka Baltarusijoje pagamintą elektrą ir toliau ją tiekia Lietuvai

VILNIUS, lapkričio 16 — Sputnik. Energetikos ministerija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) su prašymu pateikti išsamią informaciją apie prekybą elektros energija iš Baltarusijos, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Pagal Seimo priimtą Lietuvos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą, Baltarusijos atominėje elektrinėje (BelAE) pradėjus elektros gamybą, nustatytas nulinis pralaidumas importui iš Baltarusijos per Lietuvos-Baltarusijos elektros linijas ir elektros rinkos dalyviai nuo lapkričio 3 d. Lietuvoje nebegali prekiauti Baltarusijoje pagaminta elektra.

Energetikos ministerija paprašė VERT pateikti išsamią informaciją apie apie viešai išsakytus teiginius, kad Lietuvos vartotojai jau sumokėjo už Astrave pagamintą elektrą.

VERT prašoma pateikti turimą konkrečią tai pagrindžiančią informaciją ir duomenis apie elektros energijos, pagamintos Baltarusijoje, prekybą Lietuvos elektros rinkoje nuo 2020 m. lapkričio 3 d., taip pat per kuriuos Lietuvoje veikiančius elektros energijos tiekėjus, VERT duomenimis, buvo mokama už šią elektrą. 

Taip pat prašoma pateikti, kokių neatidėliotinų veiksmų VERT planuoja imtis tokių elektros energijos tiekėjų atžvilgiu tam, kad būtų užtikrintas Būtinųjų priemonių įstatymo reikalavimų įgyvendinimas.

Dar anksčiau Energetikos ministerija kreipėsi į VERT, reaguodama į 2020 m. lapkričio 5 d. viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Latvijos elektros rinkoje veikiantys asmenys perka elektros energiją pagamintą Baltarusijoje, kurią toliau tiekia į Lietuvą.

Pagal įstatymus VERT yra atsakinga už elektros energijos prekybos leidimų išdavimą ir stabdymą, taip pat tais atvejais, kai paaiškėja, kad licenciją turintis asmuo veiklą vykdo pažeisdamas Būtinųjų priemonių įstatymą.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lapkričio 3 d. į bendrą Baltarusijos energetikos sistemą buvo įtrauktas pirmasis BelAE energijos blokas. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" sustabdė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumus iki nulio megavatų.

Lapkričio 11 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išsiuntė Baltarusijos URM protesto notą, kurioje pasmerkė "neatsakingus Baltarusijos veiksmus", didinančius branduolines ir aplinkos grėsmes "ne tik Baltarusijai ar Lietuvai, bet ir visai Europai".

Interviu Sputnik Lietuva Visuomeninio ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas pareiškė, kad Lietuvos ambicijos pasirodė esančios stipresnės už finansinę naudą. Jo nuomone, santykiai tarp šalių gali normalizuotis, bet ne artimiausiu metu.

Tegai:
energija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (468)
Dar šia tema
Ekspertas: ES nori nutildyti Lietuvos isteriją dėl BelAE
Lietuvos Seimas pasiskundė, kad Latvija pažeidė sutartį dėl BelAE
Mažiau nei pusė vilniečių pasiėmė jodo tablečių "avarijos BelAE" atvejui
Vilnius

Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse

(atnaujinta 11:30 2020.11.26)
"Luminor" ekonomistas pažymėjo, jog šalis laikosi teisingos krypties, nors pasiektas rezultatas kol kas tai tik lašas jūroje, jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, jog Lietuvos FinTech sektorius jau duoda savo vaisius — Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse.

Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansinių paslaugų eksportas sudarė 96 mln. eurų — beveik tiek pat, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. Neblogas pasiekimas, turint omenyje, kad iki 2018 metų Lietuva šioje kategorijoje buvo aiški autsaiderė", — parašė Mauricas.

Kartu ekonomistas pažymėjo, jog jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais, Lietuvos pasisiekimas — tai vis dar "tebėra lašas jūroje". Pasak Maurico, Liuksemburgas finansinių paslaugų eksportuoja apie 300 kartų daugiau nei Lietuva, Šveicarija — apie 100 kartų daugiau, o Airija — apie 70 kartų daugiau.

Nepaisant to, Maurico teigimu, Lietuvos pasirinkta kryptis yra teisinga, nes Lietuva jau lenkia ne tik kaimynines Baltijos šalis, bet ir nemažai Vidurio ir Rytų Europos (CRE) šalių (Slovakiją, Kroatiją, Slovėniją, Bulgariją).

Tegai:
Fintech, Baltijos šalys, Lietuva
Baltarusijos AE

Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju

(atnaujinta 11:05 2020.11.26)
Respublika jau prisijungė prie Vienos konvencijos ir pasirašė, bet dar neratifikavo protokolo dėl konvencijos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva nori gauti žalos atlyginimą, jei Baltarusijos atominėje elektrinėje (BelAE) įvyks avarija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui prisijungti prie Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą, pagal kurią, įvykus avarijai, susitarimo šalys įnešti piniginius įnašus iki maždaug 360 milijonų eurų.

Tai padidins avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui galimybę gauti žalos atlyginimą.

Lietuvai ratifikavus šią tarptautinę sutartį, atsirastų pagrindas pasitelkiant kitas šios Konvencijos valstybes (tarp jų —  JAV, Japonija, Kanada) siekti, kad ir kitos regiono šalys, tarp jų ir Baltarusija, didintų civilinės atsakomybės garantijas dėl branduolinės žalos.

Lietuva  jau yra prisijungusi prie Vienos konvencijos ir pasirašiusi, tačiau iki šiol neratifikavusi Protokolo dėl Vienos konvencijos. Tai reiškia, kad kyla rizika, jog įvykus branduolinei avarijai branduoliniuose objektuose Lietuvos gyventojai gautų mažesnes kompensacijas.

"Prisijungimas prie tarptautinių susitarimų dėl žalos atlyginimo sustiprins mūsų galimybes reikalauti atlyginti žalą, jeigu įvyktų branduolinė avarija, ir kartu mes įgysime politinį instrumentą dar platesniu tarptautiniu lygiu reikalauti atsakomybės iš Baltarusijos", — pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Galutinai ratifikuoti Vyriausybės pasiūlymą turi Seimas.

Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus turės būti apdrausta VĮ Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė. Ekspertiniu vertinimu, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo tarpu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiauLatvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (468)
Dar šia tema
Lietuva papildomai įrengs 40 modernių sirenų "avarijų BelAE" atvejui
Lietuvos energetikos ministerija įtaria tiekėjus energijos iš BelAE pardavimu
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą
Vilnius

Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per 6 savaites

(atnaujinta 13:40 2020.11.26)
Remdamasis mokslininkų skaičiavimais, buvęs ULAC vadovas atkakliai teigia, jog reikia plačiai atlikti greituosius COVID-19 antigeno testus, o ne PGR testus

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas pasidalijo mokslininkų pasiūlytų metodu, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites.

"Taikydami matematinio modeliavimo metodiką, mokslininkai apskaičiavo, kad kas tris dienas greitaisiais COVID-19 antigeno testais ištyrus po 75 proc. (du trečdalius) asmenų, galima naujų užsikrėtusių asmenų skaičių sumažinti 88 proc. ir taip per 6 savaites įveikti epidemiją", — parašė specialistas savo Facebook paskyroje.

Čaplinsko teigimu, spartesniam epidemijos valdymui, siūloma testavimui naudoti greituosius COVID-19 antigeno testus, kur atsakymas gaunamas greitai — per 15-20 minučių, nes tai leis daug greičiau identifikuoti sergančius, juos izoliuoti, kad neplatintų infekcijos. Tuo metu, pasak gydytojo, likusieji žmonės galės gyventi įprastai ir nereikės karantino.

"Be to, tyrėjai pažymėjo, kad net ir testuojant rečiau — kas savaitę pratestuojant pusę populiacijos — epidemijos kreivę taip pat galima "nulaužti". Tokie mokslininkų pateikti rezultatai leido jiems konstatuoti, kad, siekiant greičiau įveikti epidemiją, tikslinga naudoti netgi daug pigesnius mažesnio jautrumo testus — greituosius antigeno, lyginant su dabar plačiai naudojamais jautresniais — PGR testais", — pažymėjo Čaplinskas.

Pasak specialisto, tokie mokslininkų darbai patvirtina, kad galimi įvairesni epidemijos valdymo modeliai, tikslesnė ir pagrįstesnė izoliacija, o ne tik griežti visų gyvenimo veiklų suvaržymai. Ryšiuom su tuo Čaplinskas paragino kuo greičiau mažinti perteklinius draudimus ir plačiau Lietuvoje diegti įvairesnius šios pandemijos sukėlėjo nustatymo metodus, tai yra ne tik PGR kaip yra dabar, bet ir greituosius COVID-19 antigeno testus.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Pirmą kartą nuo pavasario karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 d. Po to režimas buvo pratęstas. Pagal vyriausybės sprendimą karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai. Nuo pandemijos pradžios atvejų skaičius šalyje pasiekė 53 757 žmones, 12 655 žmonės pasveiko, 449 pacientai mirė. Šiuo metu koronavirusu serga 40 459 žmonės.

Tegai:
pandemija, tyrimas, koronavirusas, Saulius Čaplinskas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
Europos Komisijos vadovė įvardijo vakcinacijos nuo koronaviruso pradžios datą
Lietuvoje per parą nustatyta daugiau nei 2,1 tūkst. naujų koronaviruso atvejų