Astravo AE

Minskas gali "persvarstyti" bendradarbiavimo su ES perspektyvas dėl BelAE

(atnaujinta 23:05 2020.11.17)
Baltarusija nori, kad elektrinė būtų patikima ir saugi, tačiau Briuselis nuolat reiškia "tam tikrus priekaištus" Minskui, sakė šalies užsienio reikalų ministras

VILNIUS, lapkričio 18 — Sputnik. Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus sakė, kad dėl nuolatinių priekaištų iš Europos pusės Minskas gali "persvarstyti" bendradarbiavimo su ES perspektyvas Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) srityje, praneša BelTA.

"Vienu metu mes sutikome savanoriškai atlikti Baltarusijos atominės elektrinės testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, priėmėme Europos Komisijos rekomendacijas ir parengėme Nacionalinį veiksmų planą... Mes esame suinteresuoti bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, nes norime, kad elektrinė būtų visiškai patikima ir saugi. Bet jei Europos Sąjunga mums nuolat reiškia tam tikrus priekaištus, galime persvarstyti tolimesnio bendravimo su ja perspektyvas šioje srityje", — sakė ministras.

Apskritai jis teigė, kad Baltarusija ir ES yra suinteresuotos bendradarbiauti daugelyje sričių, o Europos partneriai kai kurioms iš jų teikia ypatingą svarbą.

Vilniaus ir Minsko nesutarimai dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Ostroveco pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, jėgainės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino gamyklos saugumą.

Pirmasis BelAE maitinimo blokas jau įtrauktas į bendrą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" sustabdė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažindamas komercinio srauto pajėgumus iki nulio megavatų.

Tegai:
Baltarusija, ES, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (467)
Dar šia tema
Baltarusijai išsiųsta Lietuvos protesto nota dėl Astravo AE paleidimo
Santykiai su Minsku ir Astravo AE: Lietuva pasiskundė dėl "dezinformacijos"
Vilnius

Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas

(atnaujinta 14:06 2020.11.24)
Bet kurią akimirką respublikos ekonomika gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, sako ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvoje gera ekonominė padėtis, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau jos ekonominė ateitis — trapi ir priklauso nuo gerų santykių su kaimyninėmis šalimis. Apie tai interviu Sputnik Lietuva pareiškė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak jo, Lietuva turi geras plėtros Baltijos šalyse perspektyvas, tačiau ekonominė padėtis yra gana bloga — didelis nedarbas, o užsienio prekyba yra chroniškai deficitinė. Be to, dėl koronaviruso Baltijos šalyje įvyko bendro vidaus produkto (BVP) nuosmukis.

"Lietuvoje neigiami pasitikėjimo verslo ateitimi rodikliai... Tas pats pasakytina ir apie vartotojų pasitikėjimą, jis taip pat yra neigiamas. Tačiau suprantama tai, kad jų mažmeninė prekyba žlugo — koronavirusas. Bet vis dėlto ši problema egzistuoja", — sakė jis.

Pasak Zubeco, visa Rytų Europa gyveno iš investicijų ir subsidijų iš ES biudžeto. Dabar Briuselis mažina subsidijas ir kyla klausimas, ar respublika turi galimybių sureguliuoti produkcijos gamybą ir tiekimą į tarptautines rinkas.

Ekspertas pažymėjo, kad pagrindinė Lietuvos eksporto pozicija — Baltarusijos ar Rusijos naftos produktų reeksportas arba perdirbimas iš Rusijos resursų.

"Todėl kyla klausimas, kokiu lygiu Lietuva gali egzistuoti savarankiškai be Baltarusijos ir Rusijos paramos. <...> Lietuva turi geras pozicijas, geresnes nei Latvija ir Estija, tačiau tuo pat metu ekonominė ateitis yra labai trapi ir iš tiesų priklauso nuo normalių santykių su Baltarusija, iš dalies su Rusija. Mažesniu mastu, bet, nepaisant to, Rusija vis dar naudoja Lietuvą kaip tranzito koridorių daliai savo produktų", — sakė Zubecas.

Taip pat ekspertas įvertino migraciją Lietuvoje. Jis sakė, kad lietuviai išvyksta, į jų vietą atvyksta migrantai. Tuo tarpu reikia suprasti, kad vidinius gyventojus keičia migrantai.

"Nacionalinės gerovės požiūriu šiame procese nėra nieko gero, nes jie turi pakeisti migrantais tuos žmones, kurie išvyko dirbti į kitas šalis. Tai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje buvo ir yra žemesnė nei Europoje, o Lietuva nėra patraukli savo piliečiams. Visi, kas gali išvykti — išvyksta, ir tai rodo apskritai rimtos finansinės ir ekonominės krizės sąlygas, kuriuose dabar gyvenama... Pirmiausia nukenčia silpnos šalys. Tai, kad Lietuva yra viena silpniausių Europos Sąjungos valstybių kartu su Rumunija, Bulgarija, Graikija... Akivaizdu, kad krizės metu jos labiausiai nukentės", — sakė Zubecas.

Lietuvos ekonomika bet kurią akimirką gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, pridūrė jis.

Anksčiau Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą.

Apžvalgoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu daugiau žmonių atvyksta į respubliką, nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Be to, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Tegai:
eksportas, Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertas: naujas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Lietuvos visiškai neįmanomas
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Klaipėdos uostas

Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių Baltarusijos praradimas

(atnaujinta 09:49 2020.11.24)
Minsko vadovybė turėtų įgauti sveiko proto ir logikos, kad respublika suaktyvintų bendradarbiavimą su Maskva, mano ekspertė Natalja Jeremina

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Jei Baltarusija persiorientuos krovinius į Rusiją, tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė, politikos mokslų daktarė Natalja Jeremina.

Baltarusija yra suinteresuota įvairinti importo ir eksporto tiekimą per Lietuvą ir Lenkiją, tačiau Minskas imsis "atitinkamų žingsnių", jei matys kaimynų nepatikimumą. Apie tai pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus.

Diplomatas pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija ne tik daro pareiškimus, bet ir imamasi veiksmų, susijusių su kišimusi į šalies vidaus reikalus.

Tuo tarpu Makėjus tvirtina, kad Minskas norėtų turėti patikimą tranzitą per šias šalis, tačiau dėl jų pozicijos bus imtasi "atitinkamų žingsnių". Jis pažymėjo, kad šiandien svarstomas konkretus Baltarusijos produktų tiekimo per Rusijos uostą priemonių įgyvendinimas.

Ekspertė Natalja Jeremina mano, kad Baltarusija zonduoja dirvą ir vietoj atviro dialogo naudoja grėsmių principą.

"Mes (Baltarusijos valdžia — Sputnik) dabar kol kas duodame tranzitą, mus domina tranzito srautai per šias šalis, tačiau mes galime pakeisti šiuos srautus į Rusiją. Tuo pačiu metu šie pareiškimai — tai žaidimas šiems žmonėms iš Lietuvos, ir, atitinkamai, jie gali būti orientuoti ir į Rusiją. Baltarusijos prezidentas sako, kad žiūrėkite, aš vis dar esu ant žirgo, vis dar tęsiu derybas, toliau kontroliuoju situaciją, bent jau tokiu būdu galiu valdyti partnerius iš vakarų pusės ir iš rytų pusės",  — pasakė ekspertė.

Jeremina pabrėžia, kad Baltijos šalyse politiniai sprendimai turi pirmenybę prieš ekonominį pragmatizmą. Jos nuomone, kai kurie valdininkai yra pasirengę netgi sunaikinti savo ekonomiką, kad tik patenkintų savo politines ambicijas.

"Tai reiškia, kad [Baltarusija] pagerins savo ekonominės plėtros energetinį pagrindą, o Lietuva nebegali pasigirti energetine nepriklausomybe ir yra priversta pirkti elektrą. Čia kyla labai didelės problemos. Manau, kad taip, pirma, viskas pakibs. Antra, iš tikrųjų tik Lietuvai bus blogiau dėl visos šios situacijos. Tikiuosi, kad Baltarusijos vadovybė įgaus sveiko proto ir logikos, ir ji suaktyvins bendradarbiavimą su Rusija to paties tranzito srityje ir perorientuos krovinius. Tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis" — pridūrė ji.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų Baltarusijos padėties fone po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Lukašenka.

Anksčiau Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka pareiškė, kad šiuo metu vyksta komercinis klausimo dėl krovinių perorientavimo iš Lietuvos į Rusijos uostus svarstymas.
Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, respublikos ekonomika smarkiai nukentės.

Tuo tarpu Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, kad prieš pradedant ką nors, Rusijai reikia garantijų, kad Minskas yra tikrai pasirengęs perorientuoti savo krovinių srautus.

Tegai:
krovinių vežimas, Rusija, Baltarusija, Lietuva