Ust-Luga uostas

Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti

(atnaujinta 18:18 2020.11.18)
Beveik visas Rusijos tranzito į Kaliningradą kiekis eina per Baltijos šalį. Per metus į šią sritį Rusijos vidaus srautas siekia apie šešis milijonus tonų

VILNIUS, lapkričio 18 — Sputnik. Elektroninio navigacijos plombos naudojimas Rusijos prekių tranzitui per Lietuvos teritoriją leis padidinti krovinių srautą 15 proc. Apie tai praneša leidinys "RŽD-Partner".

Pažymima, kad beveik visas Rusijos tranzitas į Kaliningradą eina per Baltijos šalį.

Per metus Rusijos vidaus srauto į Kaliningrado sritį apimtis sudaro apie šešis milijonus tonų per metus, iš jų 3,5 milijono tonų yra įvežama, o 2,5 milijono tonų — išvežama. Krovinių srauto perorientavimas į Rusijos uostus, ypač į Ust-Lugą, kasmet iš Lietuvos perima 15 procentų tranzito.

"Ekspertų vertinimu, prekių pristatymas į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją geležinkeliu kiekvieną toną padaro brangesne vidutiniškai 30 doleriu. Kainos kilimas susijęs su sienos kirtimu ir su tuo susijusiomis transporto dokumentų registravimo ir vertimo išlaidomis", — sakoma straipsnyje.

Naudojant navigacinę plombą, sutrumpės prekių pristatymo iš Rusijos Federacijos į Kaliningradą laikas dėl spartesnio sienos kirtimo eigos ir prekių deklaravimo dokumentų skaičiaus sumažėjimo.

"Elektroninis keitimasis teisiškai reikšmingais dokumentais supaprastins tranzito per Lietuvos teritoriją reguliavimą, o elektroninės navigacijos plombos buvimas krovinių skyriuje sukurs žaliųjų krovinių koridorius visoje EAEU", — teigė Skaitmeninių platformų plėtros centro valdymo departamento direktorius Artyomas Popovas.

Savo ruožtu Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas pažymėjo, kad elektroninių plombų naudojimas Rusijos tranzitui į Kaliningradą per Lietuvą yra perspektyvi kryptis, nes toks maršrutas taupo kiekvieną tiekimą sumažinant prekių pristatymo laiką.

Baltijos šalių uostų padėtis

Rusija aktyviai stengiasi plėtoti uostus Baltijos jūroje, kad krovinius iš Baltijos šalių uostų perkeltų į vietinius. Pastaruosius dešimt metų Rusijos Federacija stato ir plėtoja savo infrastruktūrą, kad nepriklausytų nuo užsienio uostų.

Baltijos šalys mano, kad Rusija ketina "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl sumažėjusių Rusijos krovinių apimties Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Baltijos šalių jūros uostų nuostoliai yra susiję su anglių perkrovimo sumažėjimu, nes Rusijos bendrovės pradėjo tai vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku kompensuoti išvykstančius Rusijos krovinius.

Tegai:
Lietuva, krovinys, Kaliningradas, Rusija
Litgrid

Arčiau pasitraukimo BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija

(atnaujinta 16:37 2020.12.02)
Pranešama, kad rekonstrukcijos metu 330 kV elektros perdavimo oro linija Lietuvos elektrinė–Vilnius pertvarkyta iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Lietuvos operatorius "Litgrid" įgyvendino trečią iš 14 projektų, skirtų Lietuvos išėjimui iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir sinchronizavimui su Europos elektros tinklais. Apie tai pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Baigta rekonstruoti 330 kilovoltų elektros perdavimo linija "Lietuvos Elektrinė–Vilnius". Bendrovė tikisi, kad tai žymiai sustiprins Vilniaus regiono elektros tinklą, taip pat užtikrins patikimą elektros tiekimą gyventojams ir verslui.

"Baigtas trečiasis sinchronizacijos projektas yra dar vienas įrodymas kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas virsta realybe. <...> Baltijos šalys jau yra sutarusios dėl visos sinchronizacijai reikalingos infrastruktūros ir tam jau yra gavusios daugiau nei milijardo eurų ES paramą, todėl dabar svarbiausia užduotis yra laiku ir greitai atlikti infrastruktūros statybos ir sistemos pertvarkymo darbus", — teigia laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Taip pat, generalinis "Litgrid" direktorius Vidmantas Grušas teigia, kad linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija leis užtikrinti pakankamą elektros kiekį besiplečiančios šalies sostinės poreikiams.

"Tuo pačiu tai vienas iš sinchronizacijos projektų, skirtų sustiprinti Lietuvos elektros perdavimo infrastruktūrą, ruošiantis atsijungimui nuo IPS/UPS sistemos ir prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų", — sako jis.

Teigiama, kad linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima jūrinės jungties su Lenkija "Harmony Link" statybą, esamos jungties "LitPol Link" išplėtimą, taikant darbui sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos.

Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos".

Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, sinchronizacija, Litgrid
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
"Litgrid" parengė dviejų perdavimo linijų sinchronizacijos plėtros planus
Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos iš BelAE boikoto
SGD tanklaivis BW LILAC

Lietuva gavo didelį SGD krovinį JAV

(atnaujinta 11:27 2020.12.02)
Į šalį buvo pristatyta daugiau nei 150 tūkstančių kubinių metrų dujų. Šiuo metu tanklaivis yra prišvartuotas SGD terminale iškrovimui

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Į Lietuvą pristatytas didelis suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš JAV.

Tanklaivis "BW Lilac" su Maltos vėliava lapkričio 18 dieną paliko Leik Čarlzo uostą ir gruodžio 2 rytą įplaukė į Klaipėdos uostą, praneša "Marinetraffic". Laivas prisišvartavo šalia vietinio SGD terminalo.

Lietuvai skirtame laive turėtų būti 155 tūkst. kubinių metrų SGD. Tai liudija terminalo operatorės "Klaipėdos nafta" grafiko duomenys.

Naujas SGD krovinys iš JAV tapo jubiliejiniu. Tai yra dešimtas JAV dujų krovinys Klaipėdos terminalo istorijoje. Ankstesnis tanklaivis SGD į Lietuvą pristatė lapkričio 10 dieną.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurio pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad šiuo metu susiklosto situacija, kai nenutrūkstamam SGD terminalo darbui ir būtiniems technologiniams procesams užtikrinti reikia tiek pat ar net daugiau lėšų nei kasmetinei Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros priežiūrai.

Interviu Sputnik Lietuva Igoris Juškovas, Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas, pažymėjo, kad iš JAV į Lietuvą atkeliavo nedaug SGD. Pasak eksperto, Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transportavimo kelio. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
JAV, SGD, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas
Dar šia tema
Ekspertas: jokios konsultacijos nepadės Lietuvai pigiau nusipirkti SGD terminalą
Su griaučiais spintoje: Lietuvoje pasirodys pikantiškos biografijos ministrai
Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD iš "Novatek"
laivas Ole Wilassen Klaipėdoje

Klaipėdoje dukart skendęs istorinis laivas nugabentas į remonto doką

(atnaujinta 19:06 2020.12.02)
Pranešama, kad saugiai atgabento į doką "laivo – skenduolio" korpusas bus remontuojamas artimiausiu metu

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Šiandien Klaipėdoje į remonto doką nutemptas dukart šį rudenį Dangės upėje skendęs žvejybos laivas "Ole Willasen", praneša miesto savivaldybė.

"Pagaliau," – ko gero, taip vienu žodžiu būtų galima įvardinti vadinamojo "laivo – skenduolio" epopėjos finalą. Sutelktai ir koordinuotai veikdami šios pakankamai rimtos ir kai kuriais aspektais grėsmingos situacijos akivaizdoje pasiekėme tikslą – nesaugūs laivai neturi būti švartuojami Dangės krantinėje", – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. 

Anot jo, šis incidentas tapo proga atlikti kitų laivų, esančių Dangės upėje apžiūrą. Pažymėta, kad Klaipėdos savivaldybė sieks, kad raštiškai būtų įteisinta laivų savininkų atsakomybė už galimų pasekmių likvidavimą.

"Žinia, kurią šiandien siunčiame visiems laivų savininkams ir krantinių operatoriams, – griežta ir nedviprasmiška: ateityje, sudarant bet kokias sutartis su laivų, kurie norėtų švartuotis Dangėje, savininkais, besąlygiškai turi būti numatytos visų šalių atsakomybės avarijų ar incidentų atvejais. Taip pat turi būti užtikrintas ir tokiose situacijose kilusių pasekmių suvaldymo ir likvidavimo procesas", – sako Klaipėdos meras.

Saugiai atgabento į doką laivo korpusas bus remontuojamas artimiausiu metu. 

Pirmąkart Norvegijoje registruotas 1948 metais pastatytas žvejybinis laivas skendo spalio pradžioje. Tada laivas buvo išgelbėtas nuo tragiškos lemties, tačiau netrukus paaiškėjo, kad priemonės, kurių buvo imtasi, nebuvo veiksmingos – po mėnesio vanduo vėl ėmė sunktis į laivą ir jam vėl iškilo grėsmė nugarmėti į upės dugną. Pakrypusį laivą laiku pastebėjo uosto direkcijos dispečeris. Išpumpavus vandenį iš laivo, ir antrą kartą pavyko išlaikyti jį ant vandens.

Laivo tempimo į remonto doką operacija buvo rimtas iššūkis dėl itin prastos laivo būklės. Baimintasi, kad pakeliui į remonto doką "Ole Willasen" gali nuskęsti.

Tegai:
Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėdos uoste pradėjo veikti antras plaukiojantis dokas dideliams laivams
Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje buvo suvaldyta tarša
Istorinis laivas Danės upėje Klaipėdoje vėl skęsta
Istorinis laivas "Ole Wilassen" pakeltas nuo Danės upės dugno