Vamzdžių klotuvas Akademik Čerskij

Bundestagas paskelbė apie galimybę apginti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:47 2020.11.19)
Vokietijos deputatas išreiškė pasiryžimą apginti dujotiekio projektą

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Vokietija turi galimybę apginti "Nord Stream-2", o JAV yra pasirengusi aptarti šį klausimą, sakė Bundestago ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas. Apie tai rašo RIA Novosti.

"Bet mes turime tai padaryti (apginti projektą. - Sputnik.) Greitai ir aiškiai pasakyti, kad mes rimtai nusiteikę", — sakė jis.

Ernstas pabrėžė, kad Vokietija turėtų reaguoti į galimas sankcijas magistralei panašiomis priemonėmis.

"Privalome daryti tą patį, ką ir amerikiečiai: iš tikrųjų įvesti sankcijas asmenims, uždrausti atvykti, galbūt įšaldyti indėlius. Tai tas pats, kuo jie mums grasina. Jie tik į tai reaguos", — pabrėžė deputatas.

Ernstas taip pat pasiūlė svarstyti baudos muitų įvedimą importuojamoms dujoms iš JAV.

Atsakydami į tai, žaliųjų frakcijos nariai teigė, kad "Nord Stream-2" turėtų būti nedelsiant sustabdyta. Savo ruožtu Ernstas atkreipė dėmesį, kad tokią poziciją palaiko tik viena Bundestago frakcija.

"Jūs esate vieninteliai, kurie rimtai norite pasitraukti iš projekto, ir tikrai žinote, kad šis pasitraukimas išprovokuos Amerikos SGD importą. Ši pozicija — Amerikos SGD vietoj Rusijos dujų — nėra visiškai "žalia", ji yra šiek tiek apvytusi", — sakė Ernstas.

Projektas "Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (471)
Litgrid

Arčiau pasitraukimo BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija

(atnaujinta 16:37 2020.12.02)
Pranešama, kad rekonstrukcijos metu 330 kV elektros perdavimo oro linija Lietuvos elektrinė–Vilnius pertvarkyta iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Lietuvos operatorius "Litgrid" įgyvendino trečią iš 14 projektų, skirtų Lietuvos išėjimui iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir sinchronizavimui su Europos elektros tinklais. Apie tai pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Baigta rekonstruoti 330 kilovoltų elektros perdavimo linija "Lietuvos Elektrinė–Vilnius". Bendrovė tikisi, kad tai žymiai sustiprins Vilniaus regiono elektros tinklą, taip pat užtikrins patikimą elektros tiekimą gyventojams ir verslui.

"Baigtas trečiasis sinchronizacijos projektas yra dar vienas įrodymas kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas virsta realybe. <...> Baltijos šalys jau yra sutarusios dėl visos sinchronizacijai reikalingos infrastruktūros ir tam jau yra gavusios daugiau nei milijardo eurų ES paramą, todėl dabar svarbiausia užduotis yra laiku ir greitai atlikti infrastruktūros statybos ir sistemos pertvarkymo darbus", — teigia laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Taip pat, generalinis "Litgrid" direktorius Vidmantas Grušas teigia, kad linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija leis užtikrinti pakankamą elektros kiekį besiplečiančios šalies sostinės poreikiams.

"Tuo pačiu tai vienas iš sinchronizacijos projektų, skirtų sustiprinti Lietuvos elektros perdavimo infrastruktūrą, ruošiantis atsijungimui nuo IPS/UPS sistemos ir prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų", — sako jis.

Teigiama, kad linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima jūrinės jungties su Lenkija "Harmony Link" statybą, esamos jungties "LitPol Link" išplėtimą, taikant darbui sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos.

Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos".

Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, sinchronizacija, Litgrid
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
"Litgrid" parengė dviejų perdavimo linijų sinchronizacijos plėtros planus
Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos iš BelAE boikoto
SGD tanklaivis BW LILAC

Lietuva gavo didelį SGD krovinį JAV

(atnaujinta 11:27 2020.12.02)
Į šalį buvo pristatyta daugiau nei 150 tūkstančių kubinių metrų dujų. Šiuo metu tanklaivis yra prišvartuotas SGD terminale iškrovimui

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Į Lietuvą pristatytas didelis suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš JAV.

Tanklaivis "BW Lilac" su Maltos vėliava lapkričio 18 dieną paliko Leik Čarlzo uostą ir gruodžio 2 rytą įplaukė į Klaipėdos uostą, praneša "Marinetraffic". Laivas prisišvartavo šalia vietinio SGD terminalo.

Lietuvai skirtame laive turėtų būti 155 tūkst. kubinių metrų SGD. Tai liudija terminalo operatorės "Klaipėdos nafta" grafiko duomenys.

Naujas SGD krovinys iš JAV tapo jubiliejiniu. Tai yra dešimtas JAV dujų krovinys Klaipėdos terminalo istorijoje. Ankstesnis tanklaivis SGD į Lietuvą pristatė lapkričio 10 dieną.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurio pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad šiuo metu susiklosto situacija, kai nenutrūkstamam SGD terminalo darbui ir būtiniems technologiniams procesams užtikrinti reikia tiek pat ar net daugiau lėšų nei kasmetinei Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros priežiūrai.

Interviu Sputnik Lietuva Igoris Juškovas, Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas, pažymėjo, kad iš JAV į Lietuvą atkeliavo nedaug SGD. Pasak eksperto, Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transportavimo kelio. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
JAV, SGD, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas
Dar šia tema
Ekspertas: jokios konsultacijos nepadės Lietuvai pigiau nusipirkti SGD terminalą
Su griaučiais spintoje: Lietuvoje pasirodys pikantiškos biografijos ministrai
Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD iš "Novatek"
Data

Kokia šiandien diena: gruodžio 3-iosios šventės

(atnaujinta 22:56 2020.12.02)
Gruodžio 3 yra 337-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais — 338-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 28 dienos

Šiandien minima Tarptautinė žmonių su negalia diena.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1951 — gimė Vytautas Rumšas, lietuvių teatro aktorius.

1991 — Vokietijoje atidaryta Lietuvos ambasada;

1993 — atidaryta Klaipėdos jūrininkų ligoninė;

2001 — pirmą kartą Santarvės premijos laureatu tapo užsienio pilietis — Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis.

Ši diena pasaulio istorijoje

1586 — iš Amerikos į Angliją atvežtos bulvės;
1621 — Galilėjus išrado teleskopą;
1818 — prisijungusi prie JAV Ilinojaus valstija tapo 21-aja valstija;
1967 — atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija žmogui: Keiptaune chirurgas Kristianas Bernaras persodino širdį žydų išeiviui iš Lietuvos Luisui Vaškanskiui. Pacientas po operacijos išgyveno aštuoniolika dienų;
1973 — JAV kosminis palydovas "Pioneer 10" atsiuntė pirmąsias Jupiterio nuotraukas;
1976 — roko grupė Sex Pistols pradėjo kontraversiškąjį turą po Jungtinę Karalystę;
1990 — susivienijo Rytų ir Vakarų Vokietijos.

1948 — gimė John Michael Osbourne, roko muzikantas, iki 1978 grupės "Black Sabbath" vokalistas, vėliau pradėjęs solo karjerą, o pastaruoju metu tapęs realybės televizijos žvaigžde (realybės šou "The Osbournes").

Vardadienį švenčia Atalija, Audinga, Audingas, Gailintas, Ksavera, Ksaveras, Ksaverija, Linvyda, Linvydas, Linvydė.

Krikščionių minimas Šv. Pranciškus Ksaveras (1506–1552), gimęs Ispanijoje. Mokėsi Paryžiuje, kur sutiko šv. Ignacą Lojolą ir tapo jo bendražygiu, vienu pirmųjų naujos Jėzuitų Draugijos nariu. 1537 m. buvo įšventintas kunigu, o 1541 m. popiežiaus prašymu buvo pasiųstas misijų darbui į Indiją. Ligos ir vargų išsekintas mirė 1552 m. Kinijos pakrantėje, Sanciano saloje. 1929 m. pop. Pijus XI jį drauge su šv. Kūdikėlio Jėzaus Terese paskyrė misijų pagonių kraštuose globėju.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai