Kauno kogeneracinė jėgainė

Kauno kogeneracinė jėgainė gavo leidimą gaminti elektros energiją

(atnaujinta 17:38 2020.11.20)
Jėgainė iš perdirbti netinkamų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų gamina šilumą ir elektros energiją, jos dėka 200 tūkstančių tonų atliekų per metus nepatenka į Lietuvos sąvartynus

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) Kauno kogeneracinei jėgainei (KKJ) išdavė leidimą veikti elektros energijos sektoriuje — gaminti elektros energiją, praneša KKJ spaudos tarnyba.

Pažymima, jog tai paskutinis svarbus leidimas, po kurio galima laikyti, kad projektas technologiškai yra visiškai užbaigtas.

"Šis leidimas reiškia, kad jėgainė technologiškai yra visiškai baigta ir nuo šiol pagrindinis mūsų tikslas — laikantis aukščiausių aplinkosaugos standartų iš atliekų atgauti energiją ir konkurencinga kaina gaminti ją šilumos bei elektros energijos vartotojams", — pasakė KKJ generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.

Iki šiol Kauno kogeneracinė jėgainė elektros energiją gamino pagal leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus. Kiek anksčiau, spalio pabaigoje, KKJ gavo visus reikiamus statybų užbaigimo dokumentus.

Kauno kogeneracinė jėgainė iš perdirbti netinkamų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų gamina šilumą ir elektros energiją. Anot KKJ, jėgainė užtikrina konkurencingas šilumos gamybos kainas ir mažina elektros energijos importą, be to, padeda išvengti net 200 tūkstančių tonų atliekų per metus, kurios, nesant jėgainei, patektų į Lietuvos sąvartynus.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios jėgainės projektą kartu įgyvendina bendra "Ignitis grupės" ir "Fortum Heat Lietuva" įmonė — Kauno kogeneracinė jėgainė. Bendra projekto vertė sieks iki 160 milijonų eurų.

Tegai:
energija, Lietuva, Kaunas, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Pritarta Elektros energetikos sistemos savarankiškumo stiprinimo priemonių planui
Energetikos operatorė Lietuvoje pranešė apie pajamų ir elektros pardavimo sumažėjimą
Staigus šuolis: elektros kainos Lietuvoje pakilo ketvirtadaliu
Reguliuotojas Lietuvoje atmetė prekybos elektros energija metodiką dėl BelAE
Grikių košė

Ekonomistas įvardijo labiausiai pabrangusias kruopas Lietuvoje 

(atnaujinta 14:13 2020.11.28)
Specialistai prisiminė, kokia situacija buvo su kruopomis vietinėse parduotuvėse pandemijos pradžioje parduotuvėse

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Grikiai per metus tapo brangiausia žemės ūkio kultūra Lietuvoje, Facebook rašė "SEB banko" ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jis pateikė grafiką, kuriame nurodytos produkcijos kainos spalio mėnesį palyginti su kitais metais. Taigi šiemet grikių kaina buvo 497 eurai už toną, pernai — 311 eurų už toną, o 2018-aisiais — apskritai 167 eurai už toną. 2016 metų spalio mėn. kaina siekė 345 eurus už toną.

"Per pirmą COVID-19 bangą grikių kruopas iš parduotuvių lentynų šlavė ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse taip duodami darbo grikių perdirbėjams, kuriems kovas-gegužė turėjo būti rekordinis metas. Tačiau toks grikių užsipirkimas sumažino grikių atsargas ir panašu, kad nors jau naujas derlius nuimtas ir Lietuvoje, ir Rusijoje, ir jo lyg ir negalima vadinti prastu, paklausa yra išlikusi didelė, o tokių grikių supirkimo kainų seniai nėra buvę (tuo džiaugiasi dzūkai grikių augintojai)," — rašo ekonomistas.

Lietuvoje vasario pabaigoje ir ankstyvą  pavasariu, gavus pirmuosius pranešimus apie koronaviruso plitimą, išaugo maisto produktų ir būtiniausių prekių pardavimai. Kai tokiose parduotuvėse kruopų lentynos buvo tuščios. Pažymėta, kad pirkėjai taip pat pirko miltus, makaronus, mėsą, žuvies konservus, sviestą ir cukrų.

Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
© Sputnik
Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
Tegai:
grikiai, pandemija, Lietuva
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Keisis mokesčiai paveldimą ar dovanojamą turtą

(atnaujinta 12:45 2020.11.28)
Registrų centrui nuo spalio pradėjus taikyti naujus įkainius, išaugo mokesčiai, ypač paveldint mažos vertės turtą

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Šią savaitę Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai mažinti padidėjusius mokesčius, praneša spaudos tarnyba.

Nuo spalio 1 dienos Registrų centro pradėti taikyti įkainiai itin padidėja tais atvejais, kai registruojama nuosavybės teisė į nedidelės vertės nekilnojamuosius daiktus. Pavyzdžiui, iki spalio 1 dienos nuosavybės teisės įregistravimas į paveldėtus 15 nedidelės (5300 eurų) vertės objektus kainavo 46 eurus, o nuo spalio 1 dienos – 258 eurus.

"Kadangi žmogui mokestis itin išauga tuomet, kai registruojama nuosavybės teisė į mažavertį turtą, pavyzdžiui, seną namą, ūkinius, kitus pastatus, turime pakoreguoti tokį ydingą  reglamentavimą, – teigia laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius. – Bus nustatytos žemesnės atliekamų veiksmų "lubos", kurios lemia mažesnius atlygio dydžius”.

Dabar už nuosavybės teisės į keletą paveldėtų nekilnojamųjų daiktų registravimą, numatytas  mažesnis mokestis – reikėtų mokėti tik vieno jų registravimo atlygį.

Paveldėjęs namą ir ūkinius pastatus žmogus privalo užregistruoti nuosavybės teisę į šį turtą Registrų centre. Nepriklausomai nuo nekilnojamųjų daiktų skaičiaus, vienodai kainuotų įteisinti visus paveldimus pastatus,– 32,63 euro. Pavyzdžiui, paveldėjus gyvenamąjį namą su 4 papildomais pastatais,  ši suma mažėtų beveik 4 kartus:  nuo 119 eurų dabartinės sumos – iki 32,63 euro. Jeigu tai būtų 10 nekilnojamųjų daiktų, 224,78 euro registravimo mokestis mažėtų apie 7 kartus.

Nuosavybės teisės liudijimo įteisinimas taip pat kainuotų fiksuotą sumą – 19,22 euro. Šiuo metu 5 pastatų liudijimo įteisinimas žmogui kainuoja tris kartus daugiau – 63,34 euro, o 10 nekilnojamųjų daiktų –  beveik 6 kartus –  118,49 euro.

Mažės ir išlaidos registruojantiems bendrosios nuosavybės teisę į paveldėtus ar dovanojimo sutartimi perleistus nekilnojamuosius daiktus. Numatyta, kad bendra suma po lygiai bus paskirstyta kiekvienam bendraturčiui. Pavyzdžiui, jei 3 bendraturčiai norėtų įteisinti 3 paveldėtus pastatus, kiekvienas turėtų mokėti tris kartus mažiau – vietoje dabar mokamų 76,14 euro, įkainis mažėtų iki 25,38 euro.

Šioje situacijoje tiek pat kartų mažėtų ir paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo paslauga. Kiekvienas iš 3 paveldėjimo teisę turinčių asmenų vietoje dabar nustatytų 228, 42 euro mokėtų 76,14 euro.

Numatyti pakeitimai padės geriau išspręsti tokias  situacijas, kai paveldimas ar dovanojamas turtas lieka tos pačios šeimos nariams, tačiau jo registravimo sumos išauga keletą kartų.

Tegai:
Registrų centras, mokestis, mokesčiai
Dar šia tema
Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui VMI suteiks mokestines paskolas
Pusė finansų rinkos dalyvių laikėsi reikalavimų dėl pranešimo apie komisinius mokesčius
Lapkričio 29-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 29-osios šventės

(atnaujinta 16:38 2020.11.28)
Lapkričio 29 yra 333-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 334-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 32 dienos

Šią dieną minima Tarptautinė solidarumo su Palestinos tauta diena. Taip pat ši diena Lietuvoje yra draugo diena.

1957 metais "miško brolių" vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui įvykdyta mirties bausmė;
2001 metais Pasaulio lietuvių bendruomenė nutarė remti Lietuvos valdovų rūmų atstatymą.
1901 metais gimė Juozas Grušas, žymus XX a. antros pusės lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas (m. 1986 m.).
1910 metais gimė Antanas Škėma, lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje (mirė 1961 m.).
1830 metais Varšuvoje prasidėjo 1830-1831 m. sukilimas.

1945 metais susikūrė Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika.
1947 – JTO Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, pagal kurią Palestinos mandatas turėjo būti padalintas į žydų ir arabų valstybes.
1975 – Bilas Geitsas sukūrė kompanijos pavadinimą Microsoft.
Katalikų pasaulyje — pirmasis Advento sekmadienis.

Vardadienius švenčia Butvydė, Daujotas, Saturnas, Saturninas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai