Finansų ministerija

Finansų ministerija turės skolintis daug pinigų, sako ekonomistas

(atnaujinta 09:42 2020.11.21)
Tačiau daugelis investuotojų ateina skolinti lėšų šaliai su neigiama palūkanų norma, sakė Nerijus Mačiulis

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Lietuvos biudžeto deficitas bus reikšmingas mažiausiai ateinančius dvejus metus, todėl Finansų ministerijai teks skolintis daug pinigų, sakė Nerijus Mačiulis, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.

"Tačiau dabar ne 2009-ieji, kuomet tuometinė finansų ministrė plikomis rankomis už skystų geltonų kasų traukė Lietuvėlę nuo bankroto slenksčio ir asmeniškai turėjo įtikinėti tarptautinius kreditorius, kad šios šalies ateitis yra šviesi ir ji sugebės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (nemelavo)", — rašė jis savo Facebook paskyroje.

Pasak ekonomisto, dabar ir ateinančius ketverius metus prie Finansų ministerijos durų "atsiras investuotojų eilė", kurie ateina skolinti pinigų Lietuvai su neigiama palūkanų norma. Tačiau tai nereiškia, kad problemų ir darbo nebus.

"Visų pirma, kiekvienais metais pasipils siūlymai reformuoti-koreguoti-transformuoti Lietuvos mokesčių sistemą, o čia reikės ir kompetencijų, ir, ypač, valios nušlifuoti perteklines svajones, atvėsinti nepagrįstų lengvatų gavėjus ir paaiškinti, kad gerovės valstybės pamatus stato ne mokesčių sistema ir ne finansų ministerija", — rašė jis.

Be to, pasak ekonomisto, Finansų ministerija turės atsakyti į klausimą, kodėl visos išsivysčiusios Vakarų šalys turi asmenines investicines sąskaitas, o Lietuva vis dar neturi.

Anot jo, Finansų ministerija galės inicijuoti svarbias reformas. Tačiau dėmesys bus sutelktas ne į šį skyrių, o į Švietimo ir Sveikatos apsaugos ministerijas.

"Būsima vyriausybė turės moralinę pareigą (kaip ir visos kitos vyriausybės), finansinį pagrindą (tvirtesnį nei bet kuri ankstesnė vyriausybė) bei, mano kuklia subjektyvia nuomone, tinkamas kompetencijas ir vertybes sukurti proveržį ir progresą ten kur jo labiausiai trūksta", — rašė jis.

Seimo rinkimų rezultatai

Spalio pabaigoje VRK patvirtino oficialius rinkimų rezultatus. Iš viso buvo išrinktas 141 deputatas. 70 Seimo narių renkami daugiamandatėse apygardose, 71 — vienmandatėse apygardose.

Pergalę iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus.

Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. Šiek tiek mažiau vietų (11) atiteko Laisvės partijai, kuriai tai buvo pirmieji rinkimai. Dar dešimt mandatų turi Darbo partija.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) nepavyko įveikti penkių procentų barjero.

Tegai:
Lietuva, pinigai, Finansų ministerija
Dar šia tema
EK suteiks paskolą Lietuvai darbo vietoms išsaugoti pandemijos metu 
Reguliuotojas Lietuvoje atmetė prekybos elektros energija metodiką dėl BelAE
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą "Nord Stream-2" projekto

(atnaujinta 20:02 2020.11.26)
Bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Norvegų "Det Norske Veritas" — "Germanischer Lloyd" (DNV GL) neatsisako "Nord Stream-2" dujotiekio sertifikavimo, tačiau nutraukia darbus, susijusius su jūrų laivais, praneša RBC, remdamasis bendrovės atstovais.

"DNV GL nepriėmė sprendimo atsisakyti sertifikuoti "Nord Stream-2" dujotiekio sistemą", — sakė bendrovės pareigūnas.

Kaip paaiškino DNV, išnagrinėjusi naują Valstybės departamento aiškinimą dėl sankcijų prieš Rusijos ir Vokietijos dujotiekį veiksmų, bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui. Bendrovė pabrėžė, kad neatsisako teikti su "Nord Stream-2" vamzdynais susijusių paslaugų.

"Nord Stream-2" DNV GL dalyvavo dokumentų peržiūroje ir statybos darbų atitikties standartams patikrinime. Tai taip pat apėmė įrangos, kuri buvo naudojama laivuose, tiesiant dujotiekį, bandymus ir paruošimą. Be to, įmonei reikėjo išduoti atitikties sertifikatą, tinkamai įvykdžius projektą.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dokai Klaipėdos uoste, archyvinė nuotrauka

Malkų įlanką papildė antrasis plaukiojantis dokas

(atnaujinta 18:26 2020.11.26)
Pažymima, kad šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės (VLG) dokų rikiuotę papildė antras laivų remontui skirtas plaukiojantis dokas, praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad jis pastatytas į nuolatinę savo vietą ir jau netrukus galės priimti laivus. Tokie pokyčiai simbolizuoja, jog sparčiais žingsniais artėjama Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projekto pirmojo etapo pabaigos link.

Pažymima, kad šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį. 

"Tai išskirtinis projektas, prie kurio sėkmingo įgyvendinimo dirbo daugybė žmonių. Noriu jiems visiems nuoširdžiai padėkoti. Į savo nuolatinę vietą pastatytas dokas — tai vienas svarbiausių akcentų, bylojančių, kaip keičiasi Malkų įlanka, kaip ji atsiveria naujoms galimybėms ir perspektyvoms. Iki šiol senos krantinės ir nepakankamas gylis ribojo krovos procesus, neleido išnaudoti visų turimų krovos ir technologinių galimybių uosto kompanijoms," — sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tuo pačiu teigiama, kad šiuo metu laukiama 2-ojo įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapo pradžios. Jų rekonstrukcija yra būtina, norint remontuoti ir prišvartuoti atvykstančius didelio tonažo laivus, kadangi daugiau nei prieš 50 metų pastatytos krantinės dėl esamo ilgio ir gylio, nebeatitinka šių dienų laivybos tendencijų ir poreikių, šiuolaikinių laivų parametrų. 

Tegai:
Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju
Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse