Klaipėdos uostas

Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą

(atnaujinta 10:33 2020.11.22)
Vilnius gali rodyti pavyzdį kitoms Vakarų valstybėms, tačiau tam reikės paaukoti savo ekonomiką, sako ekspertas Aleksejus Iljaševičius

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti ekonomines sankcijas Baltarusijai. Lietuva turi unikalią galimybę parodyti "gerą pavyzdį" savo NATO ir ES sąjungininkams atsisakydama vežti Baltarusijos prekes, RuBaltic.ru rašo Aleksejus Iljaševičius.

Straipsnyje pažymima, kad anksčiau Vilnius Minskui skyrė asmenines sankcijas. Tuo pat metu Lietuvos vadovas nepalaikė buvusios kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos raginimų padaryti maksimalią ekonominę žalą Baltarusijos režimui.

Pasak Iljaševičiaus, gali būti, kad Lietuvos prezidentas pakeitė savo poziciją veikiamas konservatorių partijos "Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai", laimėjusios spalio mėnesio Seime rinkimus. Tačiau nėra jokios garantijos, kad ES palaikys šią idėją.

"Baltarusijos "demokratizavimo" požiūriu tai būtų neproduktyvu. Ekonominės sankcijos nepadės "nuversti" Lukašenkos (arba bent jau įtikins jį pradėti dialogą su opozicija). Tačiau Lietuva neturėtų užmerkti akių prieš kovą su "kruvinu režimu". Kodėl ji neturėtų savarankiškai taikyti ekonominių sankcijų Baltarusijai, jei Europos Sąjunga to nenori?" — pažymi ekspertas.

Pavyzdžiui, Lietuva gali padaryti sau "šūvį į koją", pastatydama kliūtį Baltarusijos tranzito kelyje, ir tokiu būdu parodyti "gerą pavyzdį" kitoms Vakarų šalims, mano jis.

"Klaipėdos uostas sudaro nuo šešių iki septynių procentų Lietuvos BVP. Atsižvelgiant į tai, kad maždaug trečdalis jo krovinių apyvartos tenka Baltarusijos tranzitui, Lietuvos ekonomika iškart "nukris" nuo dviejų iki dviejų su puse procentų. Bet ar neverta? Laimėję Seimo rinkimus, Lietuvos konservatoriai pažadėjo kovoti už demokratines vertybes ir žmogaus teises visame pasaulyje — nuo Baltarusijos iki Taivano. Linkime jiems šioje kovoje parodyti nuoseklumą ir principų laikymąsi!" — rašo straipsnio autorius.

Minsko santykiai su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis labai pablogėjo po Baltarusijos prezidento rinkimų rugpjūčio pradžioje, kuriuos Lukašenka laimėjo. Baltarusijos valdžios teigimu, Vilnius, Varšuva ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Visų pirma, kitą dieną po rinkimų Svetlana Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų Baltarusijos padėties po prezidento rinkimų fone. Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka sakė, kad šiuo metu vyksta komercinis krovinių perorientavimo iš Lietuvos į Rusijos uostus klausimas.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, respublikos ekonomika smarkiai nukentės.

Tuo pat metu Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, kad prieš pradėdama ką nors, Rusijai reikia garantijų, kad Minskas tikrai yra pasirengęs perorientuoti savo krovinių srautus.

Tegai:
Klaipėdos uostas, sankcijos, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuva paragino ES griežtinti sankcijas Baltarusijai
Tichanovskaja paskelbė apie pagalbos baltarusiams centro Lietuvoje sukūrimą
Nepriklausomybės aikštė Minske

Lavrovas pakomentavo grasinimus Baltarusiją atjungti nuo SWIFT

(atnaujinta 19:56 2020.12.01)
Jis pažymėjo, kad Vakarai įrodė savo kaip partnerio nepatikimumą, ir pasikliauti daugiašaliais instrumentais, kuriuos visiškai kontroliuoja Vakarų šalys, nelabai patikima

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Reikia sukurti savo mokėjimo mechanizmus, nepriklausomus nuo Vakarų, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas grasinimus atjungti Baltarusiją nuo SWIFT, rašo RIA Novosti.

"Kalbant apie SWIFT, tai yra viena iš temų, kuria tie, kurie norėtų užkirsti kelią padėčiai išlyginti ir norėtų ją dar labiau pabloginti, toliau eskaluoja savo ultimatumus, didina grasinimus. Toks dėmesys pirmiausia skiriamas todėl, kad ši sistema, kuri buvo sukurta amerikiečių ir jų sąjungininkų, tarnauja finansiniams srautams, skirtiems užtikrinti normalią prekybą, investicijas ir praktiškai visus kitus ekonominio gyvenimo aspektus. Išvada labai paprasta: sukurti savo mechanizmus, kurie nelaikytų mūsų šalių priklausomų nuo Vakarų", — sakė Lavrovas spaudos konferencijos metu.

Jis pažymėjo, kad Vakarai įrodė savo kaip partnerio nepatikimumą, ir pasikliauti daugiašaliais instrumentais, kuriuos visiškai kontroliuoja Vakarų šalys, nelabai patikima.

Anksčiau buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paskelbė sieksianti, kad būtų įvestos papildomos sankcijos Minskui, visų pirma, kad respublikos bankai būtų atjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.

Tegai:
bankai, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvoje pareikšta, kad sankcijų sąrašai Minskui nėra baigtiniai
Baltijos šalys pažadėjo sustiprinti sankcijas Minskui, pareiškė Tichanovskaja
Tichanovskaja teigia, kad ES išplės sankcijas Minskui
BelAE

Lietuva kreipėsi į Baltarusiją dėl "incidento" BelAE

(atnaujinta 16:29 2020.12.01)
Tuo tarpu Radiacinės saugos centras neužfiksavo radiacinio fono pokyčių Lietuvos teritorijoje

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Lietuva kreipėsi į Baltarusiją su prašymu pateikti oficialią informaciją apie "incidentą" BelAE, praneša "TASS".

BelAE
© Фото : пресс-служба Госкорпорации "Росатом"

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija kreipėsi į Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją su prašymu pateikti išsamią informaciją apie Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos "Ekodom", kuri rūpinasi aplinkosaugos ir ekologijos klausimais, minėtus gedimus BelAE pirmojo reaktoriaus vėsinimo sistemoje.

Anksčiau nevyriausybinės organizacijos "Ecodom" tinklalapyje "Baltarusijos antiatominės kampanijos" judėjimo vardu buvo išplatinta žinutė, kad visuomenės veikėjai gavo informacijos, nurodančios "galimą avariją ir su ja susijusį Baltarusijos AE pirmojo energijos bloko reaktoriaus vėsinimo sistemos veikimo sutrikimą".

Tuo tarpu Lietuvos valdžia neužfiksavo radiacinio fono pokyčių šalyje.

Oficialūs Baltarusijos šaltiniai kol kas nekomentuoja "incidento".

Pirmadienį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka savo nurodymu patvirtino abiejų Baltarusijos AE energijos blokų eksploatavimo pradžios terminus. Pirmasis bus pradėtas eksploatuoti 2021 metais, o antrasis — 2022 metų pirmoje pusėje.

Dabar pirmojo energijos bloko reaktorius pasiekė 40 procentų nominalios galios, sistemos ir įranga bandoma toliau. Pagal BelAE statybos grafiką, bandomąją pirmojo energinio bloko veiklą planuojama pradėti gruodžio mėnesį.

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energijos blokas buvo įtrauktas į bendrą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Įvardyta sąlyga, dėl kurios BelAE energija tikrai nepasieks Lietuvos
Ekspertas: Lietuva ne tiek bijo BelAE, kiek nori apie tai pašnekėti
Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos iš BelAE boikoto
Ledynas

Ištirpus ledynui archeologai rado unikalių artefaktų

(atnaujinta 20:25 2020.12.01)
Ant kalno šlaito Jutunheimeno nacionaliniame parke ištirpus ledynui rasta beveik 70 strėlių, batų, elnių audinių ir kaulų

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Norvegijos archeologai atrado senovinių artefaktų kolekciją, rašo "Daily Mail".

Ant kalno šlaito Jutunheimeno nacionaliniame parke ištirpus ledynui rasta beveik 70 strėlių, batų, elnių audinių ir kaulų.

Radiokarboninis datavimas parodė, kad seniausi daiktai datuojami 4100 m. pr. Kr.

Būdamos ledyno šerdyje, kai kurios strėlės išliko beveik nepakitusios. Antgaliai vis dar turi dervos, kuri leido juos pritvirtinti prie medinio koto.

Anksčiau tapo žinoma, kad Nyderlanduose archeologai atrado masinį kapą su 20 žmonių griaučių.

Kapas buvo aptiktas netoli viduramžių Beitšteino pilies, netoli Vianeno miesto. Be to, tarp palaikų nebuvo jokių audinių ar papuošalų pėdsakų.

Tegai:
archeologai, artefaktas
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites
Mokslininkai išsklaidė populiarų mitą apie klimato atšilimą