Nord Stream

Žiniasklaida: JAV grasina sankcijomis projekto "Nord Stream-2" dalyviams

(atnaujinta 14:54 2020.11.21)
JAV vyriausybės atstovas spaudai taip pat išreiškė nuomonę, kad "Nord Stream-2" neva yra "geopolitinis projektas, kurį Rusija panaudos Europos šalims šantažuoti"

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. JAV vyriausybė susisiekė su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę, pranešė DPA, remdamasi JAV vyriausybės valdininku.

"Šis dujotiekis neįvyks", — Vokietijos naujienų agentūrai sakė aukštas pareigas JAV vyriausybės valdininkas.

"Jungtinės Valstijos nenori taikyti sankcijų Europos įmonėms. Skambiname šiais raginimais, kad perspėtume ir suteiktų laiko pasitraukti (iš projekto)", — pridūrė agentūros pašnekovas, nenurodydamas, apie kurias konkrečias įmones kalbama.

JAV vyriausybės atstovas spaudai taip pat išreiškė nuomonę, kad "Nord Stream-2" neva yra "geopolitinis projektas, kurį Rusija panaudos Europos šalims šantažuoti".

"Handelsblatt" penktadienį pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 d. Laiške pažymėta, kad Vokietijos verslininkams rūpi sužinoti, jog "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Europa, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (464)
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo, ko tikėtis iš Baideno dėl "Nord Stream-2"
Bundestagas paskelbė apie galimybę apginti "Nord Stream-2"
Nord Stream-2

Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2" grįžta į Kaliningradą

(atnaujinta 09:10 2020.11.27)
Spalį laivas kelias savaites buvo prie Kaliningrado priešais Kuršių neriją, kur netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval"

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Laivas "Akademik Čerskij" mėnesį po inkaravimo Vokietijos Mukrano uoste, kuris yra projekto "Nord Stream-2" logistikos bazė, grįžta į Kaliningradą, rodo jūrų "Marine Traffic" portalo duomenys.

Spalį laivas kelias savaites buvo prie Kaliningrado priešais Kuršių neriją, kur netoli jo dirbo tiekimo laivas "Finval". Vėliau mėnesio pabaigoje "Akademik Čerskij" iškeliavo į Mukraną, jį lydėjo dar keli laivai — "Artemis Offshore", "Ostap Sheremeta", "Finval" ir "Umka".

"Artemis Offshore" ir "Ostap Sheremeta" grįžo į Rusiją anksčiau lapkritį, o ketvirtadienio vakarą "Akademik Čerskij" taip pat pakeitė kursą į Kaliningradą. Pasak "Marine Traffic", laivas tikslą pasieks šeštadienį.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
laivas, Kaliningradas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (464)
Dar šia tema
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Baidenas pavers JAV Europos marionete
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą "Nord Stream-2" projekto

(atnaujinta 20:02 2020.11.26)
Bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Norvegų "Det Norske Veritas" — "Germanischer Lloyd" (DNV GL) neatsisako "Nord Stream-2" dujotiekio sertifikavimo, tačiau nutraukia darbus, susijusius su jūrų laivais, praneša RBC, remdamasis bendrovės atstovais.

"DNV GL nepriėmė sprendimo atsisakyti sertifikuoti "Nord Stream-2" dujotiekio sistemą", — sakė bendrovės pareigūnas.

Kaip paaiškino DNV, išnagrinėjusi naują Valstybės departamento aiškinimą dėl sankcijų prieš Rusijos ir Vokietijos dujotiekį veiksmų, bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui. Bendrovė pabrėžė, kad neatsisako teikti su "Nord Stream-2" vamzdynais susijusių paslaugų.

"Nord Stream-2" DNV GL dalyvavo dokumentų peržiūroje ir statybos darbų atitikties standartams patikrinime. Tai taip pat apėmė įrangos, kuri buvo naudojama laivuose, tiesiant dujotiekį, bandymus ir paruošimą. Be to, įmonei reikėjo išduoti atitikties sertifikatą, tinkamai įvykdžius projektą.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (464)
Medikai, archyvinė nuotrauka

"Pramuštas dar vienas dugnas": ligoninės direktorius apibrėžė COVID-19 situaciją

(atnaujinta 16:38 2020.11.27)
Praeitą parą  Šiaulių ligoninėje buvo paguldyta 20 pacientų, kurių amžiaus vidurkis nuo 40 iki 60 metų,  visų jų būklės yra rimtos

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika papasakojo apie itin sudėtingą koronaviruso situaciją gydymo įstaigoje. 

Jo teigimu, pastarąją parą "buvo pramuštas dar vienas dugnas", kai didžioji dalis iš 20 sudėtingos būklės hospitalizuotų asmenų priklauso 40-60 metų amžiaus grupei.

"Šiandien turiu pasakyti, kad Šiaulių ligoninėje vaizdas visiškai kitoks. Praeitą parą mes pramušėme dar vieną dugną – paguldyta 20 pacientų, kurių amžiaus vidurkis nuo 40 iki 60 metų – absoliuti dauguma. Visų būklės yra rimtos. Rentgenologiškai yra pavirtinti labai sudėtingi plaučių uždegimai, apėmę visus plaučius Taigi situacija tikrai yra rimta. Suprantu, kad visuomenė norėtų girdėti kažkokias geras naujienas, bet nesakyti tiesos šiandien nebegalime. Artėjame prie ribos, kada ligoninės bus perkrautos", – pasakojo ligoninės vadovas spaudos konferencijos metu.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius pabrėžė, kad artėjama prie tos ribos, kada ligoninės bus perkrautos.

"Jeigu kalbėtumėme apie situaciją regione, vėlgi mes esame turbūt 3–4 savaitės priekyje visos Lietuvos. Tai šiandien visos Telšių ir Šiaulių ligoninės yra atidariusios COVID-19 skyrius. Jie yra užpildyti 80–85 procentų apimtimis. Taigi rezervų yra likę tikrai labai nedaug", – akcentavo Mažeika pažymėjęs, kad visi gydytojai, kiek įmanoma, yra mobilizuoti.

Penktadienį Statistikos departamentas pranešė, kad per praekusią parą Lietuvoje patvirtinti 2339 nauji koronaviruso atvejai. Tai – rekordinis per parą patvirtintų atvejų skaičius šalyje. Iš viso Lietuvoje patvirtinti 56 095 COVID-19 atvejai. 13 514 žmonės pasveiko nuo ligos, o 41 897 – serga. 

Šiuo metu ligoninėse gydomi 1776 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje.

Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Lietuvai gresia medikų trūkumas dėl užsikrėtimo koronavirusu
Lietuvoje turimų priemonių atsargų COVID-19 testams atlikti gali nepakakti iki Kalėdų
Lukašenka COVID-19 vadina politine ir ekonomine liga