Klaipėdos uostas

Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų

(atnaujinta 09:31 2020.11.23)
Direkcijos duomenimis, spalio mėnesį uostas atliko geriausią mėnesio krovą per visą uosto istoriją — daugiau nei 4,7 milijono tonų krovinių

VILNIUS, lapkričio 22 — Sputnik. Klaipėdos uostas tapo pirmuoju tarp Baltijos šalių uostų ir ketvirtu rytinėje Baltijos pakrantėje, pareiškė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

"Investicijos leido išlaikyti konkurencinį pranašumą prieš kitus Baltijos regiono uostus. Šiandien Klaipėdos uostas rytinėje Baltijos pakrantėje yra ketvirtas, o tarp Baltijos valstybių uostų — pirmas", — pareiškė Latakas.

Pažymima, kad Klaipėdos uostas per dešimt šių metų mėnesių tapo vieninteliu uostu, kuriam pavyko ne tik sumažinti pirmąjį pusmetį buvusį minusą, bet ir užfiksuoti augimo tendenciją.

Klaipėdos uosto kompanijos šį spalį perkrovė 4,7 mln. tonų krovinių, o tai 16,7 proc. daugiau negu pernai spalio mėnesį. Tai geriausia mėnesio krova per uosto istoriją.

Rekordiškai sėkmingas spalis ištirpdė dagiau kaip pusę metų Klaipėdos uoste fiksuotą krovos minusą. Per pirmus dešimt mėnesių krovinių uoste krauta maždaug vienu procentu daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį, iš viso 39,23 mln. tonų. 

Didžiausias augimas fiksuotas biriųjų krovinių, ypač žemės ūkio produktų, segmente, po truputį Klaipėdos uoste daugėja ro-ro krovinių. Skystųjų krovinių ir generalinių krovinių apyvarta kol kas išlieka neigiama.

Vertinant atplaukusių laivų skaičių, per pirmus šių metų mėnesius jų sulaukta maždaug 3 proc. mažiau, tačiau jų atplaukė didesnių.

Anksčiau kilo klausimas dėl krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų situacijos Baltarusijoje po prezidento rinkimų fone. Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka pareiškė, kad šiuo metu vyksta komercinis krovinių perorientavimo iš Lietuvos į Rusijos uostus klausimo svarstymas.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, respublikos ekonomika smarkiai nukentės.

Tegai:
Baltijos šalys, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Jūrų uosto akvatorijoje nustatyta tarša naftos produktais
Ekspertas: Lietuvos vežėjams bus pelninga gabenti krovinius per Rusiją
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Vilnius

Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas

(atnaujinta 14:06 2020.11.24)
Bet kurią akimirką respublikos ekonomika gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, sako ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvoje gera ekonominė padėtis, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau jos ekonominė ateitis — trapi ir priklauso nuo gerų santykių su kaimyninėmis šalimis. Apie tai interviu Sputnik Lietuva pareiškė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak jo, Lietuva turi geras plėtros Baltijos šalyse perspektyvas, tačiau ekonominė padėtis yra gana bloga — didelis nedarbas, o užsienio prekyba yra chroniškai deficitinė. Be to, dėl koronaviruso Baltijos šalyje įvyko bendro vidaus produkto (BVP) nuosmukis.

"Lietuvoje neigiami pasitikėjimo verslo ateitimi rodikliai... Tas pats pasakytina ir apie vartotojų pasitikėjimą, jis taip pat yra neigiamas. Tačiau suprantama tai, kad jų mažmeninė prekyba žlugo — koronavirusas. Bet vis dėlto ši problema egzistuoja", — sakė jis.

Pasak Zubeco, visa Rytų Europa gyveno iš investicijų ir subsidijų iš ES biudžeto. Dabar Briuselis mažina subsidijas ir kyla klausimas, ar respublika turi galimybių sureguliuoti produkcijos gamybą ir tiekimą į tarptautines rinkas.

Ekspertas pažymėjo, kad pagrindinė Lietuvos eksporto pozicija — Baltarusijos ar Rusijos naftos produktų reeksportas arba perdirbimas iš Rusijos resursų.

"Todėl kyla klausimas, kokiu lygiu Lietuva gali egzistuoti savarankiškai be Baltarusijos ir Rusijos paramos. <...> Lietuva turi geras pozicijas, geresnes nei Latvija ir Estija, tačiau tuo pat metu ekonominė ateitis yra labai trapi ir iš tiesų priklauso nuo normalių santykių su Baltarusija, iš dalies su Rusija. Mažesniu mastu, bet, nepaisant to, Rusija vis dar naudoja Lietuvą kaip tranzito koridorių daliai savo produktų", — sakė Zubecas.

Taip pat ekspertas įvertino migraciją Lietuvoje. Jis sakė, kad lietuviai išvyksta, į jų vietą atvyksta migrantai. Tuo tarpu reikia suprasti, kad vidinius gyventojus keičia migrantai.

"Nacionalinės gerovės požiūriu šiame procese nėra nieko gero, nes jie turi pakeisti migrantais tuos žmones, kurie išvyko dirbti į kitas šalis. Tai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje buvo ir yra žemesnė nei Europoje, o Lietuva nėra patraukli savo piliečiams. Visi, kas gali išvykti — išvyksta, ir tai rodo apskritai rimtos finansinės ir ekonominės krizės sąlygas, kuriuose dabar gyvenama... Pirmiausia nukenčia silpnos šalys. Tai, kad Lietuva yra viena silpniausių Europos Sąjungos valstybių kartu su Rumunija, Bulgarija, Graikija... Akivaizdu, kad krizės metu jos labiausiai nukentės", — sakė Zubecas.

Lietuvos ekonomika bet kurią akimirką gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, pridūrė jis.

Anksčiau Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą.

Apžvalgoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu daugiau žmonių atvyksta į respubliką, nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Be to, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Tegai:
eksportas, Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertas: naujas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Lietuvos visiškai neįmanomas
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas

Virtualios Kalėdos: Kaunas aprašė, kaip vyks šventės COVID-19 fone

(atnaujinta 13:44 2020.11.23)
Šiais metais buvo nuspręsta miesto eglę papuošti saldaus itališko deserto stiliumi, ja pasigrožėti miestiečiai galės asmeniškai. Tačiau svarbiausius įvykius teks stebėti monitoriuose

Šventiškas koncertas ir eglutės įžiebimas Kaune dėl COVID-19 bus pirmą kartą surengtas "virtualioje realybėje", praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba. Transliacija vyks lapkričio 28 dieną.

Šiais metais pagrindinį Kalėdų simbolį Kaune vėl kuria unikalių eglučių autorė — menininkė Jolanta Šmidtienė. Pernai Rotušės aikštėje dominavo ryškiaspalvės "kosmines" dekoracijos. Šiemes jas pakeis kalėdinės pasakos motyvai — kauniečiai ir miesto svečiai galės pamatyti "Saldžias saldžias Kalėdas Kaune".

Šmidtienė papasakojo, kad įkvėpimo ji sėmėsi, kai namuose smaližiavo morengais, ir ji panorėjo sukūrti ką nors tokį pat lengvą, saldų ir kvepiantį Kaunui papuošti.

Tik televizoriaus ekranuose

Atsižvelgiant į šalyje galiojančius saugumo reikalavimus bei rekomendacijas, šįkart tradicinės miestelio veiklos iš Rotušės aikštės persikels į virtualią erdvę.

Eglutės įžiebimas ir koncerto transliacija su garsiausiomis šalies scenos žvaigždėmis prasidės lapkričio 28 d. 18:00.

Edukacijos, dirbtuvėlės ir kitos veiklos drauge su kalėdiniu paštu lankytojų lauks internete: artimiausiu metu startuos interneto svetainė kaledos.kaunas.lt.

Tūkstančiai švieselių

Šviesi, šventiška bei saldžią pasaką menanti pagrindinė miesto eglė kauniečių lauks iki pat Trijų karalių. Pasigrožėti ja ir pasimėgauti išpuoštu miestu saugiai, be didelių žmonių susibūrimų spės visi.

Kalėdinę dvasią visame Kaune jau žadina įsibėgėję miesto puošimo darbai. "Lietučio" girliandos sužibės virš pagrindinių miesto gatvių, o žiemiškai "apšerkšnijusiomis" dekoracijomis pasipuoš Kauno tiltai. Tradiciškai švieselėmis pasidabins ir senamiesčio gatvės, Santakos parkas bei Smetonos alėja.

Rotušės aikštė kauniečius taip pat pasitiks gerokai šviesesnė nei anksčiau. Šiemet kur kas daugiau lempučių ir girliandų sužibs medžiuose, o aikštę supančių pastatų fasadus išryškins prožektorių šviesos.

Situacija su koronavirusu

Šiemet dėl ​​epidemiologinių sąlygų Kalėdų šventės Lietuvos miestuose pereina į neįprastą formatą. Tradicines muges ir koncertus, pritraukiančius daug žmonių, teko atšaukti. Tačiau savivaldybės stengiasi suteikti miestams naujųjų metų nuotaiką intensyviai juos puošdamos.

Parduotuvės Lidl logotipas,  archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Nuo pandemijos pradžios respublikoje užregistruoti 47047 infekcijos atvejai, 10945 žmonės pasveiko, 386 mirė.

Nuo lapkričio 7 dienos galioja karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia neatmeta, kad jis gali būti pratęstas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 55,6 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,3 milijono žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Kalėdos, Kaunas
Temos:
Linksmų Kalėdų!
Dar šia tema
Be Kalėdų miestelių ir traukinuko: Vilniaus valdžia papasakojo, kokios Kalėdos bus šiemet
Sinoptikai paspėliojo, kokių orų lietuviai gali sulaukti per Kalėdas
"Maxima" per šv. Kalėdas nedirbs, o per kitas šventines dienas dirbs trumpiau