Klaipėdos uostas

Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių Baltarusijos praradimas

(atnaujinta 09:49 2020.11.24)
Minsko vadovybė turėtų įgauti sveiko proto ir logikos, kad respublika suaktyvintų bendradarbiavimą su Maskva, mano ekspertė Natalja Jeremina

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Jei Baltarusija persiorientuos krovinius į Rusiją, tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė, politikos mokslų daktarė Natalja Jeremina.

Baltarusija yra suinteresuota įvairinti importo ir eksporto tiekimą per Lietuvą ir Lenkiją, tačiau Minskas imsis "atitinkamų žingsnių", jei matys kaimynų nepatikimumą. Apie tai pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus.

Diplomatas pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija ne tik daro pareiškimus, bet ir imamasi veiksmų, susijusių su kišimusi į šalies vidaus reikalus.

Tuo tarpu Makėjus tvirtina, kad Minskas norėtų turėti patikimą tranzitą per šias šalis, tačiau dėl jų pozicijos bus imtasi "atitinkamų žingsnių". Jis pažymėjo, kad šiandien svarstomas konkretus Baltarusijos produktų tiekimo per Rusijos uostą priemonių įgyvendinimas.

Ekspertė Natalja Jeremina mano, kad Baltarusija zonduoja dirvą ir vietoj atviro dialogo naudoja grėsmių principą.

"Mes (Baltarusijos valdžia — Sputnik) dabar kol kas duodame tranzitą, mus domina tranzito srautai per šias šalis, tačiau mes galime pakeisti šiuos srautus į Rusiją. Tuo pačiu metu šie pareiškimai — tai žaidimas šiems žmonėms iš Lietuvos, ir, atitinkamai, jie gali būti orientuoti ir į Rusiją. Baltarusijos prezidentas sako, kad žiūrėkite, aš vis dar esu ant žirgo, vis dar tęsiu derybas, toliau kontroliuoju situaciją, bent jau tokiu būdu galiu valdyti partnerius iš vakarų pusės ir iš rytų pusės",  — pasakė ekspertė.

Jeremina pabrėžia, kad Baltijos šalyse politiniai sprendimai turi pirmenybę prieš ekonominį pragmatizmą. Jos nuomone, kai kurie valdininkai yra pasirengę netgi sunaikinti savo ekonomiką, kad tik patenkintų savo politines ambicijas.

"Tai reiškia, kad [Baltarusija] pagerins savo ekonominės plėtros energetinį pagrindą, o Lietuva nebegali pasigirti energetine nepriklausomybe ir yra priversta pirkti elektrą. Čia kyla labai didelės problemos. Manau, kad taip, pirma, viskas pakibs. Antra, iš tikrųjų tik Lietuvai bus blogiau dėl visos šios situacijos. Tikiuosi, kad Baltarusijos vadovybė įgaus sveiko proto ir logikos, ir ji suaktyvins bendradarbiavimą su Rusija to paties tranzito srityje ir perorientuos krovinius. Tai geriausiai parodys Lietuvai, kaip reikia elgtis" — pridūrė ji.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų Baltarusijos padėties fone po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Lukašenka.

Anksčiau Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka pareiškė, kad šiuo metu vyksta komercinis klausimo dėl krovinių perorientavimo iš Lietuvos į Rusijos uostus svarstymas.
Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, respublikos ekonomika smarkiai nukentės.

Tuo tarpu Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, kad prieš pradedant ką nors, Rusijai reikia garantijų, kad Minskas yra tikrai pasirengęs perorientuoti savo krovinių srautus.

Tegai:
krovinių vežimas, Rusija, Baltarusija, Lietuva
Maisto produktai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvos eksportuota 17% daugiau gyvūninių maisto produktų

(atnaujinta 22:11 2021.01.20)
Šalies įmonės šiuo metu gali eksportuoti maistą, pašarus ir gyvūnus į daugiau nei 150 pasaulio šalių

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Praėjusiais metais gyvūninių maisto produktų ir kitų siuntų eksportas į užsienį paaugo 17 proc., rašo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tarnybos duomenimis, 2020 metų sausio–gruodžio mėnesiais šalies gamintojai iš viso eksportavo per 24 tūkst. gyvūninės kilmės maisto produktų ir kitų siuntų.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, nuo pat 2020 metų pradžios buvo fiksuojamas daugumos produktų iš Lietuvos eksporto augimas, o per metus išaugo ypač didelę pridėtinę vertę maisto grandinėje turinčių produktų — pieno, šviežios mėsos, žuvies ir kitų gaminių — eksporto kiekiai.

Apibendrinti statistiniai duomenys rodo, kad pernai pieno produktų užsienio rinkoms parduota 23 proc. daugiau (per 111 tūkst. tonų). Tiek pat augo (23 proc.) ir šviežios mėsos pardavimai (eksportuota 12,8 tūkst. tonų), labiausiai šioje grupėje didėjo jautienos (48 proc.) ir paukštienos (18 proc.) eksportas.

Tuo tarpu žuvies ir jos gaminių pernai buvo eksportuota 7 proc. daugiau (iš viso 113,2 tūkst. tonų) nei 2019-ais. Šalies įmonės 2020 metais užsienio rinkose aktyviai prekiavo ir ėdalu augintiniams (katėms, šunims) — jų išvežimai siekia 9,9 tūkst. tonų.

Lietuvos įmonės šiuo metu gali eksportuoti maistą, pašarus ir gyvūnus į daugiau nei 150 pasaulio šalių.

Tegai:
maisto produktai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Statistikos departamentas: auga eksportuotų ir importuotų prekių kainos
Įvardytas galimas Baltarusijos eksporto iš Lietuvos į Rusiją perkėlimo laikas 
Gruodį infliacija Lietuvoje buvo mažiausia per pastaruosius 5 metus
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje valandinis elektros suvartojimas buvo didžiausias per 29 metus

(atnaujinta 21:43 2021.01.20)
Kartu su suvartojimu praėjusią savaitę augo ir elektros energijos kaina, ji pasiekė didžiausią savaitės vidurkį nuo 2019 metų pradžios

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos elektros sistemoje užfiksuotas didžiausias vartojimo pikas nuo 1992 metų, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid".

Sausio 18 dieną, tarp 10 ir 11 val., bendras elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė 2 075 MWh, tai didžiausias suvartojimo rodiklis per 29 metus.

Pranešama, kad prie išaugusių gyventojų ir verslo energijos poreikių prisidėjo besitęsiantys šalti orai.

"Elektros vartojimas pastarosiomis dienomis yra smarkiai išaugęs. Pagrindinis veiksnys — porą metų nematyti žiemos šalčiai. 2019 metais irgi buvome pasiekę panašų piką — sausio 24 d. užfiksuotas 2032 MWh valandinis suvartojimas, tuo metu termometras taip pat buvo gerokai žemiau nulio. Kita vertus, vartojimo augimas taip pat indikuoja augančius gyventojų ir verslo poreikius. Pandemijos kontekste tai nuteikia pozityviai, nes rodo, kad mūsų šalies ekonomika išlieka atspari", — teigia Giedrius Radvila, "Litgrid" Sistemos valdymo centro vadovas.

Kalbant apie energijos tiekimą, staigiai padidėjusi paklausa nesukėlė iššūkių toliau sėkmingai užtikrinti patikimą ir saugų elektros tiekimą Lietuvos gyventojams, įstaigoms ir verslui, teigė Radvila.

Jis atkreipė dėmesį, kad duomenys kol kas yra preliminarūs, detalūs suvartojimo duomenys paaiškės tik po daugiau nei mėnesio, surinkus informaciją iš skirstymo operatorių.

Tuo metu, kai vartojimas pasiekė piką, 39 proc. elektros buvo pagaminta Lietuvoje, 34 proc. — importuota iš Švedijos, 14 proc. — iš Lenkijos, 8 proc. — iš Latvijos, 5 proc. iš — Rusijos Kaliningrado srities.

Šalti orai visame regione, sutapę su sumažėjusia vėjo elektrinių generacija, praėjusią savaitę iškėlė didmenines elektros kainas. Sausio 11–17 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo trečią savaitę iš eilės iki 60,0 Eur / MWh, didžiausio savaitės vidurkio nuo 2019 m. pradžios.

Šią savaitę didmeninių kainų lygis išlieka panašus.

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Ignalinos AE pranešė apie naktį įvykusį incidentą
Šimonytė įvardijo sąlygą, pagal kurią galimas BelAE boikotas ES
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje brango 12 procentų
Sausio 21-oji

Kokia šiandien diena: sausio 21-osios šventės

(atnaujinta 16:33 2021.01.20)
Šią dieną 1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė. Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina

Sausio 21 yra 21-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 344 dienos.

2021 metų sausio 21 dieną saulė saulė teka 08:28, leidžiasi 16:33, dienos ilgis — 8 val. 05 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina.

Sausio 21-oji Lietuvos istorijoje

1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė.

1906 metais gimė lietuvių poetas ir vertėjas Konstantinas Snarskis, pasirašinėjęs K.Žvangulio slapyvardžiu. Mirė 1980 m.

1951 metais gimė poetė Česlova Jakštytė.

1967 metais mirė poetas Jovaras (tikrasis vardas — Jonas Krikščiūnas). Gimė 1880 m.

2011 metais 70-metis lietuvių aktorius Juozas Budraitis paguldytas į Sankt Peterburgo ligoninę.

Sausio 21-oji pasaulio istorijoje

1793 metais už valstybės išdavystę giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI.

1905 metais gimė garsusis madų dizaineris prancūzas Kristianas Dioras. Mirė 1957 m.

1908 metais Niujorke buvo priimtos taisyklės, draudžiančios moterims rūkyti viešose vietose.

1911 metais pirmą kartą organizuotas Monte Karlo automobilių ralis.

1924 metais nuo kraujo išsiliejimo į smegenis mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas.

1950 metais Londone mirė anglų rašytojas, romano "Gyvulių ūkis" autorius Džordžas Orvelas. Gimė 1903 m.

1954 metais JAV baigtas statyti pirmasis branduolinis povandeninis laivas "Nautilus".

1970 metais Irake, apkaltinus bandymu nuversti vyriausybę, mirties bausmė įvykdyta 12 asmenų.

1976 metais TSRS pirmą kartą pradėti pardavinėti vakarietiški laikraščiai — "Financial Times" ir "New York Times".

1976 metais anglų-prancūzų viršgarsinis lėktuvas "Concord" pradėjo reguliarius skrydžius.

1977 metais Italijoje buvo legalizuoti abortai.

1990 metais Rytų Vokietijos komunistai nušalino nuo pareigų Egoną Krencą bei dar 13 politinio biuro narių, kurie pranašavo Berlyno sienos kritimą.

1998 metais popiežius Jonas Paulius II pradėjo penkių dienų vizitą Kuboje.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai