Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: Lietuva norėjo atsisakyti "Gazprom" dujų, tačiau gavo SGD "Novatek"

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Iš esmės, respublika nepasiekė jokio diversifikavimo, nes vis tiek perka rusišką kurą, mano ekspertas Aleksandras Pasečnikas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuva nepasiekė jokio diversifikavimo, ji ir toliau perka rusiškas dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitinio skyriaus vadovas Aleksandras Pasečnikas.

Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos siekimą užtikrinti ilgalaikį konkurencingą suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą po 2024 metų įsigyjant dujų saugyklą.

Dabar įmonė  — SGD terminalo operatorė "Klaipėdos nafta" operatyviai priims reikiamus sprendimus, kad iki 2022 metų būtų išrinktas pats naudingiausias degalų tiekimo pasiūlymas. Šiuo tikslu Lietuva gali pasinaudoti esama galimybe ir išpirkti iš Norvegijos nuomojamą laivą saugyklą "Independence" arba įsigyti bet kokią kitą įrangą tarptautinėje rinkoje.

Analitikas Aleksandras Pasečnikas pažymėjo, kad Vilnius norėjo diversifikuoti dujų tiekimą, tačiau dabar perka Rusijos SGD.

"Šio terminalo paskirtis visiems žinoma — paįvairinti, atsisakyti "Gazprom" dujų. Bet žiūrėkite, kas vyksta galų gale. Tegul subsidijuoja, jokių problemų. Dabar, lapkričio duomenimis, apie penkis tanklaivius jau priimta su "Novatek" dujomis, tai reiškia, Lietuva perka mūsų dujas tik SGD formatu, o ne per vamzdžius. Iš esmės, jokia diversifikacija nevyksta. Kiti tiekėjai. Paimkime Amerikos SGD — tai vyko bandomąja tvarka, tiekimo iš JAV ekonomika taip pat nerado komercinės sėkmės", — pasakė jis.

Pasak Pasečniko, per visą SGD terminalo gyvavimo laiką Klaipėdoje padėtis nepasikeitė, pradedant tuo, kad Lietuva ir toliau moka Norvegijai už dujų saugojimo laivo nuomą, o tai padvigubina dujų kainą galutiniam vartotojui.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos. Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Anksčiau buvo pranešta, kad pajamos iš Klaipėdos SGD terminalo per metus sumažėjo beveik 40 proc.

Lietuvos energetikos ministerija parengė įstatymo projektą, skirtą sumažinti SGD tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad terminalui reikalingo SGD kiekio tiekimo išlaidos, reikalingos sklandžiam terminalo veikimui ir technologiniams procesams užtikrinti, kainuoja tiek pat ar net daugiau nei kasmetinė terminalo infrastruktūros priežiūra.

Tegai:
Gazprom, Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD), SGD
Dar šia tema
Ekspertas: neaišku, kodėl Lietuva tik dabar pradėjo skųstis SGD terminalu
Lietuva sumokės už ekspertų konsultacijas per SGD laivo-saugyklos pirkimą 
Ketvirta per mėnesį: Lietuva gavo naują SGD partiją iš Rusijos 
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Maisto produktai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvos eksportuota 17% daugiau gyvūninių maisto produktų

(atnaujinta 22:11 2021.01.20)
Šalies įmonės šiuo metu gali eksportuoti maistą, pašarus ir gyvūnus į daugiau nei 150 pasaulio šalių

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Praėjusiais metais gyvūninių maisto produktų ir kitų siuntų eksportas į užsienį paaugo 17 proc., rašo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tarnybos duomenimis, 2020 metų sausio–gruodžio mėnesiais šalies gamintojai iš viso eksportavo per 24 tūkst. gyvūninės kilmės maisto produktų ir kitų siuntų.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, nuo pat 2020 metų pradžios buvo fiksuojamas daugumos produktų iš Lietuvos eksporto augimas, o per metus išaugo ypač didelę pridėtinę vertę maisto grandinėje turinčių produktų — pieno, šviežios mėsos, žuvies ir kitų gaminių — eksporto kiekiai.

Apibendrinti statistiniai duomenys rodo, kad pernai pieno produktų užsienio rinkoms parduota 23 proc. daugiau (per 111 tūkst. tonų). Tiek pat augo (23 proc.) ir šviežios mėsos pardavimai (eksportuota 12,8 tūkst. tonų), labiausiai šioje grupėje didėjo jautienos (48 proc.) ir paukštienos (18 proc.) eksportas.

Tuo tarpu žuvies ir jos gaminių pernai buvo eksportuota 7 proc. daugiau (iš viso 113,2 tūkst. tonų) nei 2019-ais. Šalies įmonės 2020 metais užsienio rinkose aktyviai prekiavo ir ėdalu augintiniams (katėms, šunims) — jų išvežimai siekia 9,9 tūkst. tonų.

Lietuvos įmonės šiuo metu gali eksportuoti maistą, pašarus ir gyvūnus į daugiau nei 150 pasaulio šalių.

Tegai:
maisto produktai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Statistikos departamentas: auga eksportuotų ir importuotų prekių kainos
Įvardytas galimas Baltarusijos eksporto iš Lietuvos į Rusiją perkėlimo laikas 
Gruodį infliacija Lietuvoje buvo mažiausia per pastaruosius 5 metus
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje valandinis elektros suvartojimas buvo didžiausias per 29 metus

(atnaujinta 21:43 2021.01.20)
Kartu su suvartojimu praėjusią savaitę augo ir elektros energijos kaina, ji pasiekė didžiausią savaitės vidurkį nuo 2019 metų pradžios

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos elektros sistemoje užfiksuotas didžiausias vartojimo pikas nuo 1992 metų, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid".

Sausio 18 dieną, tarp 10 ir 11 val., bendras elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė 2 075 MWh, tai didžiausias suvartojimo rodiklis per 29 metus.

Pranešama, kad prie išaugusių gyventojų ir verslo energijos poreikių prisidėjo besitęsiantys šalti orai.

"Elektros vartojimas pastarosiomis dienomis yra smarkiai išaugęs. Pagrindinis veiksnys — porą metų nematyti žiemos šalčiai. 2019 metais irgi buvome pasiekę panašų piką — sausio 24 d. užfiksuotas 2032 MWh valandinis suvartojimas, tuo metu termometras taip pat buvo gerokai žemiau nulio. Kita vertus, vartojimo augimas taip pat indikuoja augančius gyventojų ir verslo poreikius. Pandemijos kontekste tai nuteikia pozityviai, nes rodo, kad mūsų šalies ekonomika išlieka atspari", — teigia Giedrius Radvila, "Litgrid" Sistemos valdymo centro vadovas.

Kalbant apie energijos tiekimą, staigiai padidėjusi paklausa nesukėlė iššūkių toliau sėkmingai užtikrinti patikimą ir saugų elektros tiekimą Lietuvos gyventojams, įstaigoms ir verslui, teigė Radvila.

Jis atkreipė dėmesį, kad duomenys kol kas yra preliminarūs, detalūs suvartojimo duomenys paaiškės tik po daugiau nei mėnesio, surinkus informaciją iš skirstymo operatorių.

Tuo metu, kai vartojimas pasiekė piką, 39 proc. elektros buvo pagaminta Lietuvoje, 34 proc. — importuota iš Švedijos, 14 proc. — iš Lenkijos, 8 proc. — iš Latvijos, 5 proc. iš — Rusijos Kaliningrado srities.

Šalti orai visame regione, sutapę su sumažėjusia vėjo elektrinių generacija, praėjusią savaitę iškėlė didmenines elektros kainas. Sausio 11–17 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo trečią savaitę iš eilės iki 60,0 Eur / MWh, didžiausio savaitės vidurkio nuo 2019 m. pradžios.

Šią savaitę didmeninių kainų lygis išlieka panašus.

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Ignalinos AE pranešė apie naktį įvykusį incidentą
Šimonytė įvardijo sąlygą, pagal kurią galimas BelAE boikotas ES
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje brango 12 procentų
Sausio 21-oji

Kokia šiandien diena: sausio 21-osios šventės

(atnaujinta 16:33 2021.01.20)
Šią dieną 1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė. Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina

Sausio 21 yra 21-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 344 dienos.

2021 metų sausio 21 dieną saulė saulė teka 08:28, leidžiasi 16:33, dienos ilgis — 8 val. 05 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina.

Sausio 21-oji Lietuvos istorijoje

1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė.

1906 metais gimė lietuvių poetas ir vertėjas Konstantinas Snarskis, pasirašinėjęs K.Žvangulio slapyvardžiu. Mirė 1980 m.

1951 metais gimė poetė Česlova Jakštytė.

1967 metais mirė poetas Jovaras (tikrasis vardas — Jonas Krikščiūnas). Gimė 1880 m.

2011 metais 70-metis lietuvių aktorius Juozas Budraitis paguldytas į Sankt Peterburgo ligoninę.

Sausio 21-oji pasaulio istorijoje

1793 metais už valstybės išdavystę giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI.

1905 metais gimė garsusis madų dizaineris prancūzas Kristianas Dioras. Mirė 1957 m.

1908 metais Niujorke buvo priimtos taisyklės, draudžiančios moterims rūkyti viešose vietose.

1911 metais pirmą kartą organizuotas Monte Karlo automobilių ralis.

1924 metais nuo kraujo išsiliejimo į smegenis mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas.

1950 metais Londone mirė anglų rašytojas, romano "Gyvulių ūkis" autorius Džordžas Orvelas. Gimė 1903 m.

1954 metais JAV baigtas statyti pirmasis branduolinis povandeninis laivas "Nautilus".

1970 metais Irake, apkaltinus bandymu nuversti vyriausybę, mirties bausmė įvykdyta 12 asmenų.

1976 metais TSRS pirmą kartą pradėti pardavinėti vakarietiški laikraščiai — "Financial Times" ir "New York Times".

1976 metais anglų-prancūzų viršgarsinis lėktuvas "Concord" pradėjo reguliarius skrydžius.

1977 metais Italijoje buvo legalizuoti abortai.

1990 metais Rytų Vokietijos komunistai nušalino nuo pareigų Egoną Krencą bei dar 13 politinio biuro narių, kurie pranašavo Berlyno sienos kritimą.

1998 metais popiežius Jonas Paulius II pradėjo penkių dienų vizitą Kuboje.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai