Vilnius

Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse

(atnaujinta 11:30 2020.11.26)
"Luminor" ekonomistas pažymėjo, jog šalis laikosi teisingos krypties, nors pasiektas rezultatas kol kas tai tik lašas jūroje, jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, jog Lietuvos FinTech sektorius jau duoda savo vaisius — Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse.

Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansinių paslaugų eksportas sudarė 96 mln. eurų — beveik tiek pat, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. Neblogas pasiekimas, turint omenyje, kad iki 2018 metų Lietuva šioje kategorijoje buvo aiški autsaiderė", — parašė Mauricas.

Kartu ekonomistas pažymėjo, jog jei palyginti su finansinių paslaugų eksporto lyderiais, Lietuvos pasisiekimas — tai vis dar "tebėra lašas jūroje". Pasak Maurico, Liuksemburgas finansinių paslaugų eksportuoja apie 300 kartų daugiau nei Lietuva, Šveicarija — apie 100 kartų daugiau, o Airija — apie 70 kartų daugiau.

Nepaisant to, Maurico teigimu, Lietuvos pasirinkta kryptis yra teisinga, nes Lietuva jau lenkia ne tik kaimynines Baltijos šalis, bet ir nemažai Vidurio ir Rytų Europos (CRE) šalių (Slovakiją, Kroatiją, Slovėniją, Bulgariją).

Tegai:
Fintech, Baltijos šalys, Lietuva
Družba

Baltarusija sustabdė naftos tranzitą per "Družbos" ruožą

(atnaujinta 13:56 2021.01.20)
"Družba" naftos vamzdynas užtikrina naftos tiekimą Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms ir jos tranzitą į Europą

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Baltarusija, vadovaudamasi planu, iki sausio 22 dienos sustabdė naftos tranzitą per "Družbos" ruožą, žurnalistams sakė "Transneft" prezidento patarėjas, atstovas spaudai Igoris Deminas.

"Pagal planą Baltarusija nuo šiandien iki sausio 22 dienos sustabdė tranzitą Fenješlitkės ir Budkovicos (pietinė "Družbos" atšaka) kryptimi dėl Michalkos–Brodų ruožo, skirto naftai pumpuoti iš Odesos į Mozyrių, reverso", — sakė jis.

"Družba" naftos vamzdynas užtikrina naftos tiekimą Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms ir jos tranzitą į Europą.

Tegai:
tranzitas, nafta, Baltarusija
Dar šia tema
Dujų rinka 2020 metais: Europai pasisekė, Rusija išgyveno
"Brent" naftos kaina pasiekė maksimumą nuo praėjusių metų vasario
Ekonomistas: Minskas nuosekliai pašalina Lietuvą iš naftos produktų tranzito
Elektros tinklai

Remonto metu bus atjungta elektros sistemos jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

(atnaujinta 10:41 2021.01.20)
Šeštadienį dėl gedimo atsijungė viena iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos. Įvykio priežastys vis dar nežinomos

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Dėl atliekamų remonto darbų trečiadienį ir ketvirtadienį atjungiama Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemas jungianti "LitPol Link" jungtis, praneša Lietuvos elektros perdavimo operatoriaus "Litgrid" spaudos tarnyba.

Remonto darbai atliekami po to, kai šeštadienį ryte atsijungė viena iš dviejų jungtį sudarančių 400 kV linijų Alytus–Elkas (Lenkija). Tuo metu Lietuvos kryptimi buvo perduodama 492 MW galia. Tada po pietų buvo atstatytas "LitPol Link" jungties veikimas.

Jungtis neveiks trečiadienį ir ketvirtadienį, nuo 9 iki 19 val. Atjungus abi linijas Alytus–Elkas, bus atliekamas vienos fazės laido intarpo montavimas.

"Nustatę gedimą vienoje linijoje šeštadienį, netrukus įjungėme rezervinę linija, kuri iki tol buvo išjungta dėl atliekamų "LitPol Link" jungties išplėtimo darbų. Abi šios linijos sumontuotos ant tų pačių atramų, todėl, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą remonto darbų metu, linija laikinai neveiks ir jungtis nebus prieinama rinkai", — sakė "Litgrid" l. e. p. Perdavimo tinklo departamento vadovas Valdas Bancevičius.

Detalios gedimo priežastys paaiškės, atlikus detalų gedimo tyrimą.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrų kabelį "Harmony Link". Tai planuojama padaryti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras išeiti iš BRELL yra paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes tarifai neišvengiamai kils.

Tačiau Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Litgrid, elektros energija, LitPol Link
Dar šia tema
Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai
"LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atjungta dėl gedimo
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska

Lietuva iškels Sausio 13-osios bylos teisėjų temą ES darbotvarkėje

(atnaujinta 14:18 2021.01.20)
Kaip pažymėjo Teisingumo ministerija, 2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, apsaugos "nuo trečiųjų šalių persekiojimo"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lietuvos teisėjų ir prokurorų "apsauga nuo politinio persekiojimo" tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos prioritetų ES darbotvarkėje, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

"2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau aktyviai sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą apsaugos nuo politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo ir bendrų ES sprendimų saugant ES piliečius", — teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.  

Tarp kitų svarbių Lietuvai temų — ES Pagrindinių teisių chartijos taikymo plėtra bei geresnė duomenų apsauga tiriant nusikaltimus.

Pasak Dobrovolskos, COVID-19 pandemija atskleidė, jog teisingumo prieinamumui krizės laiku itin svarbus skaitmeninimo mechanizmo spartinimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, todėl šalims narėms svarbu dalintis ir gerąją praktika, ir naujausiomis teisėkūros iniciatyvomis.

Ministrė įvardijo dar vieną Lietuvai aktualų klausimą — tai vartotojų bei intelektinės nuosavybės apsaugą, kur pagrindinis prioritetas turėtų būti skiriamas pandemijos pasekmių analizei bei iniciatyvoms, skatinančioms žaliąją bei skaitmeninę kryptį. 

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla Lietuvos teisėjų atžvilgiu

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Tegai:
ES, Lietuva, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Kaip Lietuva paminėjo Sausio 13-osios trisdešimtmetį karantino sąlygomis
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus