Darbas ofise

Paaiškėjo, kuriame Lietuvos ekonomikos sektoriuje sumažėjo laisvų vietų

(atnaujinta 13:37 2020.11.29)
Nors tuo pačiu metu, palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu, bendras laisvų darbo vietų skaičius respublikoje išaugo

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse, praneša Statistikos departamentas.

2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams — 1,1 tūkst., arba 6,3 proc., daugiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Palyginus su 2019 metais atitinkamu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius beveik nesikeitė – jų buvo 0,1 tūkst., arba 0,8 proc., daugiau nei prieš metus.

Labiausiai — 0,9 tūkst. — laisvų darbo vietų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse — 0,2 tūkst., statyboje — 0,1 tūkst. daugiau nei 2020 metais antrąjį ketvirtį.

Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse — 0,6 tūkst. mažiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2020 metų trečiąjį ketvirtį buvo viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (3,2 proc.), transporto ir saugojimo, finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (po 2,3 proc.).

Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo nekilnojamo turto operacijų (0,1 proc.), švietimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (po 0,4 proc.).

Spalį šalyje buvo įregistruota daugiau nei 53,7 tūkstančiai bedarbių, iš jų 18,8 tūkstančiai neturi profesijos. Per metus augant ilgalaikių bedarbių gretoms, beveik dvigubai padidėjo profesinės kvalifikacijos neturinčių žmonių skaičius.

Į šią grupę pateko tie, kurie dėl įvairių priežasčių (švietimo sistemos, šeimos aplinkybių, asmeninių savybių) neįgijo jokios profesijos, neturėjo motyvacijos mokytis ir kelti kvalifikaciją. Nekvalifikuoti žmonės paprastai tampa ilgalaikiais bedarbiais, o jų integracijai į darbo rinką reikalauja kompleksinių priemonių.

Tegai:
Statistikos departamentas, darbas, Lietuva
Rail Baltica

Ekspertas: Baltijos šalys gali pamiršti apie ES pinigus "Rail Baltica" per pandemiją

(atnaujinta 00:10 2021.01.27)
Galbūt, kai šalys įveiks ekonomikos nuosmukį, šis projektas bus finansuojamas, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Šiuo metu projektas "Rail Baltica" nelabai svarbus Europos Sąjungai, nes dėl pandemijos lėšos išleidžiamos gyventojų, sveikatos apsaugos, pramonės ir bankų sistemos palaikymui, o pinigų visiems nepakas, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

"Tai yra visiškai natūrali situacija. Reikia pasakyti, kad tais laikais, kai nepakanka pinigų, sustiprėja prieštaravimai tarp tų, kurie gali arba turėjo gauti. Manau, kad šis prieštaravimų paaštrėjimas nesibaigs kokiu nors ES žlugimu, tačiau vis dėlto, vienaip ar kitaip, tokie reikalavimai atsiras. <...> Manau, kad ES jis ["Rail Baltica" projektas] nėra toks svarbus kaip kitos išvardytos išlaidos. Normaliomis sąlygomis ir kai jie išeis iš ekonomikos nuosmukio, o tai negreitai įvyks, tada šis projektas bus apsvarstytas ir visiškai finansuojamas", — pasakė ekspertas.

Baltijos šalys gali uždelsti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica" projektui.

Ši suma yra numatyta septynerių metų ES biudžete. Tačiau lėšų skyrimui projektui reikalingas Europos Parlamento sutikimas — tai atskira tebevykstančių derybų dalis vadinamosios transporto infrastruktūros finansavimo programos, kurios vertė 28,4 mlrd. eurų, ribose.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Tikimasi, kad kelias pradės veikti 2026 metais.

Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas apsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.

Tegai:
pandemija, ES, Baltijos šalys, Rail Baltica
Klaipėdos uostas

Lietuvoje sugriežtintos birių krovinių tvarkymo taisyklės

(atnaujinta 00:02 2021.01.27)
Pabrėžiama, kad nuo gegužės krovos kompanijos gaus baudas už dulkes, kurias sukelia jų įmonės veikla

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvos aplinkos ministerija priėmė pataisas, kuriomis siekiama išspręsti aplinkos taršos Klaipėdos uoste problemas.

Trys pagrindiniai: už teršiančią veiklą — privalomas poveikio aplinkai vertinimas, inicijuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimai ir naujos sugriežtintos birių krovinių tvarkymo taisyklės.

"Keičiant uosto įstatymą, uosto direkciją numatoma priskirti įstaigoms, kurios turi atlikti aplinkos taršos monitoringą. Dėl poveikio aplinkai vertinimo nedarysime krovos bendrovėms jokių nuolaidų", — sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Netrukus įsigalios ministro patvirtinti minimalūs birių medžiagų laikymo, pakrovimo ir gabenimo dulkių kontrolės reikalavimai. Ši nuostata bus taikoma naujai veiklai nuo kovo 1 dienos, o senai — nuo gegužės 1 dienos. Nuo gegužės 1 dienos krovos kompanijos gaus baudas už dulkes, kurias sukelia jų įmonės veikla.

Pirmadienį konservatorius Audrius Petrošius pakvietė uosto bendrovę "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" ("Klasco") atsižvelgti į mokslininkų išvadas, atliekant krovos darbus. Tyrimas atskleidė taršą, kurią sukelia "Klasco" geležies rūdos perdirbimo veikla. Parlamentaras pabrėžė, kad įmonė abejoja tyrimo metodikos patikimumu ir nepripažįsta savo kaltės.

Aplinkos ministerija pavedė Aplinkos apsaugos agentūrai reguliuoti ir įteisinti Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurtą mėginių ėmimo metodą naudojant pasyviuosius akumuliatorius.

Tegai:
Klaipėdos uostas
ETPA sesija

ETPA komitetas parekomendavo patvirtinti Rusijos delegacijos įgaliojimus

Nebuvo pritarta nė vienai Ukrainos delegacijos pataisai, pareiškė Valstybės Dūma. Rusijos pusė tikisi tolesnio konstruktyvaus požiūrio

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos stebėsenos komitetas parekomendavo patvirtinti Rusijos delegacijos ETPA įgaliojimus pilna apimtimi, RIA Novosti pranešė Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas, Rusijos delegacijos narys Leonidas Sluckis.

Anksčiau buvo pranešta, kad ETPA užginčijo Rusijos delegacijos įgaliojimus.

"Stebėsenos komitetas rekomendavo patvirtinti Rusijos delegacijos įgaliojimus pilna apimtimi. Nė viena Ukrainos delegacijos pataisa nebuvo palaikyta. Mes tikimės tolesnio konstruktyvaus ETPA požiūrio", — pasakė Sluckis.

ETPA posėdis
© Sputnik / Доминик Бутен

Anksčiau ETPA svetainėje paskelbtame pareiškime paaiškinama, kad "Rusijos delegacijos nariai gali laikinai posėdžiauti su tomis pačiomis teisėmis kaip ir kiti Asamblėjos nariai, kol Asamblėja priims sprendimą, tačiau negali balsuoti pagal savo įgaliojimus". Taip pat nurodoma, kad ataskaitą parengs Asamblėjos stebėsenos komitetas. ETPA turės balsuoti už vieną iš trijų variantų: ratifikuoti įgaliojimus, neratifikuoti įgaliojimų, juos ratifikuoti "kartu su tam tikrų teisių dalyvauti ar atstovauti atitinkamos delegacijos nariams Asamblėjos ir jos organų veikloje atėmimu ar sustabdymu.

Pažymėtina, kad nepaisant skandalo dėl įgaliojimų, ETPA pirmadienį patvirtino Rusijos delegacijos vadovą Piotrą Tolstojų Asamblėjos pirmininko pavaduotoju.

Paskutinį kartą Rusijos delegacijos įgaliojimai ETPA buvo užginčyti 2020 m. sausį, prieš tai — 2019 metų birželį.

Iki 2019 metų santykiai tarp Maskvos ir Strasbūro buvo krizėje.

Iš Rusijos delegacijos ETPA 2014 metų balandį buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir susijungimo su Krymu. 2015 m. ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau tada sankcijos buvo tik sugriežtintos. Reaguodama į tai, Maskva atsisakė dirbti tokiomis sąlygomis ir 2016–2018 metais dėl Strasbūre tvyrančių antirusiškų nuotaikų nesiuntė prašymo patvirtinti savo įgaliojimus ir nustojo mokėti įmoką į Europos Tarybos biudžetą. 2019 m. birželį ETPA atkūrė delegacijos teises, ir Rusijos parlamentarai grįžo prie visapusiško darbo Asamblėjoje.

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)