Nord Stream-2

WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 08:48 2020.11.30)
Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą

VILNIUS, lapkričio30 — Sputnik. Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant ribojančias priemones dujotiekiui "Nord Stream-2", rašo "Wall Street Journal".

Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą, pažymi laikraštis.

Dar 2016 metais Glamazdinas, tuo metu dirbęs Ukrainos vyriausybėje, ir Charčenka nusiuntė laiškus valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui ir JAV finansų sekretoriui Stevenui Mnuchinui, tačiau jie į juos neatsakė.

Todėl vieno iš ukrainiečių pažįstamas Vašingtone užmezgė ryšį su lobistu Danieliu Vaidičiumi, dirbusiu Senato užsienio santykių komitete. Jis pasiūlė pakeisti požiūrį. Pasak jo, 2014 metais jis padėjo parengti sankcijas Maskvai. Šios ribojančios priemonės privertė "ExxonMobil" pasitraukti iš projektų su "Rosneft". Todėl naftos kompanija prarado prieigą prie svarbių technologijų ir projektas buvo sustabdytas.

Vaidičas pažymėjo, kad "tai buvo modelis, kurį pritaikėme "Nord Stream-2". Leidinyje priduriama, kad 2018 metais Glamazdinas ir Charčenka pritraukė analitinius centrus ieškoti pažeidžiamumų projekte ir jiems esą tai pavyko.

Kaip aiškina laikraštis, vienas Maskvos ekspertas pareiškė, kad Rusijoje nėra laivų, kurie galėtų kloti reikiamo skersmens vamzdžius reikiamu gyliu. Tuo pačiu metu Danija draudžia laivams inkaruotis kai kuriose Baltijos jūros vietose dėl nesprogusių šaudmenų pavojaus Antrojo pasaulinio karo metu. Tada "Gazprom" sudarė sutartį su Šveicarijos "Allseas Group SA", kurios laivas galėjo tiesti vamzdžius be inkaravimo.

Po to Glamazdinas ir jo kolegos nusprendė "susitvarkyti su vamzdžių klojimo laivais". Tada jie nusprendė vykti į Kongresą ir, padedami Vaidičo, užmezgė ryšius su senatoriumi Tedu Kruzu. Politikas padėjo įtraukti savo kolegą Žaną Šachin į ribojamųjų priemonių kūrimą.

2019 metais jie parengė įstatymo projektą dėl sankcijų įvedimo įmonėms, kurios palengvina Rusijos dujų projekto įgyvendinimą. Tada "Allseas" kompanija, tapusi pagrindiniu jų taikiniu, beveik iškart paskelbė apie dujotiekio sustabdymą.

JAV aktyviai priešinasi Rusijos projektui, skatindama Amerikos SGD diegimą Europoje. Praėjusį mėnesį Vašingtonas išplėtė ribojančias priemones "Nord Stream-2" ir išplėtė šias sankcijas bendrovėms, kurios teikia paslaugas laivams, dalyvaujantiems dujotiekio statyboje. Šios priemonės yra Europos energetinio saugumo apsaugos PEESA paketo dalis.

Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą kritikavo ekstrateritorinius apribojimus "Nord Stream-2". Berlyne jie pabrėžė, kad derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis tiesiant dujotiekį.

"Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Andrew Harnik

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (540)
Dar šia tema
"Die Welt" numatė "lemiamą kovą" dėl "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Elektros lemputė

Elektra Lietuvoje pigo 13 %

(atnaujinta 12:25 2021.01.26)
Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc. praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje elektra kainavo 52,26 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje — po 52,21 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 39,45 Eur/MWh.

Vilnius
© Sputnik / Александр Липовец

Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų.

"Su kainų kritimu rinkoje buvo susiję ir mažesnis vartojimas Baltijos šalyse bei didesni energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione sumažėjo iki 10 037 GWh, gamybos apimtys taip pat mažėjo iki 9 972 GWh", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, kad sausio 18–24 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 2 proc. iki 621 GWh.

Respublikoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 270 GWh, Latvijoje — taip pat 1 proc. iki 154 MWh. Estijoje šis rodiklis krito 3 proc. iki 197 GWh. Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 326 GWh.

Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc., Estijoje — 58 proc., Latvijoje — 84 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, elektra
Vilnius

Ekspertas: Lietuva negalės remti pandemijos paveikto verslo be ES

(atnaujinta 11:46 2021.01.26)
Vilnius bando išlaikyti tam tikrą mokėjimų įmonėms minimumą, tačiau jis negalės lygintis su kitomis šalimis, mano ekspertas Michailas Beliajevas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Ekonomikos mokslų kandidatas, Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertas Michailas Beliajevas interviu Sputnik Lietuva padarė prielaidą, kad Vilnius paremia nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusį verslą, kad ir toliau išliktų bent šioks toks ekonomikos panašumas.

"Kalbant apie dydį ir pačius mokėjimus, akivaizdu, kad Lietuva negali lygintis su kitomis tokiomis išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis, vis dėlto ji stengiasi palaikyti bent tam tikrą minimumą. Dabar, kalbant apie tai, ar to pakaks, ar ne, akivaizdu, kad Lietuva savarankiškai negalės įvykdyti šių sąlygų, kad ir kokios jos būtų, šios sąlygos. Bet kokiu atveju, iš Europos Sąjungos pusės bus mokami papildomi pinigai. Lietuva juos kažkaip turės pagrįsti. Aišku, kad tokiu būdu ji taps dar labiau priklausoma nuo ES su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kaip nepriklausomai valstybei", — pasakė jis.

Lietuvoje darbuotojų prastova karantino metu pernai kainavo 820 milijonų eurų, iš jų 630 milijonų eurų bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovos, o dar 190 milijonų eurų skirti tiems, kas karantino metu buvo prastovoje.

Šiemet priemonė, padedanti įmonėms išsaugoti darbo vietas, nebuvo pratęsta. Iki sausio pabaigos planuojama užbaigti atlikti mokėjimus už praėjusius metus.

Tegai:
koronavirusas, pandemija, ES, verslas, Lietuva
Vakcinacija vyksta sunkiai

Vakcinacija vyksta sunkiai ir su "nepageidaujamomis reakcijomis"

(atnaujinta 13:53 2021.01.26)
Lietuvoje pasirodė pirmieji pranešimai, kad "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinos, kuriomis skiepijami lietuviai, sukelia "nepageidaujamas reakcijas"

Apie mirtis nieko nežinoma, kaip Vokietijoje ar Norvegijoje. Tačiau kai kurie gyventojai po tokių naujienų nusprendžia atidėti skiepijimą.

— Mantai, ar skaitėte Lietuvos žiniasklaidos pranešimus apie dešimtis "nepageidaujamų reakcijų" į vakcinas, kurios skiriamos Lietuvos gyventojams nuo koronaviruso? Mane labai gąsdina šios žinutės. Mes su žmona ruošėmės užsirašyti į eilę skiepytis, bet dabar labai susimąstėme.

— Arūnai, mačiau šiuos pranešimus, taip pat neseniai perskaičiau Europos žiniasklaidos pranešimus apie mirtis Norvegijoje ir Vokietijoje. Ir jau tada pradėjau galvoti, ar skiepytis, ar laukti daugiau patobulintų vakcinų. Girdėjau, kad trečioji vakcina bandoma Rusijoje ir jos apsaugos lygis yra 100 proc. Gal "BioNTech" ir "Pfizer" netrukus sukurs naujas vakcinas, kuriose bus atsižvelgta į pirmąjį šių vakcinų partijos šalutinį poveikį.

Aš žinau, kad tu eini į darbą kiekvieną dieną. Dirbi įmonėje iš leistinų sąrašo. Ką sako tavo viršininkas? Ar jis prašys vyriausybės įrašyti jus į eilę skiepytis? Ar reikės skiepytis priverstinai? Ką tik perskaičiau vokiečių laikraščio "Bild" pranešimą, kuriame teigiama, kad vienas verslininkas jau atleido kelis žmones iš darbo vien dėl to, kad jie atsisakė skiepytis nuo koronaviruso.

— Bijau, kad netrukus Lietuvoje pradės rūšiuoti žmones, kurie jei ir neserga, tačiau atsisako vakcinos. Ir nors iki šiol Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžia teigia, kad skiepijimas yra visiškai savanoriškas reikalas, jie ras "svarių" priežasčių per naktį pakeisti savo nuomonę. Taigi apie koronaviruso skiepų pasus neseniai kalbėjo, kad jie nebus įvedami, tačiau vis daugiau kai kurių šalių politikų pareiškia, kad neįleis užsieniečių be dokumentų, patvirtinančių antikūnų ar skiepų buvimą.

— Taip, pasaulis susiduria su globaliu pasirinkimu  — paaukoti dalį žmogaus laisvių mirtino pavojaus akivaizdoje?

— O man atrodo, kad netrukus mes visiškai pamiršime visas teises ir laisves ir aiškiai paklusime "įsakymams iš viršaus". Neodiktatūra žengia po liberalizmo šūkiais. Dabar teisės ir laisvės bus ne tik paskiepytų mažumų, bet ir valdžios rankose.

Tegai:
vakcinacija