VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Išplėstos sankcijos "Nord Stream-2" dujotiekiui buvo įtrauktos į gynybos biudžeto projektą, kurį patvirtino JAV Kongreso rūmai, sakoma įstatymo projekto aiškinamajame dokumente.
Abiejose gynybos biudžeto versijose — parengtose Senate ir Atstovų rūmuose — buvo reikalaujama taikyti sankcijas, dabar dėl reikalavimų susitarta ir pridurta, kad JAV prezidentas gali panaikinti sankcijas prieš konkretų asmenį, atsižvelgdamas į nacionalinius interesus. Taip pat pridedamas reikalavimas dėl sankcijų įvedimo konsultuotis su daugeliu šalių.
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.
Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.
Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių.
Vašingtonas šių metų gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.
Liepos mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal CAATSA (Įstatymą dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis), įskaitant "Nord Stream-2" ir antrąją "Turkish Stream" liniją. Dėl šių veiksmų gresia JAV sankcijos investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto vamzdynais. Be to, liepą JAV Atstovų rūmai ir Senatas patvirtino savo gynybos biudžeto 2021 metams variantus, kuriuose numatytos išplėstos sankcijos projektui.
VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Išrinktasis Vokietijoje valdančios CDU partijos vadovas Arminas Lašetas, jei taps kancleriu, taip pat kovos už "Nord Stream-2" įgyvendinimą, kaip tai daro dabartinė šalies vadovybė, sakė politologas Aleksandras Raras, praneša RIA Novosti.
Naujuoju Vokietijoje valdančios CDU partijos vadovu buvo išrinktas Arminas Lašetas, po rugsėjo mėnesį vykusių rinkimų rezultatų jis gali pakeisti kanclerę Angelą Merkel — tai yra balsavimo antrojo turo rezultatai partijos kongrese šeštadienį.
Eksperto teigimu, Europai reikalingas ekologiškas projektas, šiuo atžvilgiu Vokietija kovoja už "Nord Stream-2", kad galėtų įgyvendinti savo planus.
"Ir, žinoma, Lašetas, kaip kancleris, yra suinteresuotas gerai gyvenančiais vokiečiais, gerai gyvenančiais europiečiais, ir jis padarys viską dėl tokių milžiniškų svarbių projektų, kurie užtikrins Europos energetinį saugumą ir stiprumą", — internetinės konferencijos metu sakė ekspertas, kalbėdamas apie politinę situaciją Vokietijoje MIA "Rossija segodnia".
Jis pridūrė, kad "Nord Stream-2", kaip ir "Nord Stream-1", kaip ir "Turkish Stream", nėra dovana, kurią Vokietija ar Europa teikia Rusijai.
"Tai yra bendras Rusijos ir Europos projektas, Europai to reikia... Vokietija ir Europos Sąjunga pačios priėmė kardinaliai revoliucinį sprendimą — kurti "žaliąją" ekonomiką, iki 2050 metų radikaliai išeiti iš anglies pramonės, iš naftos ir branduolinės pramonės", — paaiškino pranešėjas.
"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui ir tokiu būdu pristabdė statybas.
Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortūna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai iš bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.
Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius su "Fortūna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. 2020 metų lapkričio mėnesį tiek euro zonoje, tiek ES pramonės gamintojų produktų kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc. Apie tai praneša statistikos agentūra "Eurostatas".
Metiniu pagrindu kainos euro zonoje sumažėjo 1,9 proc., o Europos Sąjungoje — 1,8 proc.
Euro area industrial #ProducerPrices +0.4% in November over October 2020, -1.9% over November 2019 https://t.co/wYZN61nBr9 pic.twitter.com/hVnVboF35z
— EU_Eurostat (@EU_Eurostat) January 6, 2021
Didžiausias pramonės gamintojų kainų augimas per mėnesį buvo užfiksuotas Danijoje ir Prancūzijoje (+1,7 proc.), Estijoje (+1,2) ir Rumunijoje (+1,1), o didžiausias kritimas pastebėtas Airijoje (-1,4), Slovakijoje (-0,7) ir Čekijoje (-0,5).
Metinių kainų augimo lyderės buvo Malta (+1,8), Vengrija ir Slovėnija (+1,1) procento abiejose šalyse, o didžiausias sumažėjimas pastebėtas Lietuvoje (-7,3), Graikijoje (-6,8) ir Kipre (-6,1).
VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Smarkiai atšalus orams, Vilniaus benamiai jau gavo prieglobstį trijuose mieste veikiančiuose nakvynės namuose, praneša savivaldybės spaudos tarnyba.
Pranešama, kad benamiai gavo prieglobstį nakvynės namuose Lenkų g. 1, T. Kosciuškos g. 8 ir Vilkpėdės g. 12.
Nakvynės paslaugas benamiams teikia BĮ Vilniaus miesto nakvynės namų filialai: Vilkpėdės g. 12 (170 apnakvindinimo vietų), Lenkų g. 1 — 100 vietų, T. Kosciuškos g. 8 (30 vietų).
Vilniaus savivaldybė taip pat iš dalies finansuoja Vilniaus arkivyskupijos "Caritas" projektą "Vilniaus arkivyskupijos Caritas nakvynės namai", kur teikiamos laikino apgyvendinimo paslaugos iki 65 socialinės rizikos asmenų per mėnesį, taip pat psichosocialinė pagalba, dienos užimtumo paslaugos benamiams asmenims.
Šiuo itin šaltu metu socialiai remtiniems gyventojams ir benamiams ne mažiau svarbios ir maitinimo paslaugos, kur sušalę gali gauti karšto maisto.
Vilniaus Arkivyskupijos Caritas labdaros valgykloje "Betanija" M. K. Paco g. 4 per dieną pamaitinama 150 asmenų, kartą per ketvirtį išdalinama 250 ilgalaikio galiojimo maisto produktų. Dvejose labdaros paramos fondo „Vilties centras valgyklose, įsikūrusiose Gerovės g. 29 ir Tyzenhauzų g. 18 laikinuose modulinės patalpose, kasdien pamaitinama apie 600 asmenų, dar 100 asmenų kas savaitę išdalinama maisto produktų rinkinių.
Nakvynės namuose Lenkų g. 1 (renovuojami A. Kojelavičiaus g. 50) nakvojantiems ir dėl ligos negalintiems nuvykti iki labdaros valgyklų, bendroje salėje 6 kartus per savaitę tiekiami maisto produktų rinkiniai.
Pranešama, kad visuose Vilniuje veikiančiuose nakvynės namuose kasnakt pasirūpinama beveik 400 benamių.
Dabar merija rekonstruoja Naujojoje Vilnioje A. Kojelavičiaus g. 50 gatvėje įsikūrusius nakvynės namus, kurie nebuvo remontuoti beveik du dešimtmečius.
Nakvynės namuose bus įvesta dujotiekio sistema, rekonstruota vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų sistema, pakeisti inžineriniai tinklai, įrengta signalizacija, 10 dušo patalpų, 2 virtuvės. Apšiltinus ir moderniai rekonstravus pastatą, jis bus pritaikytas žmonių su negalia poreikiams, bus sutvarkyta ir sklypo aplinka.
Šiuo metu taip pat, vykdoma Gardino g. 2 A esančios labdaros valgyklos rekonstrukcija.