Dujovežis Coral Favia

Antras per mėnesį: į Lietuvą pristatytas SGD krovinys Rusijos

(atnaujinta 09:09 2020.12.08)
Ankstesnė rusiško kuro partija į respubliką atkeliavo praėjusį savaitgalį. Tanklaivis pristatė apie dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų

VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. Lietuva gavo antrąjį per gruodžio mėnesį suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš Rusijos.

Tanklaivis "Coral Favia" atvyko iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" SGD gamykla. Dar nuo praėjusios savaitės pabaigos laivas buvo netoli Klaipėdos, tačiau į uostą įplaukė tik antradienio rytą, praneša portalas "Marinetraffic".

Šiuo metu dujovežis prišvartuotas prie Klaipėdos SGD terminalo. Pagal operatorių bendrovės "Klaipėdos nafta" tvarkaraštį tanklaivis į Lietuvą pristatė 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų.

Tai yra antroji Rusijos SGD partija Lietuvai per mėnesį. Ankstesnis krovinys buvo pristatytas praėjusį savaitgalį. Dujovežis "Coral Fungia" pristatė tokio paties tūrio dujų partiją.

Lietuva taip pat praėjusią savaitę gavo SGD iš JAV. Per visą Klaipėdos terminalo istoriją šis krovinys su amerikietišku kuru tapo jubiliejiniu.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai apsieina: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusijos degalų atsargos tapo reguliarios nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Interviu Sputnik Lietuva pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transporto peties. Jis taip pat pažymėjo, kad SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD, Rusija, Lietuva
Nord Stream-2

Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 09:39 2021.01.21)
Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas "Nord Stream-2", Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto, sakė Vokietijos ministrų kabineto oficialaus atstovo pavaduotoja Martina Fietz, praneša RIA Novosti.

"Mes atkreipėme dėmesį į naujausius įvykius (sankcijas "Fortunai"). Mūsų pozicija dėl ekstrateritorinių sankcijų išlieka nepakitusi, mes tai pakartojome čia ne kartą. Dėl "Nord Stream-2" užbaigimo mūsų pozicija išlieka ta pati — tai yra ekonominis projektas. Situaciją ir ateities planus reikia nukreipti į projekto vykdytojus", — sakė ji.

Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.

Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Andrea Sasse, oficialus Berlynas per vaizdo konferenciją apie sankcijas pranešė JAV ambasadai Berlyne, o Vokietijos ambasada Vašingtone gavo pranešimą.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas - Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Elektros perdavimo  linijos

Gruodžio mėnesį elektra Lietuvoje brango 11%

(atnaujinta 22:31 2021.01.20)
Baltijos šalyse elektros kainų padidėjimui įtakos turėjo kainų augimas kaimyninėse šalyse ir mažesni pajėgumų srautai iš Suomijos, o kainų kilimą ribojo energijos srautai iš Rusijos

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Gruodį vidutinės mėnesio elektros energijos kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse padidėjo maždaug dešimtadaliu, praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva". 

Lietuvos teritorijoje elektros energija brango 11 proc. ir pasiekė iki 45,75 Eur/MWh. Estijoje elektra brango taip pat 11 proc. iki 45,49 Eur/MWh, o Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio kaina padidėjo 9 proc. iki 44,86 Eur/MWh. 

Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 2,75 Eur/MWh iki 199,99 Eur/MWh.

Praėjusį mėnesį smarkiai pakilo ir vidutinė "Nord Pool" sistemos elektros energijos kaina — nuo 6,32 Eur/MWh iki 20,09 Eur/MWh. 

Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką kainoms, buvo vėsesnės oro sąlygos: oro temperatūrai nukritus, visame regione išaugo elektros energijos paklausa. Kainų augimas buvo stebimas iki pat metų pabaigos, jis išliko ir sausį.

Kaip pažymėjo elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktorius Martynas Giga, gruodžio mėnesį elektros energijos kainoms Baltijos šalyse įtaką darė "Nord Pool" regione sumažėjęs atominių elektrinių prieinamumas, taip pat sumažėję vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai. Palyginti su lapkričiu, pajėgumai krito 19 proc., su praėjusių metų gruodžiu — 8 proc. 

Be to, didesnės paklausos sąlygomis išaugo hidroelektrinių gamybiniai pajėgumai, todėl gruodį vandens rezervuarų užpildymas Šiaurės šalyse sumažėjo beveik 10 proc. Be to, dėl didesnės paklausos Vokietijoje padidėjo importas iš Norvegijos per naują "NordLink" jungiamąją liniją tarp Vokietijos ir Norvegijos NO2 prekybos zonos. 

"Baltijos šalyse elektros energijos kainų padidėjimui įtakos turėjo kainų augimas kaimyninėse šalyse ir mažesni pajėgumų srautai iš Suomijos, o kainų kilimą, lyginant su lapkričiu, ribojo didesni energijos srautai iš Rusijos", — teigė Giga.

Lietuvoje 3 proc. padidėjo tiek gamyba, tiek suvartojimas

Dėl šaltesnių oro sąlygų elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse gruodį padidėjo iki 2 555 GWh arba 2 proc., palyginti su praėjusių metų gruodžiu. Tačiau vidutinis mėnesinis augimas nebuvo toks ryškus, nes paklausa sumažėjo kalėdiniu laikotarpiu. Elektros energijos paklausa Lietuvoje padidėjo 3 proc. iki 1113 GWh, Estijoje vartojimas padidėjo 3 proc. iki 789 GWh, Latvijoje, palyginti su 2019 m. gruodžiu — 1 proc. iki 653 GWh.

Gruodį Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 9 proc. iki 1415 GWh. Praėjusį mėnesį generavimas Baltijos šalyse sudarė 55 proc. visos suvartojamos elektros energijos. 

Tegai:
elektra, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
Paaiškėjo, kada į BeAE galės atvykti ekspertai iš Europos Sąjungos 
Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai
Šimonytė įvardijo sąlygą, pagal kurią galimas BelAE boikotas ES
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 36 procentais
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje brango 12 procentų
JAV ir Rusijos vėliavos

Rusijos ambasadorius JAV įvertino galimybę susitarti su JAV dėl START-III pratęsimo

(atnaujinta 10:53 2021.01.21)
Jis pažymėjo, kad Donaldo Trampo administracija iškėlė nepriimtinas START-III pratęsimo sąlygas ir iš tikrųjų "vienintelį galiojantį Rusijos ir Amerikos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės pavertė politinių derybų objektu"

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Maskva yra atvira dialogui dėl START-III pratęsimo su naujojo JAV prezidento Džo Baideno administracija, dar yra galimybė dėl to susitarti iki vasario 5 dienos, interviu RIA Novosti sakė Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas.

Antonovas pažymėjo, kad Donaldo Trampo administracija iškėlė nepriimtinas START-III pratęsimo sąlygas ir iš tikrųjų "vienintelį galiojantį Rusijos ir Amerikos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės pavertė politinių derybų objektu".

"Nenuostabu, kad tokia pozicija galų gale vedė į aklavietę dvišales konsultacijas dėl START-III likimo. Ir nepaisant to, kad keliais klausimais mes nuėjome susitikti su Vašingtonu pusiaukelėje. Tikimės, kad dabartinė administracija vadovausis patikimesniais ir realistiškesniais principais", — sakė jis.

Diplomatas pabrėžė, kad Rusija yra atvira dialogui dėl START-III sutarties pratęsimo. "Kamuolys yra Vašingtono pusėje — laukiame konstruktyvių pasiūlymų", — pridūrė jis.

Donaldas Trampas anksčiau START-III paskelbė nepalankiu Vašingtonui susitarimu; jo administracija pasisakė už naujo dokumento sukūrimą dalyvaujant Kinijai derybose. START-III pratęsimo galimybė buvo leista, tačiau tam tikromis sąlygomis, įskaitant patikrinimo režimą. Rusija pasiūlė besąlygiškai pratęsti sutartį metams, išreikšdama savo pasirengimą prisiimti politinį įsipareigojimą Vašingtonui įšaldyti šiam laikotarpiui turimą branduolinių ginklų kiekį.

Kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Antonis Blinkenas antradienį vykusiame Senato posėdyje sakė, kad Džo Baidenas ieško būdų pratęsti START su Rusija.

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
Rusija, JAV