Nord Stream-2 statybos

Ekspertas įvardijo "tikrąją auką" JAV kovoje su "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:29 2020.12.08)
Dėl "Nord Stream-2" Vokietijos pramonė gali gauti stabilių, pigių ir ekologiškų energijos šaltinių, pažymi politologas

VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. Politinių tyrimų instituto direktorius Sergejus Markovas interviu "RT" pareiškė, kad Berlynas "įnirtingai kovos" už "Nord Stream-2", nepaisant Vašingtono veiksmų.

Specialistas pažymėjo, kad JAV sankcijos projekto atžvilgiu iš tikrųjų yra nukreiptos prieš Vokietiją, nes tarp Vokietijos ir Amerikos korporacijų egzistuoja rimta konkurencija dėl pasaulinių rinkų.

"Prieiga prie pigių ir stabilių rusiškų dujų leidžia Vokietijos įmonėms (o jos sudaro Europos verslo pagrindą) didinti savo produkcijos konkurencingumą, o tai reiškia — užkariauti rinkas", — paaiškino Markovas.

Politologas pabrėžė, kad dėl "Nord Stream-2" Vokietijos pramonė gali gauti stabilių, pigių ir ekologiškų energijos šaltinių.

Anksčiau laikinai einanti JAV ambasadoriaus Vokietijoje pareigas Robin Quinville laikraščiui "Handelsblatt" pareiškė, kad tiesiant "Nord Stream-2" siekiama "apeiti Ukrainą ir suskaldyti Europą", ir paragino Vokietijos ir ES valdžias įvesti moratoriumą dujotiekio statybai.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendra galia sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.

Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas reklamuoja ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys, tarp jų ir Lietuva.

2019 metų gruodžio mėnesį JAV įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti klojimą. Dabar "Akademik Čerskij" vamzdynas yra laikomas vienu iš "Nord Stream-2" užbaigimo variantų.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (540)
Dar šia tema
Lemiama kova dėl "Nord Stream – 2". Kokią grėsmę kelia projektui Baidenas 
Mokslininkė patarė JAV susitaikyti su "Nord Stream-2" nutiesimu
Rusijos Valstybės Dūma sukritikavo naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
EK sukritikavo naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" galintis užbaigti laivas sustojo
Pinigai

Paaiškėjo, koks bus poveikis smulkiajam ir vidutiniam Baltijos šalių verslui po "Brexit"

(atnaujinta 17:30 2021.01.26)
Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Tik viena iš dešimties Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) prognozuoja neigiamą "Brexit" poveikį jų veiklai, pabrėžiama "Luminor" banko 2020 metų gruodžio mėnesį atlikta apklausa.

Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovų.

Pažymima, kad 39 procentai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo vadovų teigė, kad "Brexit" neturės įtakos jų verslui, nes įmonė nebuvo plėtojama JK. Daugiau nei pusė apklaustų Baltijos šalyse MVĮ teigė, kad neketina plėsti savo verslo 2021 m. Dėl nenuspėjamų pasaulinių įvykių, įskaitant "Brexit", pasekmes.

Pagal 2020 metų apklausą, COVID-19 pandemija šiuo metu yra labiau neaiški verslui nei "Brexit". Taigi 67 proc. Lietuvos, 52 proc. Latvijos ir 48 proc. Estijos MVĮ mano, kad ilgalaikiai su pandemija susiję apribojimai neigiamai paveiks jų verslo tvarumą.

"Brexit" vertinimui įtakos greičiausiai turėjo prasidėjusi COVID‑19 pandemija — palyginti su ja, visa kita atrodo nelabai reikšminga. Šiais metais smulkus ir vidutinis verslas labiau nerimauja dėl veiklos finansavimo galimybių. „Luminor“ pradėjo bendradarbiauti su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu — atvėrėme 660 milijonų eurų paskolų portfelį skirtą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuris, tikimės, padės mūsų klientams plėsti veiklą, vykdyti investicinius projektus ar papildyti apyvartinį kapitalą", — teigė "Luminor" banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

Pažymima, kad "Luminor" banko apklausa buvo atlikta 2020 metų gruodį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija "Norstat". Apklausos dalyviai — 750 Baltijos šalių SVĮ vadovai arba finansų vadovai.

Tegai:
vidutinis verslas, smulkusis verslas, verslas, Brexit, ekonomika
Elektros lemputė

Elektra Lietuvoje pigo 13 %

(atnaujinta 12:25 2021.01.26)
Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc. praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje elektra kainavo 52,26 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje — po 52,21 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 39,45 Eur/MWh.

Vilnius
© Sputnik / Александр Липовец

Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų.

"Su kainų kritimu rinkoje buvo susiję ir mažesnis vartojimas Baltijos šalyse bei didesni energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione sumažėjo iki 10 037 GWh, gamybos apimtys taip pat mažėjo iki 9 972 GWh", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, kad sausio 18–24 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 2 proc. iki 621 GWh.

Respublikoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 270 GWh, Latvijoje — taip pat 1 proc. iki 154 MWh. Estijoje šis rodiklis krito 3 proc. iki 197 GWh. Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 326 GWh.

Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc., Estijoje — 58 proc., Latvijoje — 84 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, elektra
Sputnik V vakcina, archyvinė nuotrauka

Rusijos "Sputnik V" vakcina užregistruota Irane

(atnaujinta 17:30 2021.01.26)
Pasak Irano užsienio reikalų ministro, Teheranas ateityje tikisi įsigijęs vakciną pradėti jos bendrą gamybą

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Rusijos vakcina "Sputnik V" sėkmingai įregistruota Irane, antradienį paskelbė Islamo Respublikos užsienio reikalų ministras Mohamadas Džavadas Zarifas, praneša RIA Novosti.

"Norėčiau jums pranešti, kad vakcina "Sputnik V" vakar buvo užregistruota Irane. Ją patvirtino mūsų sanitarinės institucijos, ir artimiausiu metu, tikimės, galėsime ją įsigyti ir pradėti bendrą gamybą (prisidėjus — Sputnik) atitinkamoms Rusijos ir Irano institucijoms", — sakė Zarifas per spaudos konferenciją po derybų su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu. 

Vakcina jau gavo reguliavimo institucijų patvirtinimus Rusijoje, Baltarusijoje, Argentinoje, JAE, Vengrijoje, Serbijoje, Bolivijoje, Alžyre, Palestinoje, Venesueloje, Paragvajuje ir Turkmėnistane. Indijoje Rusijos preparatas yra trečiajame bandymų etape, pasak ambasadoriaus Maskvoje Venkateši Varma, vakciną planuojama užregistruoti per kelias savaites.

Antroji tarpinė "Sputnik V" vakcinos klinikinių tyrimų duomenų analizė parodė 91,4 proc. veiksmingumą 28 dieną po pirmosios injekcijos, vakcinos veiksmingumas 42 dieną po pirmosios injekcijos viršijo 95 proc.

Jau pradėtas vakcinos registravimo ES ir PSO procesas.

Kaip pažymėjo Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas, per ateinančias dvi savaites "Sputnik V" registravusių šalių skaičius viršys pustrečio dešimčių. 

PSO duomenimis, Irane buvo užregistruota apie 1,4 milijono koronaviruso atvejų, liga nusinešė 57,5 ​​tūkstančio žmonių gyvybes. 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Rusija, Iranas, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Vengrija planuoja iš Rusijos įsigyti du milijonus "Sputnik V" vakcinos dozių
Turkija gamins Rusijos vakciną "Sputnik V"
Antikūnų kiekis vyrų ir moterų kraujyje po vakcinos "Sputnik V" nesiskiria
Meluoja ir neraudonuoja — kodėl Lietuva prieš "Sputnik V" vakciną?