Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: Lietuva pirks SGD net "Gazprom", jei tai bus pelninga

(atnaujinta 21:49 2020.12.08)
Nors valdžia stengiasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų, ji vis tiek grįžta prie ekonomikos ir perka kurą ten, kur pigiau, mano ekspertas Dmitrijus Gusevas

VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. Lietuvos siekis mažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų dažniausiai nėra susijęs su ekonominiu tikslingumu, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nepriklausomos kuro sąjungos viceprezidentas Dmitrijus Gusevas.

"Yra partijos uždavinys — sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų. Ir niekas nesako, kad ekonomiškai naudingiau pirkti SGD, sakoma, kad realiai reikia tiesiog sumažinti priklausomybę nuo dujų. Todėl kalbėti apie ekonomiką ar apie kažką teisingo ar tiesiog efektyvaus tiesiog nenaudinga, nes yra tik uždavinys... Antras dalykas — Amerikos spaudimas, kuriai reikia parduoti savo SGD", — pasakė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad SGD tiekiančios įmonės stengiasi pigiau nusipirkti kurą ir parduoti jį brangiau. Anot jo, pinigus uždirbanti įmonė nekreips dėmesio į "Lietuvos politines įkyrias idėjas".

"Jei nėra konkrečių sankcijų dujų pirkimui iš to paties "Novatek", ji [įmonė] ramiai pirks iš "Novatek" ir tieks jas Baltijos šalims. <...> Taip, žinoma, jie [Lietuvos valdžia] sumokėjo gana didelius pinigus ir moka tai pačiai Norvegijai už šio terminalo [Independence] nuomą. Taip, jie sumažina priklausomybę nuo "Gazprom" pirkdami SGD, bet kur jie pirks šias SGD? Visai gali būti, kad jei "Gazprom" parduos SGD, jie taip pat pirks SGD, nes šiuo metu tai gali būti pelningiau nei pirkti vamzdines dujas, štai ir viskas. Gavę terminalą neekonominiu sandoriu, jie vis tiek grįžta prie ekonomikos ir perka ten, kur pigiau", — apibendrino jis.

Antradienį, gruodžio 8 dieną, Lietuva gavo antrąjį per gruodį suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš Rusijos.

Tanklaivis "Coral Favia" atvyko iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" SGD gamykla. Nuo praėjusios savaitės pabaigos laivas buvo netoli Klaipėdos, tačiau į uostą įplaukė tik antradienio rytą. Pagal bendrovės operatorės "Klaipėdos nafta" tvarkaraštį, tanklaivis į Lietuvą pristatė 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų.

Ankstesnis krovinys atkeliavo praėjusį savaitgalį. Dujovežis "Coral Fungia" pristatė tokio paties tūrio dujų partiją.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai apsieina: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusijos degalų atsargos tapo reguliarios nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Interviu Sputnik Lietuva pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transporto peties. Jis taip pat pažymėjo, kad SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
dujų tiekimas, Rusija, Gazprom, SGD, Lietuva
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 13:51 2021.01.16)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", – sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", – teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Elektros tiekimo linijų atramos

"LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atjungta dėl gedimo

(atnaujinta 12:56 2021.01.16)
Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu tiriamos avarijos priežastys.

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuvos perdavimo operatorius "Litgrid" pranešė, kad dėl avarijos šeštadienio rytą atjungta "LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Atjungimas įvyko 9:09 Lietuvos laiku, kai Lietuvai buvo perduota 492 megavatų galia.

Elektros tiekimas užtikrinamas rezerviniais pajėgumais. Teigiama, kad elektros vartotojai nepatyrė jokių trukdžių.

Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu veikia antroji atsarginė linija.

Nustatomos gedimo priežastys, atliekamas patikrinimas.

Praėjusių metų gruodį Švedijos Nybro keitiklio stotyje įvyko gedimas, dėl kurio "NordBalt" energijos jungtis trims dienoms sustabdė darbą. Vėliau nepriklausomas elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva" teigė, kad tai turėjo įtakos savaitės elektros energijos brangimui Lietuvoje.

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetinės sistemos. Šalys kartu su Europos Komisija pasirašė memorandumą. Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su Europa per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link"jungtį ir "Harmony Link" jūrų kabelį.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalis turės energijos tiekimą tik per Lenkijos ir "NordBalt" energijos jungtį, kuri veikia su nuolatiniais trikdžiais. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Tegai:
LitPol Link, elektra
Dar šia tema
Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys iš Lietuvos žlugus BRELL
Arčiau pasitraukimo iš BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija
Ekspertas: pasitraukusi iš BRELL Lietuva atsidurs ant išlikimo slenksčio
Koronaviruso testas

Mokslininkai išsiaiškino, ar prasirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 16:10 2021.01.16)
Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Tie, kurie sirgo COVID-19, įgauna imunitetą nuo viruso mažiausiai penkiems mėnesiams, tačiau gali likti ligos nešiotojais, rodo Anglijos visuomenės sveikatos (PHE) tyrimas, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

"Tyrime dalyvavę mokslininkai padarė išvadą, kad natūraliai įgytas imunitetas dėl ligos 83% labiau apsaugo nuo pakartotinės infekcijos nei tie, kurie nesusirgo. Imunitetas trunka mažiausiai penkis mėnesius nuo ligos momento", — teigiama pranešime.

Tai reiškia, kad žmonėms, susirgusiems per pirmąją koronaviruso bangą praėjusį pavasarį, jau yra rizika vėl susirgti.

"PHE taip pat įspėja, kad nors tie, kurie turi antikūnų, tam tikru mastu yra apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, pirminiai kito tyrimo etapo duomenys rodo, kad kai kurie iš šių žmonių sulaiko didelius viruso kiekius ir gali juos perduoti kitiems", — sakoma pranešime.

"Todėl labai svarbu, kad visi ir toliau laikytųsi taisyklių ir liktų namuose, net jei turėjo COVID-19, kad išvengtų viruso perdavimo kitiems", — sakė agentūra.

Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje