Viačeslavas Titovas, archyvinė nuotrauka

Titovas: Lietuva jau neturi ko prarasti situacijoje dėl baltarusiško tranzito

(atnaujinta 11:33 2020.12.10)
Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys įsitikinęs, jog Vilniaus žingsniai yra tokie nelogiški, kad juos labai sunku analizuoti

VILNIUS, gruodžio 10 — Sputnik. Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas, komentuodamas Baltarusijos opozicijos raginimus, kad Lietuva taikytų sankcijas bendrovei "Belaruskalij", įsitikinęs, jog Vilnius šioje beprotiškoje situacijoje jau neturi ko prarasti, tačiau visa tai tik dar labiau apsunkins ekonominę padėtį. 

"Manęs jau niekas nebestebina, ši beprotybė, kuri vyksta. Prezidentas Lukašenka sakė, kad artimiausiu metu pašalins tranzitą. Lietuva šioje situacijoje gali ir neturėti ko prarasti. Tiesiog tai gali pagreitinti jos ekonominės padėties pablogėjimą. Tikriausiai ji [ Lietuva] tikisi, kad dar kartą Europos Sąjunga atspausdins pinigų ir suteiks tam tikrų privalumų, kad išsaugotų šią buferinę zoną. Man sunku analizuoti, nes žingsniai yra tokie nelogiški", — sakė jis interviu Sputnik Lietuva.

Titovą nustebino ir tai, kad Lietuvos generalinė prokuratūra po Baltarusijos piliečio skundo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl "nusikaltimų žmoniškumui".

Gruodžio 9 dieną Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis šiandien pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal straipsnį "Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai".

Šis proceso sprendimas priimtas išsamiai susipažinus su Generalinei prokuratūrai pateiktu Lietuvoje šiuo metu gyvenančio Baltarusijos piliečio M. CH. pareiškimu dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs šių metų spalį Minske.

Baltarusijos opozicijos atstovai ragina Vilnių taikyti sankcijas įmonei "Belaruskalij", kuri yra viena didžiausių kalio trąšų tiekėjų. Opozicijos atstovai teigia, kad įmonę finansuoja oficialios Baltarusijos valdžios institucijos.

Rudenį buvo aptartas Baltarusijos krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus klausimas. Taip yra dėl Lietuvos veiksmų, susijusių su Baltarusijos padėtimi po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka.

Anksčiau Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka sakė, kad šiuo metu svarstomas komercinis krovinių perorientavimo iš Lietuvos į Rusijos uostus klausimas. Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, Lietuvos ekonomika smarkiai nukentės.

Tegai:
"Belaruskalij", Viačeslavas Titovas, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (557)
Dar šia tema
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Rusija gali pasiūlyti Baltarusijai pastatyti trąšų perkrovimo terminalą
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Geležinkeliais gabenamų krovinių tranzitas per Latvijos uostus sumažėjo 56 proc 
Kaliningradas sugalvojo alternatyvą Baltijos šprotams
Elektros tiekimo linijų atramos

"LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atjungta dėl gedimo

(atnaujinta 12:56 2021.01.16)
Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu tiriamos avarijos priežastys.

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuvos perdavimo operatorius "Litgrid" pranešė, kad dėl avarijos šeštadienio rytą atjungta "LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Atjungimas įvyko 9:09 Lietuvos laiku, kai Lietuvai buvo perduota 492 megavatų galia.

Elektros tiekimas užtikrinamas rezerviniais pajėgumais. Teigiama, kad elektros vartotojai nepatyrė jokių trukdžių.

Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu veikia antroji atsarginė linija.

Nustatomos gedimo priežastys, atliekamas patikrinimas.

Praėjusių metų gruodį Švedijos Nybro keitiklio stotyje įvyko gedimas, dėl kurio "NordBalt" energijos jungtis trims dienoms sustabdė darbą. Vėliau nepriklausomas elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva" teigė, kad tai turėjo įtakos savaitės elektros energijos brangimui Lietuvoje.

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetinės sistemos. Šalys kartu su Europos Komisija pasirašė memorandumą. Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su Europa per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link"jungtį ir "Harmony Link" jūrų kabelį.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalis turės energijos tiekimą tik per Lenkijos ir "NordBalt" energijos jungtį, kuri veikia su nuolatiniais trikdžiais. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Tegai:
LitPol Link, elektra
Dar šia tema
Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys iš Lietuvos žlugus BRELL
Arčiau pasitraukimo iš BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija
Ekspertas: pasitraukusi iš BRELL Lietuva atsidurs ant išlikimo slenksčio
Akmens anglis

Užfiksuotas staigus Rusijos anglies importo į Europą padidėjimas

(atnaujinta 09:57 2021.01.16)
Rusijos premjero pavaduotojas Aleksandras Novakas pažymėjo, kad angliavandenilių kainos turi būti konkurencingos, kitaip jos turės konkuruoti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Dėl šaltų orų Europoje ir Azijoje kylančios dujų kainos padidino anglies eksportą iš Rusijos, sakė premjero pavaduotojas Aleksandras Novakas, kalbėdamas forume "Gaidar", rašo RIA Novosti.

"Jūs kalbėjote apie anglies gamybą, kuri jau yra praeitis. Pastarųjų dienų ir mėnesių įvykiai, kai šalta temperatūra, padidėjusios dujų kainos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione dėl išteklių trūkumo šaltuoju laikotarpiu ... Ką tai paskatino? Dabar jie pradėjo krauti anglimi kūrenamas elektrines. Anglies eksportas, netgi  Rusijos Federacijoje, dabar smarkiai išaugo", — kalbėjo Novakas.

"Ir jei mums buvo nuostolinga jį tiekti Europai, dabar anglių tiekimas Europai atnaujintas. Šiomis savaitėmis, savaitėmis žems temperatūra", — tęsė jis.

Novakas pažymėjo, kad angliavandenilių kainos turi būti konkurencingos, kitaip jos turės konkuruoti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Tegai:
anglis, Europa, Rusija
Gabrielius Landsbergis ir Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

"Belarusia" vietoj "Baltarusijos". Kokias dar gelbėjimo priemones Lietuva paruošė Minskui

(atnaujinta 10:07 2021.01.16)
Lietuva gali pakeisti "Baltarusijos" pavadinimą. Tai viskas, kas liko iš baltarusiško protesto? Kaip bebūtų, oficialiam Minskui dar per anksti atsipalaiduoti

Po prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai. Kiekvieną savaitgalį visi, kam rūpi šios šalies likimas, laukė žinių apie eilinį nepatenkintų oficialiais balsavimo rezultatais maršą. Buvo kalbama apie nacionalinį streiką. Į žaidimą įsitraukė didžiosios jėgos. Sugriežtėjo sankcijos. Lietuva atsidūrė proceso epicentre, nes būtent į ją išvyko Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja. 

Šiandien situacija yra visai kitokia. Baltarusiška revoliucija didžiąja dalimi išnyko iš europinio ir net lietuviško informacinio diskurso, kuriame dominuoja koronavirusas (vakcinacija) ir neramumai Amerikoje. Po to, kai Lietuvoje pasikeitė parlamentinė dauguma, nauju šalies užsienio reikalų ministru tapo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kuris pažadėjo didesnį dėmesį Baltarusijos kovai už demokratišką ateitį.

Šiandien aiškėja, koks tai dėmesys. Susitikęs su Tichanovskaja, Lietuvos URM vadovas pasiūlė opozicijos suburtai Koordinacinei tarybai įsteigti šalyje informacinį biurą, kuris galėtų gauti tam tikrą Lietuvos Vyriausybės pripažinimą. Na o svarbiausia, gavęs Tichanovskajos laišką, jis kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Baltarusijos pavadinimo keitimo.

Savo laiške ji nurodė, kad pavadinimo "Belarusià" vartojimas vietoj "Baltarusija" išreikštų Lietuvos pagarbą kaimyninės valstybės suverenumui, palaikytų baltarusių tautos kalbinę ir kultūrinę tapatybę ir leistų užkirsti kelią "klaidingai asociacijai su Rusijos valstybe". "Belarus — reiškia "Baltoji Rusia", o ne Rusija", — pritarė Landsbergis.

Šis momentas yra svarbus dėl dviejų dalykų. Pirma, Baltarusijos opozicija stengėsi pabrėžti, kad ji protestuoja prieš Aleksandrą Lukašenką, bet ne prieš Rusiją. Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad "demokratiškos Baltarusijos" ateityje nėra vietos Maskvai. 

Tuo pat metu pažymėtina, kad Baltarusijos suvokimas Rusijos kontekste yra ne klaida, o istoriškai pagrįsta realybė. Tačiau Vakarai nori sunaikinti šį ryšį, kaip jie kartu su vietiniais nacionalistais padarė Ukrainoje. Tik baigėsi tai pilietiniu karu ir valstybės dezintegracija. Ar to nori ponia Tichanovskaja? Ar to reikia Baltarusijos tautai?

Antra, kalbos apie informacinį biurą ir Baltarusijos pavadinimo keitimą reiškia, kad planas nuversti Lukašenką iš esmės žlugo, ir protestas užgeso. Tačiau, kadangi tiesiog pamiršti revoliucijos — uždaryti projekto — jos organizatoriai ir vykdytojai negali (per daug investuota), reikia kurti kažkokį aktyvumo vaizdą. Minėtos kalbos — šios kūrybos rezultatas. Tiesą pasakius, labai primityvus, bet — kaip moka, taip ir kuria.

Tačiau tuomet kyla klausimas — tai gal reikalu turėtų užsiimti kažkas rimtesnis, nes akivaizdu, kad "Baltarusijos demokratizacijos" procesas atsidūrė aklavietėje? Taip, reikalingas naujas planas, bet susidaro toks įspūdis, kad tas Amerikoje ir Europoje, kas kuria tokius planus, yra užsiėmęs žymiai rimtesniais dalykais, susijusiais su vietine valdžios kaita. Atitinkamai, kol "vadovybė" turi svarbesnių reikalų, tenka improvizuoti, ir gaunasi nelabai gerai.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Baltarusijos valdžia su klaidomis, bet vis tik išlaikė "spalvotos revoliucijos" egzaminą. Tačiau atsipalaiduoti dar anksti. Šalies visuomenė bei jos lūkesčiai pasikeitė, ir į tai reikia reaguoti. Taip pat po kurio laiko gali vėl suaktyvėti "draugiškos" išorinės jėgos. Atitinkamai, rengiama konstitucinė reforma turi tapti Baltarusijos kokybinio šuolio, o ne jos ukrainizacijos pradžia.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (557)
Dar šia tema
Lietuva pripažino, kad "greitas sprendimas" dėl "Belorus" sanatorijos neįmanomas
Tichanovskaja Lietuvoje paprašė tikslinių sankcijų Baltarusijos įmonėms
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos 
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas