Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja paragino Lietuvą įvesti sankcijas "Belaruskalij"

(atnaujinta 12:51 2020.12.10)
Anksčiau Klaipėdos uosto vadovybė, vertindama galimybę taikyti ribojamąsias priemones Baltarusijos kroviniams, teigė, kad šis sprendimas gali sukelti neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai

VILNIUS, gruodžio 10 — Sputnik. Baltarusijos opozicijos atstovė Svetlana Tichanovskaja ragina Lietuvos vyriausybę apsvarstyti galimybę įvesti sankcijas Baltarusijos įmonei "Belaruskalij". Apie tai praneša radijo stotis "Echo Moskvy".

Ši įmonė yra viena didžiausių kalio trąšų tiekėjų. Baltarusijos opozicija anksčiau pareiškė, kad įmonė finansuoja oficialią Baltarusijos valdžią, taip pat neva persekioja savo darbuotojus, dalyvaujančius mitinguose, reikalaudami dabartinio prezidento Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo.

Tichanovskaja ragina Vilnių nepirkti "Belaruskalij" produkcijos, kad pinigai neatitektų Lukašenkos režimui.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas įvertino galimybę taikyti sankcijas baltarusių kroviniams. Pasak jo, Baltarusijoje gaminamų kalio trąšų tranzito per Lietuvą klausimas turėtų būti išspręstas politiniu lygmeniu. Kartu jis pridūrė, kad tokios sankcijos reikštų neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai.

Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad Lietuvos veiksmai atrodo nelogiški. Pasak politiko, Lietuva gali paspartinti savo ekonominės padėties pablogėjimą. Jis taip pat padarė prielaidą, kad Vilnius tikisi, jog ES "spausdins pinigus ir suteiks tam tikrų privalumų, kad būtų išsaugota ši buferinė zona". Rusija ir Baltarusija jau seniai diskutuoja dėl krovinių perorientavimo iš Baltijos uostų į rusų klausimą. Aleksandras Lukašenka sakė, kad Minskas rimtai svarsto šią galimybę.

Maskva ir Minskas aktyviai derasi: susitaria dėl sąlygų ir sprendžia komercinius klausimus. Jei Baltarusija sutiks su Rusijos Federacijos pasiūlymu, Baltijos šalys gali netekti daug pinigų.

Aptardamos tranzito perorientavimo klausimą, Rusija ir Baltarusija ketina kartu naudoti terminalus Leningrado srityje, įskaitant Ust Lugą. Šiuo metu Maskva aktyviai plėtoja regiono infrastruktūrą.

Padėtis Baltarusijoje

Baltarusijoje po rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų, kuriuos, oficialias šalies CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad nugalėjo Svetlana Tichanovskaja, kuri iškart po rinkimų išvyko į Vilnių.

Nuo protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva aktyviai dalyvauja kaimyninės šalies krizės sprendimo procese, atvirai palaiko Baltarusijos opoziciją ir ragina surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento rinkimų rezultatai buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant patį Lukašenką.

Baltarusijos valdžios teigimu, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją.

Tegai:
sankcijos, "Belaruskalij", Lietuva, Baltarusija
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (563)
Dar šia tema
Naujoji Lietuvos Vyriausybė nusprendė siekti visiškos BelAE blokados
Ekspertas: Lietuvos politinis gestas baltarusių atžvilgiu nesuveikė
Ir net Latvija: naujoji Lietuvos valdžia gali susibarti beveik su visais kaimynais
Slidinėjimas, archyvinė nuotrauka

Šimonytė įvertino galimybę sušvelninti karantino ribojimus verslui

(atnaujinta 21:12 2021.01.27)
Iš trijų anksčiau ministerijos pateiktų pasiūlymų Vyriausybė šiuo metu svarsto tik vieną — dėl ribojimų slidinėjimo centruose

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė įvertino galimybę sušvelninti karantino ribojimus Lietuvos verslui.

"Kol kas tokių sprendimų priimta nėra, jokių konkrečių datų nėra fiksuota", — sakė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau pateikė Vyriausybei tris pasiūlymus palengvinti karantino sąlygas. Ministerijos nuomone, vasario 1 dieną jau būtų galima slidinėti lauko kalnų slidinėjimo centruose, kurių Lietuvoje yra šeši. Vasario 8 dieną galėtų atsidaryti parduotuvės, turinčios išėjimus į lauką, taip pat būtų atnaujintas grožio paslaugų teikimas, tačiau su dideliais apribojimais.

Atsakydama į ministerijos siūlymus, Šimonytė tik pažymėjo, kad šiuo metu tęsiasi derybos dėl slidinėjimo centrų.

"Ekonomikos ir inovacijos ministerijos pasiūlymai yra, turbūt, parengti atsižvelgiant į ministerijos mandatą. Žinoma, pakankamai atsakingai vertinant situaciją ir sudėliojant tam tikrus etapiškumus. Dėl slidinėjimo centrų ta diskusija vyksta ir, manau, kad dar vyks kelias artimiausias dienas", — pridūrė premjerė. 

Pasak premjerės, naujausi duomenys ir dinamika bus aptariami šį penktadienį vyksiančiame Vyriausybės pasitarime ir pirmadienio Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.

Karantinas Lietuvoje įvestas lapkričio 7 dieną, jo sąlygos sugriežtintos gruodžio mėnesio viduryje. Uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai namuose ir viešose vietose.

Trečiadienį Vyriausybė pratęsė karantiną dar mėnesiui, iki vasario 28 dienos.

Nuo pandemijos pradžios šalyje nustatyta 179 212 koronaviruso atvejų, mirčių skaičius pasiekė 2 716.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Agrokoncernas

"Agrokoncernui" trąšas teks sumokėti antidempingo muitą

(atnaujinta 21:04 2021.01.27)
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausančios akcinės bendrovės "Agrokoncernas" skundą Muitinės departamentui dėl sprendimo mokėti antidempingo muitą panaikinimo.

Muitinė, patikrinusi elektroninę importo deklaraciją, įpareigojo pareiškėją sumokėti už importuotas trąšas 5 482 eurus galutinio antidempingo muito, 1 151 eurą importo PVM, 39 eurus muito delspinigių ir 663 eurus baudos.

Pareiškėjos teigimu, importuotai prekei — amonio nitrato trąšoms — neturi būti taikomas antidempingo muitas, jos turi būti klasifikuojamos pagal kitą kodą. Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad trąšų sudėtyje esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. bendros produkto masės.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, todėl mokslininkų išvados negali būti laikomos patikimomis.

"Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktus, reglamentuojančius amonio nitrato trąšų tarifinio klasifikavimo nuostatas, proceso šalių paaiškinimus, padaryta išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos importuotai prekei (trąšoms) turi būti taikomas galutinis antidempingo muitas", — teigiama pranešime.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Tegai:
"Agrokoncernas"
Dar šia tema
Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"
Teismas Paleckiui intensyvią priežiūrą pratęsė dar trims mėnesiams
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos 
Pinigai ir antrankiai, archyvinė nuotrauka

Aliejaus pardavėjui gresia kalėjimas nesumokėjo beveik 800 tūkst. eurų mokesčių

(atnaujinta 13:04 2021.01.27)
Įmonės vadovas valstybei nesumokėjo 766 tūkst. eurų PVM, Kauno apygardos prokuroro sprendimu vyro laukia teismas

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vilniaus įmonės vadovas valstybei nesumokėjo įspūdingo dydžio PVM – beveik 800 tūkst. eurų, jam pareikšti kaltinimai sukčiavimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, praneša FNTT.

Į FNTT pareigūnų akiratį pakliuvo aliejumi prekiavusi mažoji bendrija, kurios vadovė – Baltarusijos pilietė. Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad prekybos įmonei neoficialiai vadovauja Lietuvos pilietis, organizavęs visą neskaidrią įmonės veiklą. Aliejus buvo įsigyjamas Lenkijoje ir  Latvijoje, o parduodamas Lietuvoje veikiančioms įmonėms.

Siekdamas išvengti susikaupusio PVM sumokėjimo valstybei, faktinis įmonės vadovas sugalvojo aferą – per 2015–2016 metus iš galimai veiklos nevykdančių 7 Lietuvoje registruotų įmonių neva įsigijo prekių ir paslaugų už 4,4 mln. eurų. PVM sudarė per 766 tūkst. eurų. 

Vėliau suformuotoje PVM deklaracijoje pažymėjo, kad pirktos prekės neva buvo parduotos Didžiojoje Britanijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje įsikūrusioms įmonėms, kurios, pareigūnų duomenimis, veiklos galimai nevykdo.

Valstybei padaryta žala siekia 766 tūkst. eurų nesumokėto PVM. Kaltinimai pareikšti dviem asmenims.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Civilinį ieškinį pareiškė VMI, ieškinio suma – per 766 tūkst. eurų.

Už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų nelaisvės.

Tegai:
pridėtinės vertės mokestis (PVM), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Policija parodė dopingo sandėlį šiauliečio bute — video
Lietuvos policija išnarpliojo šuns vagystę Klaipėdoje
Lietuvos policija gavo pranešimą apie sprogmenį Prezidentūroje