Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Seime paskelbtas naujas Lietuvos gelbėjimo nuo BelAE planas

(atnaujinta 09:11 2020.12.11)
Pasak Lietuvos parlamentaro, nepaisant draudimo, Baltarusijos energija ir toliau teka į Baltijos šalis

VILNIUS, gruodžio 11 — Sputnik. Naujasis Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys parengė veiksmų planą, kaip pasiekti "saugumą BelAE atžvilgiu", Facebook rašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak Kasčiūno, deja, bet tenka konstatuoti, jog šiandien baltarusiška elektra patenka į Lietuvą ir ja prekiaujama Baltijos šalių rinkoje.

"Suinteresuotų grupių, kad Astravo elektra toliau tekėtų į Baltijos šalis, yra visose Baltijos šalyse.
Džiugu, kad būsimasis Energetikos ministras Dainius Kreivys turi veiksmų planą kaip siekti Lietuvos energetinio saugumo tikslų." — sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas.

Sputnik Lietuva jau rašė, kad pirmadienį paskirta naujoji Vyriausybė ketina siekti visiško Baltarusijos energetikos blokavimo Europos Sąjungos lygmeniu. Tai buvo nurodyta naujojo kabineto programoje.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvos konservatorių partija, kuri dabar yra valdančioji dauguma, nuolat puolė energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūiuną, kuris esą nepakankamai priešinosi Baltarusijos AE statyboms ir paleidimui ir ne itin aktyviai ragino boikotuoti Baltarusijos energetiką Europos lygmeniu.

Kaip pažymėjo ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius, konservatorių atėjimas į valdžią Lietuvoje taip pat žymės konfliktą su Latvija dėl Baltarusijos atominės elektrinės. Tiesa, Latvija nenori atsisakyti pirkti elektros energiją iš Rusijos ir taip garantuoti Lietuvai boikotą BelAE pagamintos elektros energijos. Anot konservatorių, jei Latvija "ištikima baltų vienybei", ji turėtų atsisakyti pirkti energiją iš Rusijos. Pasak Nosovičiaus, akivaizdu, kad tai yra absoliučiai destruktyvus pasiūlymas, kurio Ryga tiesiog negali priimti. Politikos analitikas teigia, kad tai tikrai sukels rimtą konfliktą tarp Baltijos valstybių.

Tegai:
Baltijos šalys, Astravo AE, Laurynas Kasčiūnas, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (515)
Dar šia tema
Naujoji Lietuvos Vyriausybė nusprendė siekti visiškos BelAE blokados
Ekspertas: vėjo jėgainės Lietuvai atsieis brangiau nei energija iš BelAE
Sunkvežimiai

Lietuva neteko per šimto transporto įmonių

(atnaujinta 21:25 2021.02.24)
Vis daugiau logistikos bendrovių persikelia į kitas ES šalis, kur, norėdamos tęsti savo veiklą, atidaro dukterines įmones ar naujas įmones

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Nuo praėjusio kovo pradžios Lietuva neteko 115 transporto įmonių, iš jų daugiau nei 90 persikėlė į Lenkiją, praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ("Linava").

Pažymima, kad vis daugiau logistikos sektoriuje veikiančių įmonių palieka Lietuvos rinką ir persikelia į Lenkiją, Vokietiją bei kitas Vakarų Europos šalis, kur atidaro dukterines įmones ar naujas įmones ir tęsia savo veiklą.

"Linava" teigė, kad dėl šių įmonių tęsimo Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse valstybės biudžetas neteks beveik 45 milijonų eurų, o mažesnėms įmonėms gresia žlugimas.

"Linavos" generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pažymėjo, kad panašios tendencijos matomos nuo praėjusių metų kovo, kai šalis pradėjo kovą su koronavirusu.

"Vežėjų kraustymąsi į užsienį lemia trys veiksniai — Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos mokestinės priemonės, kurios padidino naštą vežėjams ir pablogino konkurencijos sąlygas", — teigia jis.

Naujausiais asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įregistruota 3100 sunkvežimių, arba 43 proc. mažiau nei 2019 metais.

"Vežėjai tiesiog nebeinvestuoja į naujas transporto priemones. Tai negalutiniai duomenys, nes ne visi vežėjai priklauso asociacijai ir ne visi veiklą svetur perkelia padedami tarpininkų, kiti tai daro savarankiškai", — sako jis.

Pavyzdžiui, manoma, kad dėl verslo perkėlimo į Lenkiją Lietuvos biudžetas neteks beveik 36 milijonų eurų.

Asociacijos "Linava" prezidentas Romas Austinskas pažymėjo, kad tai labai nerimą kelianti tendencija, nes vis daugiau įmonių, kurioms per sunku dirbti Lietuvoje, susiduria su finansiniais sunkumais ir verslo nesėkmėmis.

"Veiklą tęsti svetur planuoja ir daugiau transporto įmonių, kurios ieško išeičių, kaip išgyventi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mūsų verslai konkuruoja su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kur gerokai palankesnės sąlygos verslui augti", — sakė jis.

"Linavos" atstovai pažymėjo, kad daugelyje šalių koeficientai netaikomi, skirtingai nei Lietuvoje, kur koeficientas nuo 2020 metų padidėjo iki 1,65. Pagrindinis minimalus darbo užmokestis Lietuvoje taip pat padidėjo, o vežėjams pritaikius koeficientą 1,65, jis padidėjo beveik 40 procentų.

Padėtis su vežėjais

Anksčiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad ekspertų taryba siūlo sugriežtinti vežėjų kontrolę ir jų tyrimus dėl koronaviruso. Anot jos, kalbama ne apie sienų uždarymą, o apie šiame sektoriuje dirbančių žmonių sveikatos stebėjimą.

Vyriausybės vadovė mano, kad būtina rasti sprendimus, kurie sustiprintų infekcijos plitimo kontrolę.

Praėjusiais metais JK buvo atrasta nauja koronaviruso SARS-CoV-2 mutacija, kuri, pirminiais duomenimis, gali būti 70 proc. užkrečiamesnė nei įprasta padermė. Daugelis šalių uždarė skrydžius į Didžiąją Britaniją. Be to, dėl sunkios padėties pasienyje su Prancūzija sunkvežimių vairuotojai, įskaitant vairuotojus iš Europos, prieš Kalėdų atostogas buvo įstrigę Doverio uoste. Daugelis vežėjų negalėjo grįžti namo per Kalėdas.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, įmonės
Nord Stream-2

Vokietijos "Wintershall Dea" baigė "Nord Stream-2" finansavimą

(atnaujinta 15:33 2021.02.24)
Jos dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte apsiriboja paskolų teikimu kartu su keturiomis kitomis Europos energetikos įmonėmis

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Vokietijos "Wintershall Dea", vienas iš "Gazprom" finansinių partnerių "Nord Stream-2", užbaigė investicijas į dujotiekio statybą ir iš viso šiam projektui skyrė 730 milijonų eurų, pranešė RIA Novosti.

"Grupės dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte apsiriboja paskolų teikimu kartu su keturiomis kitomis Europos energetikos įmonėmis ("Engie", "OMV", "Shell" ir "Uniper"). Bendrovės mokėjimai pagal "Nord Stream 2 AG" paskolą siekia 730 milijonų eurų ir buvo baigti prieš rekomendacijų peržiūrėjimą pagal "Įstatymo dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis" (CAATSA) 232 skirsnį", — sakoma pranešime.

"Daugiau mokėjimų neplanuojama", — priduria "Wintershall DEA".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.

Vokietija pasisako už dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas ekstrateritorines JAV sankcijas.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Gaisras

Šiais metais labai padaugėjo gaisruose traumuotų žmonių

(atnaujinta 16:37 2021.02.24)
Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Šiemet labai padaugėjo gaisruose sužalotų žmonių, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Gaisruose nukentėjo 31 žmogus, pernai tuo pačiu metu tokių asmenų buvo 22. Praėjusį savaitgalį per 3 dienas gaisruose buvo traumuoti 8 žmonės.

Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, daugelis žmonių kilus gaisrui stengiasi nuslėpti tai, kas vyksta, ir įsivaizduoja, kad gali jį užgesinti savo jėgomis.

"Tai nėra blogai, jeigu, sakykim, užsidegė metalinė šiukšlių dėžė, stovinti ant nedegaus paviršiaus. Ją užtenka užpilti vandeniu ir išvėdinti patalpą. Bet dažniausiai kilus gaisrui žmonės skuba, plikomis rankomis daužia stiklą, prisiliečia prie įkaitusių paviršių ar medžiagų, bėgioja gaisro vietoje su šlepetėmis ar basi. Tad dažniausiai nudega rankas ir kojas", — sakė jis.

Zonio teigimu, senyvo amžiaus žmonės patys paprastai nesiryžta atlikti gesinimo veiksmų. Jie dažniausiai skambina skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

"Gaisras būna kilęs vienoje patalpoje, o žmogus užsidaręs kitoje žiūri televizorių visu garsu, nes neretai tokiame amžiuje suprastėja klausa. Kai pajunta dūmų kvapą, gaisras namuose jau būna įsišėlęs. Žmogus bando skambinti ugniagesiams, bet iš baimės ir streso jam nebepavyksta surinkti numerio. Tad pagalbą dažniausiai iškviečia kaimynai", — pasakojo vyriausias specialistas.

Taip pat nemažai gaisrų kyla ir virtuvėje, pamiršus joje verdantį puodą.

Zonio teigimu, baigiantis žiemai ir temperatūrai lauke svyruojant nuo 20 laipsnių šalčio iki 6 laipsnių šilumos, elektros įrenginiuose susikaupia kondensatas, ypač jeigu elektros instaliacija nekeista 30 metų, ir dėl trumpojo jungimo nešildomuose pastatuose kyla gaisrai.

Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės. Ir dar — būtinai įsigyti autonominį dūmų detektorių, kuris laiku ir aiškiai informuos apie kilusį gaisrą.

Tegai:
gaisras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Dar šia tema
Savaitgalį ugniagesiams 11 kartų teko dirbti vandenyje ir ant ledo
Specialistai priminė apie galimus neigiamus gyvsidabrio termometro padarinius
Kaune ugniagesiai gelbėjo į požeminį konteinerį įkritusią moterį