Ekspertas: Lietuva pati verčia Baltarusiją perorientuoti krovinius į Rusiją
(atnaujinta 19:05 2020.12.11)
Net pasikeitus valdžiai kaimyninėje šalyje, gali įvykti taip, kad tolesnė partnerystė bus abejotina, mano portalo "PortNews" vyriausiasis redaktorius Vitalijus ČernovasVILNIUS, gruodžio 11 — Sputnik. Jei Lietuva įves sankcijas Baltarusijos įmonei "Belaruskalij" ir atsisakys jos krovinių, tuomet pati paskatins Baltarusiją perorientuoti savo krovinius į Rusiją, interviu Sputnik Lietuva pasakė portalo "PortNews" vyriausiasis redaktorius Vitalijus Černovas.
Anksčiau verslininkas, Klaipėdos birių krovinių terminalo akcininkas Igoris Udovickis pareiškė, kad Lietuvos sankcijos Baltarusijos įmonei "Belaruskalij" atneš rimtų nuostolių tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos darbuotojams. Jis priminė, kad dabartiniai ryšiai buvo kuriami dvidešimt metų ir didelės konkurencijos sąlygomis.
Verslininkas pareiškė, kad sankcijos neduos naudos Lietuvai, priešingai — padės kitų šalių kalio trąšas gaminančioms įmonėms padidinti savo kapitalą.
Portalo "PortNews" vyriausiasis redaktorius Vitalijus Černovas sutiko su tuo, kad pasekmės Lietuvai bus neigiamos.
"Dabar iš esmės visiems yra bloga padėtis su prekių perkrovimu dėl pandemijos. Baltijos šalyse labai pastebimas tranzito nuosmukis, todėl atsisakyti papildomų krovinių ir, tiesą sakant, priversti tą pačią Baltarusiją juos perorientuoti į Rusiją netolimoje perspektyvoje... Jei tai bus padaryta dabar, akivaizdu, kad Baltarusijos krovinių siuntėjai nebepasitikės partneriais iš Baltijos šalių. Net jei Vyriausybė pasikeis Baltarusijoje, liks nemalonus jausmas, ir tai neigiamai paveiks partnerystę su Baltijos šalimis", — pasakė jis.
Anksčiau buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja pasiūlė Lietuvos Vyriausybei apsvarstyti sankcijų prieš "Belaruskalij" galimybę. Ji taip pat paragino Vilnių nepirkti įmonės produkcijos, kad pinigai neatitektų Aleksandro Lukašenkos režimui.
©
AFP 2021 / CLAUDIO BRESCIANI
Atsakydama į tai Lietuva pareiškė, kad šis klausimas reikalauja papildomų diskusijų. Visų pirma svarbu įvertinti, ar tai turės didelį neigiamą poveikį gyventojams.
Baltarusijos opozicija anksčiau pareiškė, kad įmonė neva finansuoja oficialią Baltarusijos valdžią, taip pat tariamai persekioja savo darbuotojus, dalyvaujančius mitinguose, kuriuose reikalaujama Lukašenkos atsistatydinimo.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas įvertino galimybę taikyti sankcijas Baltarusijos kroviniams. Pasak jo, Baltarusijoje gaminamų kalio trąšų tranzito per Lietuvą klausimas turėtų būti sprendžiamas politiniu lygmeniu. Kartu jis pridūrė, kad tokios sankcijos reikštų neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai.
Maskva ir Minskas aktyviai derasi dėl tranzito perorientavimo: tariasi dėl sąlygų ir sprendžia komercinius klausimus. Jei Baltarusija sutiks su Rusijos Federacijos pasiūlymu, Baltijos šalys gali prarasti dideles pajamas.
Tegai:
Šimonytė: "PKN Orlen" investicijos turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo
(atnaujinta 16:59 2021.02.25)
Taip pat pažymima, kad įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, kuriais siekiama iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio
VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su "PKN Orlen" koncerno prezidentu Danieliu Obajteku ir AB "Orlen Lietuva" generaliniu direktoriumi Michalu Rudnickiu, teigiama Vyriausybės pranešime.
Pabrėžiama, kad susitikimo metu "PKN Orlen" koncernas pristatė 2030-ųjų metų strategiją ir būsimas investicijas, kurios susijusios su koncerno įsipareigojimais mažinti taršą ir siekti aplinkosaugos tikslų.
"Planuojamos "PKN Orlen" investicijos Lietuvoje turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos atsigavimo regione. Labai svarbu, kad koncerno akiratyje išlieka aplinkosauga ir investicijos bus skirtos atsinaujinančiai energetikos plėtrai", — sakė premjerė.
Pažymima, kad įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, kuriais siekiama iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio.
Taip pat, Lenkijos Vyriausybė vykdo koncerno įmonių konsolidavimą, pagal kurį prie "PKN Orlen" prijungs "Lotos", "PGNiG", "Energa".
Šių 4 įmonių metinės pajamos siekia 45 mlrd. eurų, grynasis pelnas — 1,33 mlrd. eurų.
Tegai:
Lietuva paragino Ukrainą boikotuoti BelAE iš "solidarumo"
(atnaujinta 16:30 2021.02.25)
Kreivys mano, kad elektros energijos prekybos su Baltarusija nutraukimas yra būtina sąlyga nutraukti antrojo maitinimo bloko statybąVILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Ukrainą solidarizuotis BelAE klausimu, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Ši tema buvo aptarta jungtiniame Lietuvos ir Ukrainos parlamentų užsienio reikalų komitetų posėdyje.
Pasak Lietuvos ministro, tuo metu, kai BelAE buvo pradėta eksploatuoti, joje jau buvo aptikti "gedimai", kurie kelia rimtą nerimą ir esą rodo saugumo problemas.
Kreivys taip pat pabrėžė, kad prekybos elektros energija nutraukimas su Baltarusija yra būtina sąlyga nutraukti antrojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko statybą.
"Astravo atominė elektrinė yra geopolitinis projektas ir mūsų bendra grėsmė, todėl kviečiu kolegas ukrainiečius solidarizuotis stabdant jos tolimesnę plėtrą", — sakė Energetikos ministerijos vadovas.
Anksčiau Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka teigė, kad jis pasisako už "pagrįstus apribojimus" elektros energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo energetikos sistemos su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sakydamas, kad Kijevas turi susivienyti su Europos energetikos sistema.
Nacionalinė energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisija (NEURCU) 2020 metų gruodžio 16 dieną posėdyje nuo 2021 metų sausio 1 dienos panaikino teisės aktų įgyvendinimo normą, suteikiančią jai teisę visų pirma atšaukti aukcionai, skirti paskirstyti tarptautinius skerspjūvius pagal importą, elektros energijos eksportas į šalis, kurios nėra energetikos bendruomenės narės.
Tai leido prekybininkams importuoti elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos.
Ginčas dėl Astravo AE
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
©
Sputnik / Александр Липовец
Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.
Tegai:
Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės
(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienosŠiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.
Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.
Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.
Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje
1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.
1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.
1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.
1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.
1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.
2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.
Vasario 26-oji pasaulio istorijoje
1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.
1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.
1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.
1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.
1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.
1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.
1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.
1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.