Банк Литвы, архивное фото

Lietuvos bankų sektorius trečiąjį ketvirtį: uždirbta 21,6 % mažiau grynojo pelno

(atnaujinta 08:41 2020.12.14)
Dėl koronaviruso padarinių per šių metų devynis mėnesius bankai uždirbo penktadaliu mažesnį pelną

VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Lietuvos bankuose trečiąjį ketvirtį toliau reikšmingai augo indėliai, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Paskolų portfelis didėjo iš esmės dėl būsto paskolų paklausos, o skolinimas verslui toliau mažėjo. Dėl koronaviruso padarinių per šių metų devynis mėnesius bankai uždirbo penktadaliu mažesnį pelną.

Po karantino bankai buvo grįžę prie įprasto darbo ritmo: atnaujino padalinių veiklą, klientams įprastai teikė savo paslaugas. Tai rodo ir trečiojo ketvirčio veiklos rezultatai: bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos, kurios antrąjį ketvirtį reikšmingai krito, trečiąjį ketvirtį iš esmės grįžo į ankstesnį lygį.

Tačiau dėl koronaviruso padarinių per šiuos devynis mėnesius bankų sektorius grynojo pelno uždirbo beveik 60 mln. eurų, arba 21,6 proc., mažiau negu per 2019 metų tą patį laikotarpį — iš viso 213 mln. eurų. Pelningai dirbo 10, nuostolingai — 6 bankai ar užsienio bankų filialai. Labiausiai bankų pelną mažino išlaidos dėl sumažėjusios paskolų vertės.

Prasidėjus pirmajam karantinui ir daliai bankų klientų susidūrus su sumažėjusiais pinigų srautais, bankai atidėjo beveik 1,5 mlrd. eurų paskolų mokėjimo terminų. Tai kartu su laikina valstybės pagalba šalies ūkiui ir po karantino atsigavusiu ekonominiu aktyvumu leido didžiajai daliai paskolų gavėjų laiku vykdyti įsipareigojimus.

Nepaisant to, visi bankai vykdė jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų likvidumo rodikliai gerėjo, o bankų turtas nagrinėjamu laikotarpiu išaugo 2,1 mlrd. eurų (6,4 %) — iki 35,3 mlrd. eurų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

To priežastis — toliau didėjęs indėlių srautas. Per trečiąjį ketvirtį indėlių bankuose pagausėjo 1,5 mlrd. — iki 28,7 mlrd. Eur. Tai yra 5,6 proc. daugiau, palyginus su 2020 metų antruoju ketvirčiu, ir net 23,7 proc. daugiau nei prieš metus.

Labiausiai augo verslo bendrovių (730 mln. Eur) ir namų ūkių (642 mln. Eur) indėliai. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad įmonės ir gyventojai dėl nežinomybės neskuba išlaidauti, tad pajamas yra linkę kaupti. Prie indėlių augimo prisidėjo ir valstybės skatinamoji politika. Tiesa, 84,5 proc. visų indėlių sudaro einamieji indėliai, už kuriuos bankai nemoka palūkanų arba netgi taiko neigiamas palūkanų normas.

Paskolų portfelis per šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė beveik 20 mlrd. Eur. Jis augo tik gyventojams, o valdžios sektoriaus institucijoms, kitoms finansų įmonėms ir verslui mažėjo. Palyginti su antruoju ketvirčiu, bendras augimas buvo minimalus (0,3 %), o su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu — neigiamas (–2,2 %).

Biurai Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gyventojus labiausiai domino būsto paskolos, kurių vertė per ketvirtį ūgtelėjo net 206 mln. Eur (2,4 %) — iki 8,7 mlrd. Eur. Per metus teigiamas pokytis sudarė 8,1 proc.

Verslo paskolų portfelio vertė sumažėjo 119 mln. Eur (1,4 %) — iki 8,3 mlrd. Eur ir buvo 11,3 proc. mažesnė nei prieš metus. Tikėtina, kad skolinimosi verslui poreikį sumažino ir valstybės pagalba (dėl subsidijų, mokestinių lengvatų) ar pačių bendrovių atidėti plėtros planai. Daugiausia traukėsi informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto bei apdirbamosios gamybos įmonių paskolų porfelis. Tačiau, priešingai nei antrąjį ketvirtį, išaugo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių paskolų vertė.

2020 metų trečiąjį ketvirtį šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turėjo 10 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikė 7 bankai. Lapkričio pabaigoje buvo išduota dar viena specializuoto banko licencija.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, paskola, indėlis, Lietuvos bankas
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 13:51 2021.01.16)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", – sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", – teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Elektros tiekimo linijų atramos

"LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atjungta dėl gedimo

(atnaujinta 12:56 2021.01.16)
Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu tiriamos avarijos priežastys.

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuvos perdavimo operatorius "Litgrid" pranešė, kad dėl avarijos šeštadienio rytą atjungta "LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Atjungimas įvyko 9:09 Lietuvos laiku, kai Lietuvai buvo perduota 492 megavatų galia.

Elektros tiekimas užtikrinamas rezerviniais pajėgumais. Teigiama, kad elektros vartotojai nepatyrė jokių trukdžių.

Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu veikia antroji atsarginė linija.

Nustatomos gedimo priežastys, atliekamas patikrinimas.

Praėjusių metų gruodį Švedijos Nybro keitiklio stotyje įvyko gedimas, dėl kurio "NordBalt" energijos jungtis trims dienoms sustabdė darbą. Vėliau nepriklausomas elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva" teigė, kad tai turėjo įtakos savaitės elektros energijos brangimui Lietuvoje.

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetinės sistemos. Šalys kartu su Europos Komisija pasirašė memorandumą. Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su Europa per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link"jungtį ir "Harmony Link" jūrų kabelį.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalis turės energijos tiekimą tik per Lenkijos ir "NordBalt" energijos jungtį, kuri veikia su nuolatiniais trikdžiais. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Tegai:
LitPol Link, elektra
Dar šia tema
Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys iš Lietuvos žlugus BRELL
Arčiau pasitraukimo iš BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija
Ekspertas: pasitraukusi iš BRELL Lietuva atsidurs ant išlikimo slenksčio
Koronaviruso testas

Mokslininkai išsiaiškino, ar prasirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 16:10 2021.01.16)
Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Tie, kurie sirgo COVID-19, įgauna imunitetą nuo viruso mažiausiai penkiems mėnesiams, tačiau gali likti ligos nešiotojais, rodo Anglijos visuomenės sveikatos (PHE) tyrimas, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

"Tyrime dalyvavę mokslininkai padarė išvadą, kad natūraliai įgytas imunitetas dėl ligos 83% labiau apsaugo nuo pakartotinės infekcijos nei tie, kurie nesusirgo. Imunitetas trunka mažiausiai penkis mėnesius nuo ligos momento", — teigiama pranešime.

Tai reiškia, kad žmonėms, susirgusiems per pirmąją koronaviruso bangą praėjusį pavasarį, jau yra rizika vėl susirgti.

"PHE taip pat įspėja, kad nors tie, kurie turi antikūnų, tam tikru mastu yra apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, pirminiai kito tyrimo etapo duomenys rodo, kad kai kurie iš šių žmonių sulaiko didelius viruso kiekius ir gali juos perduoti kitiems", — sakoma pranešime.

"Todėl labai svarbu, kad visi ir toliau laikytųsi taisyklių ir liktų namuose, net jei turėjo COVID-19, kad išvengtų viruso perdavimo kitiems", — sakė agentūra.

Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje