Vilnius

Nuo pirmojo karantino pradžios prastovas išmokėta daugiau 171 mln. eurų

(atnaujinta 23:54 2020.12.12)
Kovo viduryje įvedus griežtą karantiną, valstybės parama suskubo pasinaudoti 12,5 tūkstančio įmonių

VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Iš viso per karantiną ir po jo galimybe gauti subsidijas, padengiančias dalį darbuotojų darbo užmokesčio, pasinaudojo per 26 tūkst. prastovas skelbusių įmonių, tai liudija Statistikos departamento duomenys.

Nuo pirmojo karantino pradžios už prastovas valstybė iš viso išmokėjo daugiau kaip 171 mln. eurų. Tuo tarpu prašymų gauti subsidijas buvo daugiau — už 211 mln. eurų, bet į jas galėjo pretenduoti ne visi.

Departamento duomenimis, daugiausia tokių prašymų gauti paramą buvo pateikta balandžio mėnesį.

Kovo viduryje įvedus griežtą karantiną, valstybės parama suskubo pasinaudoti 12,5 tūkstančio įmonių.

Gegužę tokių įmonių buvo 9,6 tūkst., o birželį — tik 1,4 tūkst., tačiau ir atšaukus karantiną ar jam švelnėjant, dalis verslų neatsistojo ant kojų ir atleido darbuotojus arba ir toliau laikė juos prastovose. Liepą subsidijos už prastovas buvo mokamos 362 įmonėms. Rugpjūtį tokių įmonių, kurių darbuotojoms buvo išmokamos prastovos, buvo 169.

Rugsėjį veiklą buvo pristabdžiusios jau tik 72 įmonės, spalį — 46, o lapkritį subsidijos už prastovas buvo skirtos 54 šalies įmonėms. Gruodį — 32 įmonėms.

Augo nedarbo lygis

Statistikos departamento duomenimis, spalį nedarbo lygis šalyje tarp 15–74 metų amžiaus vyrų ir moterų siekė 10,2 proc., jaunimo (tarp 15–24 metų vyrų bei moterų) — 29,5 proc. (pernai spalį atitinkamai — 5,9 proc. ir 12,6 proc.).

Tiesa, pastaruoju metu į darbą vėl buvo priimama daugiau darbuotojų nei atleidžiama. Spalį į darbą buvo priimti 48 tūkst. 593 darbuotojai, o atleisti — 42 tūkst. 569 darbuotojai.

Sezoniškai daugiau darbuotojų atleidžiama nei priimama rugpjūtį. Tada šis skaičius siekė atitinkamai 63 tūkst. ir 46 tūkst.

Spalį daugiausia darbo neteko didmeninės ir mažmeninės prekybos darbuotojų — 7,7 tūkst. Tiesa, panašiai šiame sektoriuje buvo įdarbinta žmonių.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje spalį darbo neteko 3,7 tūkst. žmonių, o buvo priimta — 3,6 tūkst.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Statistikos departamentas
Velykiniai pyragai ir dažyti kiaušiniai

SEB ekonomistai papasakojo, kaip pasikeis Lietuvos ekonomika po Velykų

(atnaujinta 11:25 2021.01.28)
Ekspertai mano, kad kiti metai respublikoje pasižymės ekonomikos augimu, viršijančiu keturis procentus

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Spartesnio ekonomikos atsigavimo po pandemijos Lietuvoje ir visoje Europoje galima tikėtis tik po Velykų, sakė SEB banko ekonomistai.

"Manome, kad spartesnis ekonomikos atsigavimas ir Lietuvoje, ir Europoje prasidės tik po Velykų šventės. Praėjusių metų 1,5 proc. BVP smukimo prognozės Lietuvai nekeitėme, tačiau dėl prastesnės, negu prognozavome anksčiau, metų pradžios nuo 3 iki 1,8 proc. pabloginome 2021 metų ūkio plėtros prognozę", — teigiama pranešime.

Ekonomistai taip pat pažymėjo, kad teigiamai vertina ekonomikos augimą kitais metais: jis sieks 4,2 proc.

Estija ir Švedija bando aplenkti Lietuvą

Ekonomistų teigimu, penktadienį paaiškės, kaip, preliminariais duomenimis, Lietuvos ekonomika susitraukė 2020 metais.

"Nekeičiame lapkritį atnaujintos prognozės, kad Lietuvos BVP pernai sumažėjo 1,5 procento. Tai būtų puikus rezultatas įvertinus visas su pandemija susijusias aplinkybes. Visgi, jeigu antrą ir trečią ketvirčiais Lietuva pagal BVP pokytį aiškia persvara lenkė aplinkines šalis, to negalima pasakyti apie paskutinį metų ketvirtį", — aiškino ekonomistai.

Spėjama, kad Estija, Suomija ir Švedija ketvirtąjį ketvirtį sugebėjo pasivyti Lietuvą pagal BVP pokyčius.

Lietuvoje epidemiologinė padėtis 2021 metų pradžioje yra sudėtingesnė ir dėl griežtesnio apribojimo nei daugelyje kaimyninių šalių, todėl pirmaisiais metų mėnesiais tokios šalys kaip Estija ar Švedija grįš į savo padėtį prieš pandemiją.

Ateinantys du mėnesiai bus kritiški laukiant įmonių ir jų darbuotojų. Namų ūkių vartojimas antrąjį ketvirtį greitai atsigaus, kai bus panaikinti apribojimai, o verslas po karantino vėl turės daug dirbti, sako ekonomistai.

Nedarbas netrukus pasieks aukščiausią tašką

Ekonomistų teigimu, pagerinti sąlygų skirti subsidijas darbdaviams prastovos laikotarpiu nuo šių metų pradžios yra viena iš gerų priemonių siekiant išvengti rimtesnių problemų darbo rinkoje.

JAV doleriai
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Darbuotojams paskelbta dalinė ar pilna prastova, tačiau darbdavių prastovos išlaidas kompensuos vyriausybė, o darbuotojams nebus žymiai sumažėjusios pajamos.

Tačiau, remiantis prognozėmis, nedarbas metų pradžioje šiek tiek padidės. Vidutinis nedarbo lygis 2021 metais sieks 9,1 proc., tai yra 0,4 proc. daugiau nei pernai. Nors kitais metais nedarbas smuks iki 7,7 proc.

Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis nuo lapkričio kils 4,5 procento šiais metais ir 6 procentais kitais metais.

"Darome prielaidą, kad šiemet valdžios sektoriuje dirbančių asmenų algos augs šiek tiek sparčiau negu 5 proc., o privačiame sektoriuje — maždaug 4 procentais", — teigiama pranešime.

Šiais metais kainos Lietuvoje augs sparčiau

2021 metais vidutinė metinė infliacija pagal sutartą vartotojų kainų krepšelį turėtų būti 2 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad sausio ir vasario mėn. Metinė infliacija vis tiek bus artima nuliui, tačiau kovo mėnesį ji padidės daugiau nei procentiniu punktu. Artimiausiu metu infliacija padidės daugiausia dėl žaliavų kainų pokyčių: išaugusios energijos (gamtinių dujų, naftos) ir žemės ūkio produktų (kviečių, pašarinių kultūrų) kainos. Antrąjį pusmetį, jei pasiteisins ekonomikos atsigavimo lūkesčiai, paslaugų kainos taip pat augs sparčiau.

Tegai:
Velykos, Lietuva, ekonomikos augimas, ekonomika
Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Skandalas su daužomais indais": Baltijos šalys šantažuoja ES dėl "Rail Baltica"

(atnaujinta 10:06 2021.01.28)
Baltijos valstybės gali uždelsti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei ES joms neskirs pažadėtų 1,4 milijardo eurų projektui

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Pirmą kartą Baltijos šalys leido sau veikti su ES taip pat, kaip ir Lenkija bei Vengrija, RuBaltic.ru rašo Aleksandras Nosovičius. 

Anksčiau paaiškėjo, kad Baltijos šalys gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica". Nepaisant to, Briuselis neketina pritarti Baltijos valstybėms. 

"Atitinkamai orioje Europos šeimoje kaista dar vienas garsus skandalas su indų daužymu. <...> Baltijos valstybės pirmą kartą elgėsi kaip du pagrindiniai Europos Sąjungos verslininkai, grasindami sukelti problemų sąjungininkams jautriausias momentas ir jiems jautriausioje srityje", — pažymi Nosovičius. 

Ekspertas prisiminė situaciją, kai Lenkija ir Vengrija sustabdė sutartą septynerių metų ES biudžetą. Tačiau, priešingai nei Varšuva ir Budapeštas, Baltijos šalių elgesys niekada nekėlė problemų Briuseliui, pažymi straipsnio autorius. 

"Įdomiausia, kodėl jie to siekia. Ne dėl įstatymo viršenybės sąlygos skirstant Briuselio subsidijas, kaip, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, kurios, gaudamos europinius pinigus, tikisi vykdyti suverenią vidaus politiką. 

Tylaus Baltijos šalių maišto priežastis buvo grėsmė atvirai korumpuotam ekonomiškai beprasmio geležinkelio projektui, kurio statyba Europai nėra investicija, bet tiesiogine ir perkeltine prasme pinigų užkasimas po žeme", — rašo Nosovičius. 

Tuo tarpu daugelis ekspertų ne kartą teigė, kad projektas yra nemokus. Ekspertai pabrėžė, kad šiaurės–pietų kryptimi nuo Helsinkio iki Varšuvos per Baltijos šalis nėra krovinių ir keleivių srauto, reikalingo geležinkeliui pakrauti, o vienintelė jo prasmė, be biudžeto "apkarpymo", yra NATO karių perkėlimas. 

Pasak Nosovičiaus, jei projektas turėtų tik karinę paskirtį, tada kelias būtų buvęs nutiestas ir pradėtas eksploatuoti jau seniai. 

"Iš tikrųjų paaiškėja, kad Baltijos politikai, kad ir kaip jie beklykautų, netiki Rusijos karine agresija Baltijos šalyse, o NATO sąjungininkai, kad ir ką jie sakytų, netrokšta ginti šių Baltijos šalių. Todėl "Rail Baltica" virto korupcine subsidijuojama nuoma Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios be galo išleidžia pinigus jo statybai, suprasdamos, kad siaurojo geležinkelio negalima užbaigti. Kai tik jis bus baigtas ir pradėtas naudoti, pinigų srautas iš Briuselio bus nutrauktas", — sakė ekspertas. 

Nosovičius pažymėjo, kad TSRS žlugimas galiausiai pasirodė naudingas Rusijai, nes jai nebereikia "maitinti" Baltijos valstybių, "klausytis šių šalių isterijos" ir pasiduoti jų šantažui. 

"Rail Baltica"

Projektas yra geležinkelis, sujungsiantis Baltijos valstybes su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Suomija atsisakė dalyvauti. 

Tikimasi, kad geležinkelis pradės veikti 2026 metais. 

Manoma, kad projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Retkarčiais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas kainuos daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Projekto auditas, kurio rezultatus 2020 metų vasarą paskelbė Europos Audito Rūmai, atskleidė rimtų trūkumų, ypač susijusių su trasos investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad numatomas keleivių skaičius neatlaiko kritikos. 

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms. 

Маршрут Rail Baltica
© Photo : Rail Baltica
Rail Baltica maršrutas
Tegai:
ES, Rail Baltica, Baltijos šalys
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Amerikos ZRK Patriot

Amerikiečių "Patriot" vėl nepadėjo: hučiai smogė Saudo Arabijai

(atnaujinta 12:18 2021.01.28)
Amerikos oro gynybos sistemos technologinę ir koncepcinę krizę patvirtina nauji faktai. Saudo Arabija du kartus per tris dienas patyrė balistinių raketų išpuolį iš Jemeno, o oro gynybos zonos su raketų sistemomis "Patriot" nesureagavo į hučių raketų atakas

Amerikos oro gynybos sistemos technologinę ir koncepcinę krizę patvirtina nauji faktai. Saudo Arabija du kartus per tris dienas patyrė balistinių raketų išpuolį iš Jemeno, o dar kartą pozicinės oro gynybos zonos su priešlėktuvinių raketų sistemomis "Patriot" (pagamintos JAV) nereagavo į hučių raketų atakas.

Remiantis įvairiais Irano šaltiniais, sausio 23 ir 26 dienomis Jemeno sukilėliai vėl reagavo į Saudo Arabijos smūgius balistinių raketų salvėmis. Visos keturios vidutinio nuotolio raketos sėkmingai įveikė apie 1000 km, šešis "Patriot" dislokavimo rajonus (du — pasienyje su Jemenu ir keturis — Saudo Arabijos centre), ir beveik paskutinę akimirką THAAD sistemos juos perėmė Rijado pakraštyje.

Sausio 26 dieną žiniasklaida pranešė apie vienos balistinių raketų sunaikinimą tiesiai virš sostinės ir sprogimą diplomatiniame kvartale. Taigi pastarasis oro gynybos zonų "tankinimas" papildomomis oro gynybos sistemomis "Patriot" nedavė laukiamų rezultatų.

2020 metų lapkričio 23 dieną hučiai paleido raketas "Quds-2" valstybinės naftos ir dujų bendrovės "Saudi Aramco" paskirstymo stotyje Saudo Arabijos mieste Jeddah.

2019 metų gruodžio mėnesį Jemeno raketos smūgis sugriovė karinę stovyklą Najrano provincijoje. Tų pačių metų rugsėjį sukilėliai sparnuotosiomis raketomis ir dronais užpuolė daugybę Saudo Arabijos "Aramco" objektų ir laikinai atėmė beveik 60% naftos gavybos iš Saudo Arabijos. Jizano karinį oro uostą husitai atakavo balistinėmis raketomis 2019 metų rugpjūtį. Visais šiais atvejais oro gynybos sistema, sukurta remiantis "Patriot", neapsaugojo Saudo Arabijos objektų nuo oro smūgių.

Aukštos kainos ir technologijos

Daugiafunkcinė (universali) priešlėktuvinių raketų sistema skirta priešraketinei gynybai padėties zonose, aerodinaminių taikinių aptikimui ir sunaikinimui — iki 100 km atstumu, balistinių taikinių — iki 20 km.

Tikimybė pataikyti į taikinį kovos sąlygomis yra apie 50% (kiekvienam taikiniui reikia mažiausiai dviejų raketų). PAC-1 ir PAC-2 modifikacijų oro gynybos raketų sistemos "Patriot" fragmentinė galvutė, net pataikiusi, negali sunaikinti technologiškai pasenusių "R-17" ar "Scud" tipo balistinių raketų. Viena oro gynybos sistemos "Patriot" baterija kainuoja apie 600 mln. USD.

Kariniuose pastarųjų metų konfliktuose kompleksas "Patriot" pralaimi beveik "sausai" net tada, kai su juo dirba Amerikos specialistai. Pentagono duomenimis, 2020 metų sausio mėnesį daugiau nei 100 amerikiečių karių Irake nukentėjo nuo Irano raketų smūgių. Sunku įsivaizduoti, kad JAV užjūrio karinė bazė apskritai neturi oro gynybos sistemos. Matome technologinę degradaciją. Oro gynybos sistemos "Patriot" modernizavimo galimybės buvo išnaudotos, dizainas konceptualiai paseno.

Buvęs Izraelio antibalistinių raketų organizacijos direktorius Uzi Rubinas paaiškino Amerikos oro gynybos sistemos fiasko Saudo Arabijoje tuo, kad "Patriot" taikinius aptinka tik virš horizonto ir
S-400
© Sputnik / Михаил Воскресенский
"nemato" žemai skraidančių.

Rubinas rekomendavo vertą alternatyvą — Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemą  "Pancir S-1", galinčią sunaikinti bet kokius žemai skriejančius ir net ant žemės esančius taikinius. Rijade paklausė patarimo ir, nepaisydami JAV draudimų, aktyviai diskutuoja apie Sirijoje išbandytų Rusijos oro gynybos raketų sistemų pirkimą. Gynybos linijose iki 150 km "Pancir" neturi konkurentų (išskyrus Rusijos oro gynybos sistemą "S-350 Vityaz").

JAV valstybės departamentas anksčiau pritarė THAAD sistemų (44 įrenginiai, 360 raketos ir septyni radarai) pristatymui į Saudo Arabiją 15 mlrd. USD sumai. Viename komplekse yra radaras, šeši paleidimo įrenginiai ir 48 raketos. Pirkimas saugumo negarantuoja.

Moderniausia amerikiečių priešraketinė plėtra THAAD įgyvendina "kinetinio perėmimo" koncepciją, tai yra, aparatūros bloko kinetinė energija naudojama tikslui pasiekti. Tradicinės kovinės galvutės nėra, viena raketa gali sunaikinti vieną taikinį, kurio trajektorija žinoma tiksliai. THAAD sunaikinimo nuotolis siekia iki 200 km, tačiau "siauro profilio" THAAD yra neveiksminga kovojant su aerodinaminiais taikiniais  dronais ir sparnuotosiomis raketomis. Objektyviai tai susiaurina Amerikos oro gynybos priešraketinės gynybos sistemos galimybes. Ekspertų teigimu, THAAD sistema nesustabdys didžiulės hučių raketų atakos (kompleksas gali pataikyti iki trijų vidutinio nuotolio balistinių raketų).

Regioniniai ypatumai

Jemene nuo 2014 metų Vyko pilietinis karas tarp vyriausybės pajėgų ir hučių sukilėlių iš šiitų judėjimo "Ansar Allah". Nuo 2015 metų kovo mėnesio vyriausybės pajėgas remia Saudo Arabijos vadovaujama arabų šalių karinė koalicija (be JT sankcijų). Hučiams padeda šiitų Iranas.

Šiitų judėjimo "Ansar-Allah" aukščiausia politinė taryba valdo apie 20% Jemeno teritorijos, tačiau yra ir daugiau 70% šalies gyventojų.

Hučiai praktiškai neturi karinių bazių nuolatiniam dislokavimui, jas gali sunaikinti arabų koalicijos orlaiviai. Sukilėlių būriai nuolat juda, uždengdami kalnų urvus ir požeminių tunelių tinklus. Savos gamybos pakrančių raketų  sistemos priešo laivus laiko pagarbiu atstumu.

Saudo Arabija turi modernių Vakarų šalių ginklų. Jemeno sukilėliai naudoja Irane pagamintas raketas, taip pat savo modifikuotas priešlėktuvines raketas "S-75" (prieškariniai tiekimai Šiaurės Korėjai) — balistines "Qaher M-1" ir "Qaher M-2".

Atrodytų, kad didžiuliai finansiniai ištekliai ir šiuolaikinės ginklų technologijos yra Saudo Arabijos pusėje, o hučiai yra pasmerkti. Iš tikrųjų net ir moderni mobili THAAD ("Terminal High Altitude Area Defense") sistema, jau nekalbant apie "seną gerą" "Patriot" kompleksą, neapdraudžia Rijado nuo reguliarių ir tikslingų Jemeno sukilėlių smūgių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Amerika, Patriot