Išrinktas JAV prezidentas Džo Baidenas

Ekonomistai prognozuoja Rusijai "neregėtas sankcijas" valdant Baidenui

(atnaujinta 00:45 2020.12.14)
Specialistų nuomone, būsimi apribojimai gali sukelti problemų Rusijos bankams patekti į pasaulio rinkas, atjungti šalį nuo SWIFT tarptautinės mokėjimų sistemos, taip pat uždrausti tarptautiniam verslui investuoti į Rusijos energetikos projektus

VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Ekspertai prognozuoja "neregėtas sankcijas" Rusijos atžvilgiu po to, kai Džo Baidenas pradės eiti JAV prezidento pareigas. Apie tai rašo "MK".

Specialistų nuomone, būsimi apribojimai gali paliesti skaudžiausius ekonominius taškus. Taigi, sankcijos gali sukelti problemų Rusijos bankams patekti į pasaulio rinkas, atjungti šalį nuo SWIFT tarptautinės mokėjimų sistemos, įvesti draudimą vykdyti operacijas su Rusijos skolos popieriais, taip pat uždrausti tarptautiniam verslui investuoti į Rusijos energetikos projektus.

Ekonomikos mokslų daktaras Igoris Nikolajevas Rusijos pasitraukimo iš SWIFT tarptautinės mokėjimo sistemos grėsmę įvertino kaip rimtą.

"Mūsų šalis yra viena iš trijų pasaulio lyderių, naudojančių SWIFT, pagal bankinių operacijų apimtį, nes šia sistema naudojasi maždaug 400 šalies finansinių organizacijų", — pažymėjo specialistas.

Nepaisant to, Nikolajevas šią galimybę pavadino hipotetine. Šis scenarijus lieka tik popieriuje, nepaisant to, kad JAV yra toks įstatymo projektas. Donaldo Trampo administracija per ketverius valdymo metus neišdrįso suteikti dokumentui teisinės galios. Tačiau specialistas nelaiko tokių apribojimų įvedimo lemtinga aplinkybe Rusijos ekonomikai.

Nemalonesniu galimu dalyku jis pavadino apribojimus šalies nacionalinės skolos atžvilgiu, kurie uždraus Amerikos finansininkams investuoti į Rusijos iždo obligacijas.

Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertas Michailas Beliajevas mano, kad SWIFT sankcijos palies paprastus "Visa" ir "Mastercard" plastikinių kortelių, kurias išleido bankai, kuriems taikomi apribojimai, turėtojus. Jie susidurs su problemomis pervesdami pinigus į užsienį.

Savo ruožtu Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto Finansų ir kainų katedros docentė Jelena Voronkova mano, kad atsijungimas nuo SWIFT pirmiausia palies valstybinius bankus, o paprastus klientus paveiks tik netiesiogiai. Ji priminė, kad sankcijų grėsmė šioje srityje egzistuoja nuo 2014 metų, todėl šios rizikos atvejui Rusija sukūrė finansinių pranešimų perdavimo sistemą ir šiuo metu dirba su jos saugumu. Prie sistemos jau prisijungė dešimt valstybių. Voronkova taip pat pridūrė, kad SWIFT nesuteikia šimto procentų saugumo: Rusijos bankai ne kartą buvo patyrę kibernetines atakas.

Pasak analitikos departamento "Amarkets" vadovo Artiomo Dejevo, JAV sankcijos prieš Rusijos dujotiekius į Europą, įtrauktos į 2021 metų gynybos biudžetą, gali apsunkinti padėtį su Rusijos dujų tiekimu į Europos Sąjungą. Jis pažymėjo, kad sankcijomis Vašingtonas bando ištraukti savo ekonomiką iš pasaulinės recesijos kitų sąskaita. Ekspertas taip pat paaiškino, kad šie apribojimai, priešingai nei naftos kainos, netiesiogiai veikia rublio kursą.

Tegai:
sankcijos Rusijai, sankcijos, JAV, Rusija, Džo Baidenas
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (292)
Elektros perdavimo tinklai

Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių

(atnaujinta 14:52 2021.05.11)
Anksčiau Baltijos šalis pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis ir tuo, jog elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje siekė iki 20 eur/MWh

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams gali papildomai kainuoti apie 100 mln. eurų per metus, sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Politikas pirmadienį dalyvavo BEMIP susitikime, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.

"Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus", — sakė Zananavičius.

Lietuva mano, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.

Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Energetikos ministerija tvirtina, kad tokia prekybos metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Pažymima, kad Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.

Lietuva pasiūlė savo variantą. Šalies metodika turėtų suteikti "konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais". Tai taip pat užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Anksčiau energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis Lietuvoje dėl dabartinės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje vėl pabrango elektra
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%
SGD tanklaivis Coral Favia

Lietuvą pasiekė pirmoji šį mėnesį SGD siunta Rusijos

(atnaujinta 16:25 2021.05.11)
Pranešime tuo pačiu teigiama, kad šio mėnesio pradžioje respublika gavo pirmąją SGD siuntą iš Egipto

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Tanklaivis "Coral Favia" į Lietuvą atvyko iš Rusijos Vysocko uosto, kur yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamykla.

Portalo "Marinetraffic" duomenimis, laivas į Klaipėdos uostą atplaukė ankstų antradienio rytą. SGD vežėjas šiuo metu stovi šalia vietinio SGD terminalo.

Pagal terminalo operatoriaus — "Klaipėdos naftos" bendrovės — pristatymo grafiką, Klaipėdos terminalas turėtų gauti 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų. Tačiau buvo manoma, kad tanklaivis atvyks po kelių dienų.

Paskutinį kartą Lietuva pirmuosius SGD krovinius gavo iš Egipto. Dujovežis "Fukurokuju" pristatė 138 tūkstančius kubinių metrų.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia šį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Pernai spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Egiptas, Lietuva, Rusija, SGD
Vilnius

NVSC: daugėja protrūkių įvairiuose gamybos ir transporto bei logistikos sektoriuose

(atnaujinta 16:02 2021.05.11)
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 365 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš jų buvo 364

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusi savaitė, palyginus su prieš tai buvusia, neišsiskyrė ryškiomis tendencijomis ir šiuo metu išlieka stabili, rašo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spaudos tarnyba.

Tačiau pastebėta, jog didėja protrūkių skaičius įvairiuose gamybos ir transporto bei logistikos sektoriuose, o nežymiai, tačiau mažėja paslaugų sektoriuje.  

Pažymima, jog praėjusi savaitė pasižymėjo nežymiu aktyvių protrūkių prieaugiu maisto gamybos, siuvimo, baldų gamybos sektoriuose. Prie jų prisideda logistikos ir transporto sektorius. Statybos sektoriuje protrūkių skaičius išaugo labai minimaliai – nuo 17 užpraėjusią savaitę iki 18 praėjusią savaitę.

Tuo tarpu protrūkių mažėjimas stebimas paslaugų sektoriuje — nuo 16 iki 9 protrūkių praėjusią savaitę. Mažiau aktyvių protrūkių per praėjusią savaitę užfiksuota gydymo sektoriuje, socialinėse įstaigose — aktyvių protrūkių nebuvo fiksuota.

Pasak specialistų, naujų tendencijų nestebima ir vertinant užsikrėtimo atvejus šeimose. NVSC duomenimis, apie 25,6 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 pastarąją savaitę nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 365 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš jų buvo 364.

Tegai:
koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
VVKT: sulaukta daugiau nei 2,5 tūkst. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas
Klaipėdoje kviečiami skiepytis 45+ amžiaus grupės gyventojai
Paaiškėjo, kaip bus galima gauti Galimybių pasą