Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pasirašyta antrojo Baltijos šalių sinchronizacijos etapo finansavimo sutartis 

(atnaujinta 12:52 2020.12.14)
Strateginiams sinchronizacijos projektams skirta 720 mln. eurų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai "Litgrid", AST, "Elering" ir PSE pirmadienį pasirašė finansavimo sutartį su Europos Komisijos Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga dėl antrojo Baltijos šalių sinchronizacijos projekto etapo finansavimo. 

Apie tai praneša "Litgrid" spaudos tarnyba.

Pranešama, kad 720 mln. eurų, suteikti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės leis Lietuvai, Latvijai ir Estijai pradėti veikti sinchroniniu režimu su Lenkija ir kitomis kontinentinės Europos šalimis iki 2025 m. pabaigos.

Didžioji lėšų dalis, 493 mln. eurų, yra skirta "Harmony Link" jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybai, dar 166,5 mln. eurų bus skirta sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Likusi dalis skiriama Lenkijos tinklų modernizavimui ir plėtrai, reikalingai "Harmony Link" jungties integracijai.

Pasirašydami finansavimo sutartį, Baltijos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai gauna beveik tris ketvirtadalius viso šių metų CEF biudžeto, skirto energetikos projektams, kuris siekia 979,6 mln. eurų.

Įskaitant ankstesnę 323 milijonų eurų ES paramą pirmajam sinchronizacijos etapui, programa jau viršijo 1 mlrd. eurų pagal ES finansavimą. Pirmasis etapas, kuris šiuo metu dar yra vykdomas, buvo skirtas trijų Baltijos šalių vidinių elektros tinklų stiprinimui. 

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos.

Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos".

Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
Baltijos šalys, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL
Dar šia tema
Dėl gedimo nustojo veikti "NordBalt" elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos
Lietuva nori susitarti su Latvija ir Estija dėl energijos iš BelAE boikoto
Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys iš Lietuvos žlugus BRELL
Dujotiekio Nord Stream-2 vamzdžiai, archyvinė nuotrauka

Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 09:27 2021.01.20)
Anksčiau buvo pranešta, kad JAV paskelbė apie sankcijų taikymą laivui "Fortuna", kuris dalyvauja užbaigiant "Nord Stream-2", taip pat jo savininkei — bendrovei "KBT-Rus"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas naujas sankcijas, kurias JAV įvedė "Nord Stream-2" vamzdyno klojimo laivui, priminė, kad Maskva apgailestauja dėl spaudimo projektui.

Anksčiau buvo pranešta, kad JAV paskelbė apie sankcijų taikymą laivui "Fortuna", kuris dalyvauja užbaigiant "Nord Stream-2", taip pat jo savininkei — bendrovei "KBT-Rus".

"Ryte per konferencinį pokalbį atsakiau į panašų klausimą", — RIA Novosti sakė Peskovas.

Tada prezidento atstovas spaudai sakė, kad projektas ir toliau susiduria su dideliu neteisėtu JAV spaudimu. Jis pažymėjo, kad Rusijos Federacija dėl to apgailestauja ir toliau atidžiai stebi padėtį, "siekdama tęsti nuoseklų darbą užbaigiant šį projektą".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas - Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
JAV, Rusija, Kremlius, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas prognozuoja "Nord Stream-2" ateitį prie Lašeto
Vokietijos valdžia pakomentavo naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream 2"
"Akivaizdi gudrybė": naujas Vokietijos ir JAV ginčų dėl "Nord Stream-2" etapas
Šaldytuvų gamyba

Lietuvoje pareikalauta skolos Rusijos verslininkui priklausančios įmonės

(atnaujinta 09:21 2021.01.20)
Anksčiau "Snaigė" gavo paskolą, pagal kurią ofšorinė bendrovė "Hymana Holdings" žadėjo sumokėti skolą, tačiau skolos tik augo

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lietuvos investuotojų asociacija pareikalavo paaiškinimo iš verslininko iš Rusijos valdomos šaldytuvų gamintojos "Snaigė", kur dingo pasiskolinti 11 milijonų eurų, praneša asociacijos spaudos tarnyba.

Verslininkui iš Rusijos priklausanti Alytaus šaldytuvų gamintoja "Snaigė" paskelbė ketinanti palikti Vilniaus biržą "Nasdaq".

Po to Investuotojų asociacija nedelsdama paprašė paaiškinti, kur dingo 11 milijonų paskola pagrindiniam akcininkui, ir išbraukė bendrovę iš biržos kotiruočių sąrašo.

Pirmadienio vakarą "Snaigės" valdyba paskelbė šaukianti akcininkų susirinkimą, kuriame siūlys išbraukti akcijas iš Vilniaus "Nasdaq" vertybinių popierių biržos, nes "bendrovė neturi tikslo pritraukti papildomo kapitalo".

Kaina, kurią galima pasiūlyti už vieną "Snaigės" akciją, yra 0,183 euro, visos įmonės kaina — tik 7,25 milijono eurų.

Rusijos bendrovė "Polair", vadovaujama Aleksejaus Kovalčuko, įsigijo kontrolinį "Snaigės" akcijų paketą 2011 metais. Tada bendrovė buvo įvertinta 21,4 milijono eurų — 0,54 euro už akciją.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis teigė, kad per šį laikotarpį "Snaigė" nemokėjo dividendų, tačiau dešimt milijonų eurų viršijanti suma "paslaptingai" dingo iš įmonės balanso ofšorinių kompanijų tinkle.

Pasak jo, "Snaigė" negavo jokių investicijų, tačiau skolino lėšas Rusijos "Polair" grupės įmonėms.

2015 metais ofšorinė bendrovė "Hymana Holdings", kuri per tarpininkus kontroliavo "Snaigę", įsipareigojo grąžinti 9,447 mln., bet taip to ir nepadarė.

2019 metų pabaigoje palūkanų skola padidėjo iki 11,379 milijono eurų, tačiau "Snaigė" sumokėjo tik 190 tūkstančių eurų.

"Akivaizdu, kad "Snaigės" vadovybė nesiekė susigrąžinti kontroliuojančiam akcininkui suteiktos paskolos ir tuo padarė didelę žalą bendrovei. Todėl raginame pagrindinį akcininką elgtis sąžiningai ir šių paskolų sumai padidinti" Snaigės" akcijų pirkimo kainą", — teigė Plunksnis.

Tegai:
Lietuva, verslas, skola

Buitinių dujų naudojimo taisyklės

(atnaujinta 22:19 2021.01.19)
"Sputnik" parengė infografiką apie saugaus buitinių dujų naudojimo taisykles
Buitinių dujų naudojimo taisyklės
© Sputnik

Norėdami gauti daugiau informacijos, žiūrėkite "Sputnik Kazachstanas" infografiką.

Tegai:
saugumas, dujos