Krovininiai automobiliai pasienyje, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Vilniui trūksta drąsos pripažinti prekybos su Rusija svarbą

(atnaujinta 23:07 2020.12.14)
Rusijos mokslų akademijos Europos tyrimų centro darbuotojas mano, kad Lietuva rodo labai rimtą ekonomikos ir valdančiojo elito politinių pareiškimų neatitikimą

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Lietuvoje yra rimtas prieštaravimas tarp politinio elito ir nacionalinio verslo, interviu Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos mokslų akademijos Europos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Vladimiras Olenčenka.

Tokias išvadas jis padarė išnagrinėjęs Lietuvos statistikos departamento duomenis apie valstybės eksporto ir importo rodiklius. 

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos metinis eksporto ir importo rodikliai spalį sumažėjo atitinkamai 5,4 ir 11,4 procento. Rusija per pirmuosius tris metų ketvirčius išliko pagrindinė valstybės eksporto partnerė.

Sausio–spalio mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,3 proc.), Latviją (9,4), Vokietiją (8,2) ir Lenkiją (6,5), taip pat importavo iš Lenkijos (13,1 proc.), Vokietijos (12,3), Rusijos (10,3) ir Latvijos (7,8).

"Nacionaliniame versle visi gyventojai istoriškai visada domėjosi tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, tačiau Lietuvai tai Latvija, Rusija, Lenkija... Deja, elitas laikosi antirusiškos pozicijos. Jis aktyviai dalyvauja įvairiose sankcijose, aktyviai propaguoja antirusišką retoriką, o nacionalinis verslas yra suinteresuotas plėtoti ekonominius ryšius, ir tai yra natūralu, nes jis yra būtent mokesčių, kurie patenka į biudžetą ir skirti Lietuvos žmonių gerovei, gamintojas", — sakė Olenčenka.

Eksperto teigimu, Lietuvos valdžia supranta Rusijos Federacijos svarbą Lietuvos ekonomikai.

"Ar Lietuva supranta Rusijos rinkos svarbą, ar ne? Man atrodo, kad politinis elitas yra veidmainis, nes supranta, bet, matyt, jiems trūksta drąsos būti nepriklausomiems ir jie bando įtikti kažkam", — apibendrino jis.

Iš viso Lietuvoje spalį buvo eksportuota prekių už 2,74 mlrd. eurų, o importuota už 2,69 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių tiekimas atnešė 1,66 milijardo eurų. Užsienio prekybos balansas sudarė 51,8 mln. eurų.

Statistikos departamentas pažymėjo, kad per mėnesį Lietuvos eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 3,5 ir 7,2 proc., o palyginti su 2019 m. spalio mėnesiu, abu rodikliai sumažėjo 1,1 ir 5,5 proc.

Tegai:
importas, eksportas, Rusija, Lietuva, ekonomika
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva pati verčia Baltarusiją perorientuoti krovinius į Rusiją
Lietuvos bankų sektorius trečiąjį ketvirtį: uždirbta 21,6 % mažiau grynojo pelno
Ekonomistai prognozuoja Rusijai "neregėtas sankcijas" valdant Baidenui
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos: didėja ir operacijų sumos, ir pajamos
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo apie efektyvius pinigų taupymo būdus

(atnaujinta 00:01 2021.01.25)
Bet kokių investicijų atveju visada galioja auksinė taisyklė — kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelningumas, pažymi ekonomistas

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Efektyviausio lėšų kaupimo metodai priklauso nuo užsibrėžto tikslo — sutaupyti ar pagausinti. Taip pat svarbus laikotarpis, per kurį planuojama sukurti lėšų portfelį, taip pat galimybė bet kada atsiimti investuotus pinigus, agentūrai "Prajm" papasakojo "Sinergijos" universiteto bankininkystės katedros vyresnysis dėstytojas Dmitrijus Ferapontovas.

"Tačiau reikėtų suprasti, kad bet kokių investicijų atveju visada galioja auksinė taisyklė — kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelningumas, panaši taisyklė galioja ir likvidumo atveju. Kuo jis didesnis, tuo mažesnis pelningumas", — pridūrė jis.

Saugiausias, bet ir mažiausiai pelningas yra kaupimas banko indėliuose. Alternatyva ilgalaikio investicijų pobūdžio atveju gali būti banko indėliai užsienio valiuta. Yra ir kitų priemonių.

Pasak Ferapontovo, svarbu suprasti, kuo taupymas skiriasi nuo investicijų. Pirmasis yra lėšų atsargų kaupimas ilgesniam laikui. Tai yra likvidi ir patikima finansinė oro pagalvė, kuri neduoda daug pajamų. "O investicijos — tai fondai, vertybiniai popieriai, akcijos, nekilnojamasis turtas", — apibendrina ekspertas.

Tegai:
pinigai
Dar šia tema
Daugiabučių renovacijos finansavimo apimtims padidinti kuriama nauja Investicijų platforma
Nausėda pasirašė 2021 metų Lietuvos biudžetą: kam bus išleisti pinigai
Gruodžio mėnesį elektra Lietuvoje brango 11%
Mergina su kreditine kortele ir kompiuteriu, archyvinė nuotrauka

Izoliacijos pasekmės: Lietuvoje apsipirkimo internetu apimtys išaugo 80%

(atnaujinta 23:13 2021.01.24)
Dėl COVID-19 pandemijos interneto prekyba Lietuvos teritorijoje vos per vienerius metus padarė 2–3 metų pažangą

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais šalies gyventojų apsipirkimo internetu apimtys, palyginti su ankstesniais metais, išaugo daugiau kaip 80 proc., rodo "Swedbank" atsiskaitymų duomenys. 

Banko klientai pernai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių ir paslaugų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai per 2019 m. jų išlaidos sudarė apie 580 mln. eurų. 

Be to, pirkėjai internetu atsiskaitymams ne tik užsienio, bet ir lietuviškose e. parduotuvėse vis dažniau pasitelkia mokėjimo korteles. 

"Buvo galima nuspėti, kad pandemija paskatins internetinės prekybos šuolį, tačiau realus jos augimas turbūt viršijo bet kokias prognozes. Įprastai metinis interneto prekybos apimčių augimas siekia apie 20–30 proc., o praėjusiais metais apimtys išaugo beveik du kartus", — sako "Swedbank" Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl pandemijos interneto prekyba vos per vienerius metus padarė 2–3 metų pažangą.

Kaip rodo banko duomenys, pernai Lietuvos gyventojai už pirkinius internete atsiskaitė apie 26,5 mln. kartų, kai 2019 mуtais šis skaičius siekė apie 16,7 mln. kartų.

Vieno apsipirkimo internetu metu pirkėjai vidutiniškai išleido apie 42,5 euro. Ši suma, palyginti su 2019 m., smarkiai nesikeitė — ji padidėjo maždaug 8 proc.

Interneto prekyba išlaikė pagreitį ir 2020 metų gruodžio mėnesį, kuomet jos augimas, palyginti su 2019 metų gruodžiu, sudarė apie 71 proc.

Tegai:
Lietuva, internetas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje prognozuojama rekordinė kalėdinė prekyba internetu
Vilniaus Kalėdų egle jau galima džiaugtis ir namuose — ji keliasi į internetą
Sausio 25-oji

Kokia šiandien diena: sausio 25 dienos šventės

(atnaujinta 19:50 2021.01.23)
Sausio 25-ąją Vilnius mini savo 698-ąjį gimtadienį, o katalikai šią dieną mini Šv. Pauliaus atsivertimą

Sausio 25 yra 25-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 340 dienų.

2021 metų sausio 25 dieną saulė teka 08:22, leidžiasi 16:40, dienos ilgis — 08 val. 18 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenė (Viltė), Viltenis (Viltys), Žiedė.

Sausio 25-ąją minimas Pusiaužiemis (Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis).

Pusiaužiemis — kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną. Tai pusiaužiemio šventė.

Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda meška, barsukas, ežys ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).

Krikštyti reiškia pradėti pirmą kartą. Pradžia, tai taškas nuo kurio prasideda ir išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, kryžkelė, kryžius). Dar viena krikšto reikšmė: gerinti, gardinti, skaninti, tai kaip naujo meto pradžia su pagerėjimo reikšme.

Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: sausio 6 (Trys karaliai), sausio 25 (Šv. Pauliaus atsivertimas), vasario 2 (Grabnyčios) ir su kilnojamu pusgavėniu.

Todėl katalikų šalys sausio 25-ąją mini Šv. Pauliaus atsivertimą.

Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Didysis tautų apaštalas šv. Paulius gimė Kilikijos mieste Tarse, dabartinėje pietų Turkijoje. Jam buvo duotas pirmojo hebrajų karaliaus vardas — Saulius. Augo kaip privilegijuotas Romos pilietis, laikėsi Mozės Įstatymo. Jis nepažinojo Kristaus ir nepriklausė prie pirmųjų Dvylikos, paties Jėzaus pakviestų apaštalų. Paulius buvo išsilavinęs vyras ir priklausė fariziejų sektai. Iš pradžių smarkiai persekiojo krikščionis manydamas, kad taip pasitarnaus Dievui.

Kadangi Šv. Pauliaus atsivertimas nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Be to, sausio 25-ąją minima Vilniaus pagarsinimo diena (Vilniaus gimtadienis).

1323 metais sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno bei kitų miestų gyventojams, kuriame pranešė pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą. Šiame laiške Gediminas pirmą kartą paminėjo Vilnių, todėl sausio 25-oji laikoma Vilniaus gimtadieniu.

Iš tikrųjų Vilnius įkurtas gerokai anksčiau, nes tame pačiame laiške minima, kad viena bažnyčia dominikonams "mūsų mieste Vilniuje jau pastatyta prieš porą metų".

Sausio 25-oji  Lietuvos istorijoje

1323 metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Vilnius.

1549 metais Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržams kunigaikštystės status.

1905 metais Kaune vyko politinis streikas — į gatves išėjo beveik 20 tūkstančių Kauno darbininkų.

1931 metais pasirašyta Lietuvos ir Latvijos mokyklų konvencija.

1989 metais Vasario 16 d. paskelbta tautine švente.

1992 metais buvo įsteigta Lietuvos samariečių bendrija.

2001 metais Varšuvos Karalių pilyje prezidentui Valdui Adamkui įteiktas garbingiausias Lenkijos verslo klubo apdovanojimas už pastangas ir nuoseklumą, kuriant sąlygas abiejų šalių politiniam bei ekonominiam bendradarbiavimui.

2003 metais Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) fondas "Diplomatai už gyvybę" už naują požiūrį į lietuvių ir žydų santykius 2002 m. Tolerancijos žmogumi paskelbė profesorę Ireną Veisaitę.

Sausio 25-oji  pasaulio istorijoje

1759 metais gimė škotų poetas Robertas Bernsas.

1874 metais gimė anglų rašytojas Viljamas Somersetas Moemas.

1882 metais Londone gimė žinoma rašytoja Virginia Woolf. Mirė 1941 metais.

1919 metais įkurta Tautų Lyga, būsimoji JTO.

1924 metais Prancūzijoje įvyko pirmosios žiemos olimpinės sporto žaidynės.

1928 metais gimė TSRS užsienio reikalų ministras (1985—1990) ir Gruzijos lyderis Eduardas Ševardnadzė.

1938 metais Maskvoje gimė žymus rusų dainininkas, aktorius, poetas Vladimiras Vysockis.

1947 metais mirė garsusis Čikagos gangsteris Elas Kaponė.

1949 metais įvyko pirmieji Emmy apdovanojimai. Juos laimėjo Širli Dinsdeil ir Pantomimas Kvizas.

2015 metais būdamas 68 metų mirė visame pasaulyje garsus graikų dainininkas Demis Rusas.

Tegai:
šventės, Vilniaus gimtadienis, Vilnius, Lietuva, katalikai
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai