Įmonė Belaruskalij

"Šūvis į galvą": kodėl Lietuva turėtų žlugdyti ekonomiką vardan Tichanovskajos

(atnaujinta 09:10 2020.12.15)
Baltarusijai nelieka nieko kito, kaip visiškai nukreipti tranzitą iš Lietuvos į Rusiją, nes dabar tai yra saugumo klausimas, mano analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Lietuvos politinė klasė yra pasirengusi sunaikinti visą ekonomikos sektorių, kad pasiektų geopolitinius tikslus Baltarusijoje, rašo "RuBaltic" ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Analitiko teigimu, valdančioji Lietuvos klasė pripažįsta Baltarusijos tranzito blokadą, kad ir kokia katastrofa dėl to kiltų Klaipėdos uostui ir "Lietuvos geležinkeliams".

Anksčiau buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja pasiūlė Lietuvos Vyriausybei apsvarstyti sankcijas įmonei "Belaruskalij". Ji taip pat paragino Vilnių nepirkti įmonės produkcijos, kad pinigai neatitektų Aleksandro Lukašenkos režimui. Respublika pažadėjo aptarti tokią galimybę.

"Tichanovskaja, kurią faktiškai Lietuva paskelbė Baltarusijos opozicijos lydere, siūlo ją priglaudusiai šaliai šaudyti į galvą savo transporto ir logistikos pramonei ir sugriauti geležinkelį bei Klaipėdos uostą", — rašo Nosovičius.

Analitiko teigimu, uoste kalio trąšoms buvo pastatytas atskiras terminalas, kuris vystosi per pastaruosius dešimt metų. Per šį laiką "Belaruskalij" į uostą investavo 100 milijonų eurų, o vien pernai uosto pajamos iš šios bendrovės eksporto siekė daugiau nei 90 milijonų eurų. O Tichanovskaja ragina Lietuvą atsisakyti to dėl "demokratizacijos" Baltarusijoje. Tuo pat metu ji siūlo neprekiauti su "Grodno Azot", "Naftan" ir kitomis įmonėmis.

"Faktiškai kalbama apie viso Baltarusijos tranzito blokavimą, kuris sudaro daugiau nei trečdalį Klaipėdos uosto ir Latvijos geležinkelių krovinių apyvartos", — rašo Nosovičius.

Be to, viso to atsisakymas reiškia ir geležinkelio, ir uosto žlugimą bei tūkstančių darbo vietų praradimą.

Nosovičiaus teigimu, Vilniui tai turėtų būti suvokiama kaip Tichanovskajos įžūlumas, o politikai vietoj to reiškia palankumą ir solidarumą.

"Lietuvos politinė klasė visomis savo atmainomis yra pasirengusi ekonomikos krizės viršūnėje sunaikinti visą ekonomikos sektorių, kad pasiektų kaimyninėje šalyje geopolitinius tikslus", — rašo ekonomistas.

Kaip pažymi analitikas, Minskas neturi kito pasirinkimo, kaip tik nukreipti tranzitą į Rusiją. Tai saugumo klausimas, nes Baltijos šalių vadovams savo šalių ekonominiai interesai yra niekai, palyginti su geopolitika. "Šiuo atžvilgiu Lietuva yra Rusijos valdžios "advokatė", — priduria Nosovičius.

"Vilniaus pasirengimas pražudyti Klaipėdą ir "Lietuvos geležinkelius" dėl valdžios pasikeitimo Baltarusijoje rodo, koks teisingas buvo strateginis Rusijos sprendimas atšaukti savo tranzitą iš Baltijos šalių ir plėtoti savo uostų infrastruktūrą Šiaurės vakaruose", — rašo analitikas.

Anksčiau verslininkas, Klaipėdos birių krovinių terminalo akcininkas Igoris Udovickis Facebook rašė, kad jei Lietuva palaikys sankcijas "Belaruskalij" atžvilgiu, tai sukels rimtų nuostolių tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos darbuotojams.

Savo ruožtu Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas įvertino galimybę taikyti sankcijas Baltarusijos kroviniams. Pasak jo, Baltarusijoje gaminamų kalio trąšų tranzito per Lietuvą klausimas turėtų būti išspręstas politiniu lygmeniu. Kartu jis pridūrė, kad tokios sankcijos reikštų neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai.

Maskva ir Minskas aktyviai derasi dėl tranzito perorientavimo: tariasi dėl sąlygų ir sprendžia komercinius klausimus. Jei Baltarusija sutiks su Rusijos Federacijos pasiūlymu, Baltijos šalys gali prarasti dideles pajamas.

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų (562)
Dar šia tema
Lietuva prieš Lukašenką — ekonominis šūvis į koją?
Milijardai dolerių: ekspertas įvertino Lietuvos nuostolius dėl Baltarusijos krovinių
Lietuvoje Tichanovskajos raginimas taikyti sankcijas Baltarusijai sulaukė kritikos
Ekspertas: Lietuva pati verčia Baltarusiją perorientuoti krovinius į Rusiją
Tiсhanovskajos uolumas sankcijų prieš Minską klausimu išgąsdino net Lietuvą
Nord Stream-2

Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:31 2021.01.23)
Kaip pabrėžė Lašetas, dujų tiekimo į Vokietiją metodai jokiu būdu nepriklauso nuo to, kas vyksta su Navalnu

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas neturėtų priklausyti nuo tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto situacijos, sakė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovas Arminas Lašetas, išrinktas į Angelos Merkel partijos būstinę. Spėjama, kad jis gali ją pakeisti Vokietijos kanclerio poste.

Ketvirtadienį Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl Navalno arešto, kurioje jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "nedelsdama sutrukdytų užbaigti "Nord Stream-2" projektą", taip pat "protingai sustiprintų" ribojamąsias priemones prieš Rusijos Federaciją dėl jo sulaikymo.

"Išpuolis prieš Aleksejų Navalną turi būti pasmerktas kuo griežčiau. Dabar Rusija turi suimti nusikaltėlius, užuot suėmusi poną Navalną. Aš taip pat tikiuosi, kad jis tuoj pat bus paleistas", — sakė Lašetas interviu "Frankfurter Allgemeine Zeitung".

Jis taip pat pažymėjo, kad projekto kritikų užsienio politikos argumentai yra nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į geostrateginius Ukrainos interesus, nes Vokietijos federalinė vyriausybė į sutartis įtraukė nuostatas dėl Ukrainos interesų apsaugos, praneša RIA Novosti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau spaudos konferencijoje sakė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. Ji taip pat dar kartą pavadino JAV sankcijas šiam projektui netinkamomis, tačiau išreiškė pasirengimą derėtis su naująja JAV administracija dujotiekio tema.

Sausio 16 dieną naujuoju Vokietijos valdančiosios partijos — CDU — vadovu buvo išrinktas Arminas Lašetas; jis gali pakeisti kanclerę Angelą Merkel.

Ieškomas Navalnas iš Vokietijos grįžo į Rusiją sausio 17 dieną. Jis buvo sulaikytas oro uoste, pranešė FSIN. Tolesnę Navalno suvaržymo priemonę nustatys teismas, iki teismo sprendimo jis bus suimtas.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema vienodi. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Tegai:
Rusija, ekonomika, Angela Merkel, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Vilniaus senamiestis

Pirmą kartą į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą įtrauktas įmones VMI informuos asmeniškai

(atnaujinta 13:53 2021.01.23)
Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio pabaigos ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, be to, jie galės kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų 

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog 34 tūkst. naujų įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, artimiausiu metu sulauks asmeninio mokesčių administratoriaus laiško apie joms taikomas mokestines pagalbos priemones mokesčių nepriemokoms, rašoma VMI pranešime.

Nepriemokos bus taikomos nuo 2021 metų sausio 1 iki balandžio 30 dienos. Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio 30 d. ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, o kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų jie galės iki balandžio 30 dienos.

"Priminimus apie galimybę sudaryti MPS be palūkanų iki vasario 28 dienos išsiuntėme ir 9,9 tūkst. įmonių, turinčioms mokestinę nepriemoką, kurios pavasarį buvo laikomos nukentėjusiomis, tačiau rudens karantino metu jų veikla nebuvo apribota, todėl į naująjį sąrašą nebuvo įtrauktos", — teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.

Ji primena, jog tokių įmonių mokesčių nepriemokai, susidariusiai iki 2020 metų pabaigos, mokestinės pagalbos priemonės galioja iki vasario 28 dienos, o mokesčiams nuo sausio 1 dienos yra taikoma įprasta mokėjimo tvarka.

Naujausias pandemijos paveiktų įmonių sąrašas skelbiamas VMI internetinėje svetainėje, skiltyje Nukentėjusiems nuo COVID-19 > Informacija verslui.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
įmonės, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Kauno pilis žiema, archyvinė nuotras

Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių

(atnaujinta 17:51 2021.01.23)
Policijos duomenimis, 2020-aisiais Kauno  keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys, dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Kaune per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc., praneša miesto savivaldybė.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.

"Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį", – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).

Darbai keliuose

2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti "rombai".

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Savivaldybės administracija pripažįsta, kad prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.

"Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai "juodųjų dėmių". Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras", – teigė akė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.

COVID-19 pandemija ir karantinas

Kai pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti pirmieji koronaviruso COVID-19 užkrato atvejai, siekiant pažaboti naujojo viruso plitimą, šalies Vyriausybė įvedė karantiną. 

Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas 2020 metų kovo 16 dieną ir galiojo iki birželio 16 dienos 24 val. Antrasis karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 metų lapkričio  7 dieną ir galios, kol Vyriausybės nutarimu bus atšauktas. Abiejų karantinų metu apribojimai turėjo įtakos gyventojų judėjimui.

Tegai:
policija, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Kaune startavo registracijos platforma skiepams nuo COVID-19
Lietuviška vištiena nepateks į Baltarusijos rinką
Magistralei Vilnius–Kaunas sukako 50 metų
Kauniečiai organizavo neteisėtą alkoholio įvežimą į Lietuvos teritoriją