LB, archyvinė nuotrauka

LB prognozė: ekonomika metus baigs susitraukusi, auga valstybės skola

(atnaujinta 14:51 2020.12.15)
Šiais metais Lietuvos biudžeto deficitas sudarys beveik 9 proc. BVP ir bus vienas didžiausių tarp ES šalių

VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Šiuos metus Lietuvos ekonomika užbaigs susitraukusi 2 proc., o kitąmet BVP jau turėtų augti 1,9 proc. Tai numato Lietuvos banko ekonomistų atnaujintas pagrindinis ekonominės raidos scenarijus, praneša banko spaudos tarnyba. 

Pagal anksčiau skelbtą pagrindinį scenarijų buvo prognozuojamas 3,1 proc. augimas 2021 metais.

Keli raidos scenarijai

Neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai tebėra didelis, todėl Lietuvos bankas įvertino du ekonomikos raidos scenarijus. 

Jei pandeminė padėtis artimiausiu metu būtų sėkmingai suvaldyta ir stabilizuotųsi, tokiu atveju ekonomikos raida kryptų pagal palankųjį scenarijų. Pagal šį scenarijų šių metų BVP nuosmukis būtų mažesnis — 1,4, o kitąmet augimas siektų 4,5 proc. 

Tačiau jei pandemijos suvaldymas užtruktų, o medicininiam sprendimui įgyvendinti reikėtų daugiau laiko, neigiamos pasekmės atsilieptų tikėtinu įmonių finansinės padėties pablogėjimu ir išaugusiomis nemokumo problemomis. Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP šiemet susitrauktų 2,7, o kitąmet — dar 3,3 proc.

Infliacija ir darbo užmokestis

Pagal ekonomistų prognozes, infliacija artimiausiais metais neturėtų didėti — tiek šiemet, tiek kitąmet ji sudarys 1,1 proc. Šiemet, palyginti su pernai, bendrojo kainų lygio augimą daugiausia stabdė pigę degalai, o kitąmet infliaciją ribos lėčiau augsiančios paslaugų kainos. Numatoma, kad joms labiau kilti neleis ir gerokai lėčiau nei šiemet didėsiantis darbo užmokestis. 

Vis dėlto prognozuojama, kad darbo užmokestis 2021 metais kils dvigubai sparčiau nei kainos — 2,2 proc.

Ekonomikos atsparumas

Kaip praneša Lietuvos bankas, iki šiol šalies ekonomika buvo sąlygiškai atspari pandemijos poveikiui, tačiau veiklos suvaržymas ir neapibrėžtumas artimiausiu metu ribos tiek gyventojų vartojimą, tiek įmonių investicijas. Tuo tarpu ekonomistai pažymi, kad bendra tiek gyventojų, tiek įmonių finansinė būklė leidžia tikėtis teigiamų poslinkių ateityje, ekonomikai grįžtant į normalias vėžes. 

Biudžeto deficitas ir valstybės skola

Pandemijos metu svarbus vaidmuo tenka valstybės paramos ir centrinių bankų pinigų politikos priemonėms, dėl jų Vyriausybės galėjo pasiskolinti lėšų itin palankiomis sąlygomis. Vis dėlto tai turi ir savo kainą — visų pirma per išaugusį biudžeto deficitą ir valstybės skolą, pažymi ekonomistai. 

"Šiemet Lietuvos biudžeto deficitas sudarys beveik 9 proc. BVP ir bus vienas didesnių tarp ES šalių. Numatoma, kad didesnis nei 5 proc. deficitas bus ir kitąmet, o skirtumą teks dengti skolintomis lėšomis. Dėl to šiemet rekordinį lygį pasiekusi valstybės skola augs ir kitąmet — sieks daugiau nei 50 proc. BVP", — rašoma pranešime.

Be to, kaip pažymi ekonomistai, kyla rizika, kad valstybės išlaidos bus dar didesnės dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų. 

Taip pat yra rizika dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusi su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, nes nėra aišku, ar šiame plane numatytos priemonės atitiks Europos Komisijos reikalavimus.

Tegai:
ES, BVP, Lietuvos bankas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1130)
Dar šia tema
"Atšvęsime šventes kukliai": Lietuvos prezidentas įvertino karantino pratęsimą
Naujoji Vyriausybė patikslino griežtinamo karantino ribojimus
Šviesos šventė karantino metu: Vilniuje paminėta Chanukos pradžia
Maisto produktai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvos eksportuota 17% daugiau gyvūninių maisto produktų

(atnaujinta 22:11 2021.01.20)
Šalies įmonės šiuo metu gali eksportuoti maistą, pašarus ir gyvūnus į daugiau nei 150 pasaulio šalių

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Praėjusiais metais gyvūninių maisto produktų ir kitų siuntų eksportas į užsienį paaugo 17 proc., rašo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tarnybos duomenimis, 2020 metų sausio–gruodžio mėnesiais šalies gamintojai iš viso eksportavo per 24 tūkst. gyvūninės kilmės maisto produktų ir kitų siuntų.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, nuo pat 2020 metų pradžios buvo fiksuojamas daugumos produktų iš Lietuvos eksporto augimas, o per metus išaugo ypač didelę pridėtinę vertę maisto grandinėje turinčių produktų — pieno, šviežios mėsos, žuvies ir kitų gaminių — eksporto kiekiai.

Apibendrinti statistiniai duomenys rodo, kad pernai pieno produktų užsienio rinkoms parduota 23 proc. daugiau (per 111 tūkst. tonų). Tiek pat augo (23 proc.) ir šviežios mėsos pardavimai (eksportuota 12,8 tūkst. tonų), labiausiai šioje grupėje didėjo jautienos (48 proc.) ir paukštienos (18 proc.) eksportas.

Tuo tarpu žuvies ir jos gaminių pernai buvo eksportuota 7 proc. daugiau (iš viso 113,2 tūkst. tonų) nei 2019-ais. Šalies įmonės 2020 metais užsienio rinkose aktyviai prekiavo ir ėdalu augintiniams (katėms, šunims) — jų išvežimai siekia 9,9 tūkst. tonų.

Lietuvos įmonės šiuo metu gali eksportuoti maistą, pašarus ir gyvūnus į daugiau nei 150 pasaulio šalių.

Tegai:
maisto produktai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Statistikos departamentas: auga eksportuotų ir importuotų prekių kainos
Įvardytas galimas Baltarusijos eksporto iš Lietuvos į Rusiją perkėlimo laikas 
Gruodį infliacija Lietuvoje buvo mažiausia per pastaruosius 5 metus
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje valandinis elektros suvartojimas buvo didžiausias per 29 metus

(atnaujinta 21:43 2021.01.20)
Kartu su suvartojimu praėjusią savaitę augo ir elektros energijos kaina, ji pasiekė didžiausią savaitės vidurkį nuo 2019 metų pradžios

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos elektros sistemoje užfiksuotas didžiausias vartojimo pikas nuo 1992 metų, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid".

Sausio 18 dieną, tarp 10 ir 11 val., bendras elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė 2 075 MWh, tai didžiausias suvartojimo rodiklis per 29 metus.

Pranešama, kad prie išaugusių gyventojų ir verslo energijos poreikių prisidėjo besitęsiantys šalti orai.

"Elektros vartojimas pastarosiomis dienomis yra smarkiai išaugęs. Pagrindinis veiksnys — porą metų nematyti žiemos šalčiai. 2019 metais irgi buvome pasiekę panašų piką — sausio 24 d. užfiksuotas 2032 MWh valandinis suvartojimas, tuo metu termometras taip pat buvo gerokai žemiau nulio. Kita vertus, vartojimo augimas taip pat indikuoja augančius gyventojų ir verslo poreikius. Pandemijos kontekste tai nuteikia pozityviai, nes rodo, kad mūsų šalies ekonomika išlieka atspari", — teigia Giedrius Radvila, "Litgrid" Sistemos valdymo centro vadovas.

Kalbant apie energijos tiekimą, staigiai padidėjusi paklausa nesukėlė iššūkių toliau sėkmingai užtikrinti patikimą ir saugų elektros tiekimą Lietuvos gyventojams, įstaigoms ir verslui, teigė Radvila.

Jis atkreipė dėmesį, kad duomenys kol kas yra preliminarūs, detalūs suvartojimo duomenys paaiškės tik po daugiau nei mėnesio, surinkus informaciją iš skirstymo operatorių.

Tuo metu, kai vartojimas pasiekė piką, 39 proc. elektros buvo pagaminta Lietuvoje, 34 proc. — importuota iš Švedijos, 14 proc. — iš Lenkijos, 8 proc. — iš Latvijos, 5 proc. iš — Rusijos Kaliningrado srities.

Šalti orai visame regione, sutapę su sumažėjusia vėjo elektrinių generacija, praėjusią savaitę iškėlė didmenines elektros kainas. Sausio 11–17 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo trečią savaitę iš eilės iki 60,0 Eur / MWh, didžiausio savaitės vidurkio nuo 2019 m. pradžios.

Šią savaitę didmeninių kainų lygis išlieka panašus.

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Ignalinos AE pranešė apie naktį įvykusį incidentą
Šimonytė įvardijo sąlygą, pagal kurią galimas BelAE boikotas ES
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje brango 12 procentų
Tyrimai laboratorijoje

Mokslininkai atrado naują vėžio susidarymo mechanizmą

(atnaujinta 22:27 2021.01.20)
Pasak tyrimo autorių, gauti duomenys padės rasti būdą suaktyvinti vėžio slopinimo procesus, redaguojant ląstelėje esančią RNR

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Mokslininkai nustatė anksčiau nežinomą vėžio susidarymo mechanizmą, praneša "Medicalxpress".

Singapūro nacionalinio universiteto tyrėjų grupė ištyrė RPA, koduojančią COPA baltymą, kuris veikia kepenų, stemplės, skrandžio ir krūties vėžio vystymąsi. Jie klinikinėje aplinkoje analizavo, ar iš COPA geno perrašyta RNR buvo redaguota ar pakeista.

Jie nustatė, kad kiekviename langelyje yra redaguota ir neredaguota COPA versija. Jei vyrauja antroji versija, labiau tikėtina, kad ląstelė taps piktybine. Pažymima, kad redaguotas COPA slopina sudėtingą molekulinių signalų tinklą, kurio padidėjęs aktyvumas sukelia per didelį ląstelių dauginimąsi, o tai gali sukelti navikų atsiradimą.

Pasak tyrimo autorių, gauti duomenys padės rasti būdą suaktyvinti vėžio slopinimo procesus, redaguojant ląstelėje esančią RNR.

Tegai:
vėžys, mokslininkai
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
NVSC primena apie izoliacijos taisyklių laikymąsi
Keitė Midlton konferencijoje vilkėjo seną striukę ir sukėlė diskusijas tarp žiūrovų